- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-21
- Bylos Nr.
- 1-2580-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19548-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- G. K.
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. ir 2019 m. balandžio 8 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 50 parų arešto bausmė. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir G. K. pasiųstas atlikti arešto bausmę;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 78 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
jis 2024 m. gegužės 12 d. apie 14.10 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 199 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 199 Eur vertės turtą.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Be to, G. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
jis 2024 m. gegužės 17 d. apie 19.03 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 129 Eur vertės, ir tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 189 Eur vertės, kuriuos paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 318 Eur vertės turtą.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Be to, G. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
Jis 2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DFN350Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 339 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 339 Eur vertės turtą.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Be to, G. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą:
jis 2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DPT353Z, 18 V, 2 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 299,00 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 299 Eur vertės turtą.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Be to, G. K. pagrobė svetimą turtą:
jis 2024 m. gegužės 19 d. apie 10.37 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DST221Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 279 Eur vertės, ir vinių kalimo įrankį „MAKITA DPT353Z, 18 V, 2 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 299 Eur vertės, kuriuos paslėpė po drabužiais ir išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, taip pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausantį 578 Eur vertės turtą.
G. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi. Parodė, kad jis prie metus išėjo iš kalėjimo, buvo sunku įsidarbinti. Pradėjo dirbti baldų įmonėje, padirbo apie mėnesį, po to vadovas sužinojo, kad jis anksčiau nusikalsdavo, todėl atleido jį. Buvo sunku psichologiškai, todėl vėl pradėjo vogti. Pripažino, kad jis kaltinime nurodytomis dienomis pavogė inkriminuojamus daiktus, taip pat sutiko su pavogtų prekių vertėmis. Tuo metu nedirbo, ėmė daiktus, kad juos parduotų (parduodavo turguje). Už pinigus pirko būtinus poreikius tenkinančias prekes. Šiuo metu susirado darbą, kuris neturi įtakos jo buvusiam gyvenimui, iš dalies atlygino žalą. Nevartoja narkotinių medžiagų apie metus. Turi apie 10 000 Eur skolų antstoliams. Pripažino civilinius ieškinius. Kitų ikiteisminio tyrimų neturi, baustas administracine tvarka. Pasižadėjo ateityje nebenusikalsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 12 d. įvykis)
Liudytojas T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jo darbas – stebėti parduotuvės vaizdo kameras, pastebėjus asmenis, kurie daro vagystes, juos sulaikyti. 2024 m. gegužės 20 d. apie 9.40 val. per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad į parduotuvę užėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris anksčiau galimai padarė vagystes iš parduotuvės. Per vaizdo kameras matė, kad asmuo apžiūrinėja prekes ir nusprendė jį sulaikyti. Atėjus prie asmens, pasakė, kad asmuo anksčiau padarė vagystes ir dėl to yra sulaikomas. Asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, yra G. K., patvirtino, kad padarė vagystes 2024 m. gegužės 12 d. ir 2024 m. gegužės 17 d. 2024 m. gegužės 12 d. kaltinamasis pavogė tiesinį pjūklą „MAKITA“, kurio vertė 299 Eur (1 t., b. l. 64–66).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 20 d. patikslintame pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 9.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje buvo sulaikytas G. K., kuris 2024 m. gegužės 12 d. apie 13.59–14.13 val. pavogė „MAKITA“, kodas (duomenys neskelbtini), 199 Eur vertės (1 t., b. l. 51).
2024 m. gegužės 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, ant pastato viršaus matoma iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Prie pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė, lauko teritorija nėra filmuojama. Įėjus pro automatiškai atsidarančias parduotuvės duris, matoma prekybos salė. Automatiniais laiptais galima pakilti į prekybos salės (duomenys neskelbtini) aukštą. Prekybos salėje matomos išdėliotos įvairios prekės. Prekybos salė stebima vaizdo filmavimo kameromis. Kadangi vagystė buvo pastebėta ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms, prekių kainos salėje gali skirtis. Apžiūros metu reikšmingų daiktų tyrimui nepaimta (1 t., b. l. 53–61).
2024 m. gegužės 29 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriais nustatyta G. K. 2024 m. gegužės 12 d. padaryta vagystė, apžiūra. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 78–85). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su G. K. nuotraukomis, esančiomis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarę G. K. (1 t., b. l. 86).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 17 d. įvykis)
Liudytojas T. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Jo darbas – stebėti parduotuvės vaizdo kameras, pastebėjus asmenis, kurie daro vagystes, juos sulaikyti. 2024 m. gegužės 20 d. apie 9.40 val. per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad į parduotuvę užėjo iš matymo pažįstamas asmuo, kuris anksčiau galimai padarė vagystes iš parduotuvės. Per vaizdo kameras matė, kad asmuo apžiūrinėja prekes ir nusprendė jį sulaikyti. Atėjus prie asmens, pasakė, kad asmuo anksčiau padarė vagystes ir dėl to yra sulaikomas. Asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, yra G. K., patvirtino, kad padarė vagystę 2024 m. gegužės 17 d. Šią dieną pavogė tiesinį pjūklą „MAKITA“, kurio vertė 165 Eur, ir tiesinį pjūklą „MAKITA“, kurio vertė 299 Eur. Bendra pavogtų prekių suma – 464 Eur (1 t., b. l. 123–126).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 20 d. patikslintame pareiškime nurodyta, kad šią dieną apie 9.40 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje buvo sulaikytas G. K., kuris 2024 m. gegužės 17 d. apie 19.03–19.13 val. tiesinį pjūklą „MAKITA“, kurio vertė 129 Eur, ir tiesinį pjūklą „MAKITA“, kurio vertė 189 Eur. Bendra žala – 318 Eur (1 t., b. l. 109).
2024 m. gegužės 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Pastatas yra (duomenys neskelbtini) aukštų, ant pastato viršaus matoma iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Prie pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė, lauko teritorija nėra filmuojama. Įėjus pro automatiškai atsidarančias parduotuvės duris, matoma prekybos salė. Automatiniais laiptais galima pakilti į prekybos salės (duomenys neskelbtini) aukštą. Prekybos salėje matomos išdėliotos įvairios prekės. Prekybos salė stebima vaizdo filmavimo kameromis. Kadangi vagystė buvo pastebėta ne iš karto, o praėjus kelioms dienoms, prekių kainos salėje gali skirtis. Apžiūros metu reikšmingų daiktų tyrimui nepaimta (1 t., b. l. 113–120).
2024 m. birželio 4 d.–2024 m. liepos 8 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriais nustatyta G. K. 2024 m. gegužės 17 d. padaryta vagystė, apžiūra. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 137–142). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su G. K. nuotraukomis, esančiomis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarę G. K. (1 t., b. l. 143).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val. įvykis)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 28 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pavogta prekė – vinių kalimo įrankis „MAKITA DFN350Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 339 Eur. Atlikus vaizdo medžiagos analizę, nustatyta, kad prekę 2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06–10.20 val. galėjo pavogti asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat informuoja, kad įtariamas asmuo (prisistatė kaip G. K.) 2024 m. gegužės 20 d. buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), dėl 2024 m. gegužės 17 d. padarytos vagystės ir perduotas pareigūnams (2 t., b. l. 1).
2024 m. birželio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), matoma parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Į parduotuvę patenkama pro automatines slankiojančias duris. Užėjus kairėje matomos kasos, o tiesiai – įėjimas į parduotuvę pro vartelius. Parduotuvėje matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta (2 t., b. l. 14–19).
2024 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriais nustatyta G. K. 2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val. padaryta vagystė, apžiūra. Pridėta fotolentelė (2 t., b. l. 29–32). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su G. K. nuotraukomis, esančiomis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarę G. K. (2 t., b. l. 33).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val. įvykis)
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 29 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pavogta prekė – vinių kalimo įrankį „MAKITA DFN353Z, 18 V, 2 kg“, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 299 Eur. Atlikus vaizdo medžiagos analizę, nustatyta, kad prekę 2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06– 16.13 val. galėjo pavogti asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat informuoja, kad įtariamas asmuo (prisistatė kaip G. K.) 2024 m. gegužės 20 d. buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), dėl 2024 m. gegužės 17 d. padarytos vagystės ir perduotas pareigūnams (2 t., b. l. 49).
2024 m. birželio 5 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), matoma parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Į parduotuvę patenkama pro automatines slankiojančias duris. Užėjus kairėje matomos kasos, o tiesiai – įėjimas į parduotuvę pro vartelius. Parduotuvėje matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta (2 t., b. l. 62–67).
2024 m. birželio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriais nustatyta G. K. 2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val. padaryta vagystė, apžiūra. Pridėta fotolentelė (2 t., b. l. 78–81). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su G. K. nuotraukomis, esančiomis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarę G. K. (2 t., b. l. 82).
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 28 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), buvo pavogtos prekės – vinių kalimo įrankis „MAKITA DST221Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 279 Eur, ir vinių kalimo įrankis „MAKITA DPT353Z, 18 V, 2 kg“, prekės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), prekės kodas (duomenys neskelbtini), vnt. kaina 299 Eur. Parduotuvei padarytas 578,00 Eur nuostolis. Atlikus vaizdo medžiagos analizę, nustatyta, kad prekę 2024 m. gegužės 19 d. apie 10.37–10.48 val. galėjo pavogti asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Taip pat informuoja, kad įtariamas asmuo (prisistatė kaip G. K.) 2024 m. gegužės 20 d. buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), dėl 2024 m. gegužės 17 d. padarytos vagystės ir perduotas pareigūnams (2 t., b. l. 98).
2024 m. birželio 3 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), matoma parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Į parduotuvę patenkama pro automatines slankiojančias duris. Užėjus kairėje matomos kasos, o tiesiai – įėjimas į parduotuvę pro vartelius. Parduotuvėje matomos įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta (2 t., b. l. 110–115).
2024 m. birželio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriais nustatyta G. K. 2024 m. gegužės 19 d. padaryta vagystė, apžiūra. Pridėta fotolentelė (2 t., b. l. 126–130). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2024 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, peržiūrėjus pateiktą vaizdo medžiagą ir sulyginus joje matomo asmens atvaizdą su G. K. nuotraukomis, esančiomis centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad galimai nusikalstamą veiką padarę G. K. (2 t., b. l. 133).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą.
BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.
Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 12 d. įvykis)
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs kaltinime įvardytą prekę. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais ir abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: vaizdo įrašai ir 2024 m. birželio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 20 d. patikslintas pareiškimas.
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. 2024 m. gegužės 12 d. apie 14.10 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 199 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 199 Eur vertės turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtos prekės verte.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 17 d. įvykis)
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs kaltinime įvardytas prekes. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo T. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais ir abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: vaizdo įrašai ir 2024 m. birželio 4 d.–2024 m. liepos 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 20 d. patikslintas pareiškimas.
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. 2024 m. gegužės 17 d. apie 19.03 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 129 Eur vertės, ir tiesinį pjūklą „MAKITA“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 189 Eur vertės, kuriuos paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 318 Eur vertės turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val. įvykis)
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs kaltinime įvardytą prekę. Jo kaltę taip pat įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, 2024 m. birželio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 28 d. pareiškimas.
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. 2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DFN350Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 339 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 339 Eur vertės turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtos prekės verte.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val. įvykis)
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs kaltinime įvardytą prekę. Jo kaltę taip pat įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, 2024 m. birželio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 29 d. pareiškimas.
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. 2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DPT353Z, 18 V, 2 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 299,00 Eur vertės, kurį paslėpė po drabužiais, išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtą prekę, taip pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – 299 Eur vertės turtą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobtos prekės verte.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobęs kaltinime įvardytas prekes. Jo kaltę taip pat įrodo byloje surinkti objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, 2024 m. birželio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 28 d. pareiškimas.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad G. K. 2024 m. gegužės 19 d. apie 10.37 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės salės nuo prekių lentynos paėmė vinių kalimo įrankį „MAKITA DST221Z, 18 V, 2.1 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 279 Eur vertės, ir vinių kalimo įrankį „MAKITA DPT353Z, 18 V, 2 kg“, prekės kodas (duomenys neskelbtini), 299 Eur vertės, kuriuos paslėpė po drabužiais ir išėjo iš parduotuvės kasoje nesumokėjęs už paimtas prekes, taip pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – priklausantį 578 Eur vertės turtą.
Šiuo atveju nėra abejonių, kad G. K. veikė tiesiogine tyčia.
Pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydį, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas skirdamas G. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. K. tiesiogine tyčia padarė penkias baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), ir keturios nusikalstamos veikos – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertes.
G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
G. K. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šį nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).
G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų BK 178 straipsnio 5 dalyje, nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. anksčiau teistas penkis kartus (3 t., b. l. 73–83), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis taip pat itin daug kartų baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 19–72). Kaltinamasis šiuo metu nedirba (3 t., b. l. 15–17), registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 18). Jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo pakankamo legalaus pragyvenimo šaltinio. Duomenų apie G. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. K. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Kita vertus, jis teisme pateikė dokumentą, kad minimaliai (100 Eur) atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamųjų nusižengimų padarymą – arešto bausmes. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. K. skiriant švelnesnes bausmes.
Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, G. K. skiriama 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, G. K. skiriama po 25 paras arešto bausmės.
Nors nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 178 straipsnio 5 dalyje (baudžiamasis nusižengimas), skiriasi pagal nusikalstamų veikų rūšį, tačiau jų pavojingumas iš esmės vienodas, kadangi visų padarytų vagysčių būdas yra toks pats, t. y. prekių pagrobimas iš parduotuvių, skiriasi tik pagrobtų daiktų kiekiai ir jų bendros vertės, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrobtų daiktų vertės tarpusavyje itin nesiskiria. Atsižvelgiant į tai, bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, jas iš dalies sudedant.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pridėti dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 15 parų arešto bausmės, paskirtų pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (iš viso 60 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
G. K. anksčiau iš tiesų teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis, kaip minėta, itin daug kartų baustas administracine tvarka. Tai neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę. Kita vertus, G. K. teigia, kad jis gydosi nuo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 159), gana ilgą laiką (apie metus) nevartoja narkotinių medžiagų. Be to, kaltinamasis yra dar gana jauno amžiaus, šiuo metu neturi kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Paskutinius metus G. K. baustas administracine tik už nešiukščių administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Jis dabartiniu metu uždarbiauja, tačiau ketina netrukus oficialiai dirbti. G. K., nors minimaliai, bet savo noru atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad prokurorė baigiamojoje kalboje taip pat prašė taikyti kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimą.
Todėl, teismo vertinimu, dabartiniu metu G. K. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo nusikalstamą elgesį. G. K. griežta elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, jei G. K. nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, probacijos tarnyba galės kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, G. K. bausmės vykdymas atidedamas 2 metams (minimalus terminas yra 1 metai, o maksimalus – 3 metai, BK 75 straipsnio 2 dalis) be intensyvios priežiūros, paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, šiuo atveju tikslinga G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 50 procentų padarytos turtinės žalos (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis, 75 straipsnio 5 dalis).
V. Civiliniai ieškiniai
Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinius ieškinius dėl 199 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 71), dėl 318 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 131), dėl 339 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 24), dėl 299 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 72), dėl 578 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 120).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių ieškinių dydžiai atitinka G. K. pagrobtų daiktų vertes. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, kaltinamasis su jais taip pat sutiko, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą, neginčijo pagrobtų prekių verčių, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei patirtų turtinių žalų yra priežastinis ryšys. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pateikė dokumentą, kad jis sumokėjo 100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 158). Todėl pirmas civilinis ieškinys mažintinas šia pinigų suma, o kiti civiliniai ieškiniai visiškai priteisiami iš kaltinamojo, t. y. iš viso 1633 Eur (99 Eur + 318 Eur + 339 Eur + 299 Eur + 578 Eur) turtinės žalos atlyginimo
VI. Kiti klausimai
G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje G. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo laikinai sulaikytas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. gegužės 12 d. nedidelės vertės svetimo turto vagystės), ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. gegužės 17 d. nedidelės vertės svetimo turto vagystės), ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. gegužės 18 d. apie 10.06 val. nedidelės vertės svetimo turto vagystės), ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2024 m. gegužės 18 d. apie 16.06 val. nedidelės vertės svetimo turto vagystės), ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 10 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, pridėti dalį švelnesnių bausmių, t. y. po 15 parų arešto bausmės, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (iš viso 60 parų, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktis), ir G. K. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, atidėti G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros paskiriant jam:
1) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
2) pareigą per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas).
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios atlyginti bent 50 (penkiasdešimt) procentų padarytos turtinės žalos.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Iš G. K. priteisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1633 Eur (tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus) (99 Eur + 318 Eur + 339 Eur + 299 Eur + 578 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką, kuriame yra kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Vilniaus g. 39, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas vilnius@probacija.lt);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.