Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovų (apeliantų) ieškovų A. Y. ir UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. Y. ir UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ ieškinį atsakovui UAB „Delfi“ dėl garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Š. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

- „<...> Savo vardų neminėti prašė buvę A. J. pavaldiniai prieš keletą mėnesių susizgribo dirbantys ne pačiam skaidriausiam darbdaviui <...>;

- <...> Jis teigė dar bandęs įtikinti FNTT tyrėją, kad tarnyba gali sustabdyti didelės apimties finansinę aferą <...>“;

- <...> Kai aiškinau jai, kad daromas nusikaltimas „MMM“ mastu, kad čia ne milijonai – čia šimtai milijonų eurų. Sakau, supraskit, kokie mastai eina <...>“;

- „<...>“MMM“ pavadinimą buvę A. J. pavaldiniai mini ne be reikalo. Anot jų, A. J. įdarbino ne vieną žmogų, besisukusį šioje finansų piramidėje, tarp jų – ir vieną artimiausių piramidės kūrėjo S. M. bendražygių. <...>“;

- „<...> Nėra jokių akcijų – jis orą pardavinėja <...>“;

- „<...> Šiuos teorinius pinigus A. J. paskirstė po Londono įmones „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“, American Rail Skyway Systems Ltd.“, „African Rail Skyway Ltd.“ ir „Australian & Oceanic Rail Skyway Ltd.”, taip britų registre įsteigdamas verslus su neva milžiniškais kapitalais. <...>;

- „<...> A. J. neva sudarytos sutartys dėl „dangaus traukinių“ projektų įvairiose šalyse, anot DELFI pašnekovų, tėra muilo burbulas <...>“;

- „<...> „Visur rašo, kad jisai jau turi pasirašytų sutarčių už daugiau nei 100 mlrd. eurų. bet realiai – nei vienos sutarties“ <...>“;

- „<...> Buvę pavaldiniai atskleidžia ir pagrindinę A. J. verslo ašį – menamų „akcijų“ prekybą <...>“;

- <...> Jeigu jis atvažiuos į Kolumbiją su keliais milijonais, ten gyvens prabangiai – ir kas jį iš ten išvys? Gali teisėsauga jo prašyti, kiek nori – jo neišduos Kolumbija. Į Rusiją jis bijo važiuoti“ <...>“;

- „<...> O tikrovė, anot buvusių A. J. pavaldinių, visai kita: gimtojoje šalyje transporto revoliucionieriaus laukia ne Kremliaus žabangos, o apgauti „investuotojai“. <...>“;

-„<...> Jis toks naglas, gali kreiptis į premjerą – nėra problemų <...>“;

- <...> O realiai – jam taip patogu; jis gyvena: jis gyvena, žmonės jam siunčia pinigus, jis juos išgrynina. Ir švaisto“ <...>;

- „<...> Švaistūniškio A. J. būdo požymių, anot pašnekovų, netrūko ir „Rail Skyway Systems“ biure Vilniuje. <...>“;

- „<...> Anot jo, boso džiaugsmą veikiausiai lengva paaiškinti – esą iš menamos „investicijos“ Šiauliuose jis uždirbo kur kas daugiau nei prarado. <...>“.

2) Įpareigoti atsakovą UAB „Delfi“ per 2 savaitės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita be komentarų internetiniame portale www.delfi.lt paneigti šią tikrovės neatitinkančią informaciją publikuojant tokio turinio paneigimą:

- Lietuva tarptautinį sukčių turėjo ant lėkštutės. Ir paleido“;

- 15 tūkstančių žmonių – tiek mažu mažiausiai, yra apgavęs „dangaus traukinių“ genijumi prisistatinėjęs Rusijos verslininkas A. J.“ <...>“;

- „<...> Savo vardų neminėti prašę buvę A. J. pavaldiniai prieš keletą mėnesių susizgribo dirbantys ne pačiam skaidriausiam darbdaviui <...>;

- <...> Jis teigė dar bandęs įtikinti FNTT tyrėją, kad tarnyba gali sustabdyti didelės apimties finansinę aferą <...>“;

- <...> Kai aiškinau jai, kad daromas nusikaltimas „MMM“ mastu, kad čia ne milijonai – čia šimtai milijonų eurų. Sakau, supraskit, kokie mastai eina <...>"

- „<...>“MMM“ pavadinimą buvę A. J. pavaldiniai mini ne be veikalo. Anot jų A. J. įdarbino ne vieną žmogų, besisukusį šioje finansų piramidėje, tarp jų – ir vieną artimiausių piramidės kūrėjo S. M. bendražygių. <...>“;

- „<...> Nėra jokių akcijų – jis orą pardavinėja <...>“;

- „<...> Šiuos teorinius pinigus A. J. paskirstė po Londono įmones „Euroasian Rail Skyway Systems Ltd.“, „American Rail Skyway Systems Ltd.“, „African Rail Skyway Systems Ltd.“ Ir „Australian & Oceanic Rail Skyway Systems Ltd.“, taip britų registre įsteigdamas verslus su neva milžiniškais kapitalais. <...>“;

- „<...> A. J. neva sudarytos sutartys dėl „dangaus traukinių“ projektų įvairiose šalyse, anot DELFI pašnekovų, tėra muilo burbulas <...>“;

- „<...>“Visur rašo, kad jisai jau turi pasirašytų sutarčių už daugiau nei 100 mlrd. eurų. bet realiai – nei vienos sutarties“ <...>“;

- „<...> Buvę pavaldiniai atskleidžia ir pagrindinę A. J. verslo ašį – menamų „akcijų“ prekybą <...>“;

- <...> jeigu jis atvažiuos į Kolumbiją su keliais milijonais, ten gyvens prabangiai – ir kas jį iš ten išvys? Gali teisėsauga jo prašyti, kiek nori – jo neišduos Kolumbija. Į Rusiją jis bijo važiuoti“ <...>“;

- „<...> O tikrovė, anot buvusių A. J. pavaldinių, visai kita: gimtojoje šalyje transporto revoliucionieriaus laukia ne Kremliaus žabangos, o apgauti „investuotojai“. <...>“;

- „<...> Jis toks naglas, gali kreiptis ir į premjerą – nėra problemų <...>“;

- „<...> Švaistūniškio A. J. būdo požymių, anot pašnekovų, netrūko ir „Rail Skyway Systems“ biure Vilniuje <...>“;

- „<...> Anot jo, boso džiaugsmą veikiausiai lengva paaiškinti – esą iš menamos „investicijos“ Šiauliuose jis uždirbo kur kas daugiau nei prarado. <...>“, yra neatitinkantys tikrovės, žemina A. Y. garbę ir orumą bei žeidžia UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ dalykinę reputaciją.“

3) Priteisti ieškovui A. Y. iš atsakovo UAB „Delfi“ 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą;

4) Priteisti iš atsakovo UAB „Delfi“ visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo sprendimo esmė

4. Žurnalisto panaudota sąvoka „tarptautinis sukčius" teismo vertintina kaip žurnalisto panaudota kalbinė, literatūrinės išraiškos priemonė, kuria žurnalistas, turėdamas informaciją apie prieš ieškovą pradėtą ikiteisminį tyrimą, Lietuvos banko informaciją, ieškovo buvusių darbuotojų parodymus, apibūdina visą straipsnio esmę. Suprantama, kad ieškovui tokia pavartota sąvoka gali sukelti neigiamas emocijas, tačiau, ieškovas, kuris save visuomenei pristato kaip žinomą asmenį, vieną iš turtingiausių pasaulio žmonių, kaip inžinierių ir mokslininką, įgyvendinantį revoliucingą styginio transporto projektą tarp pasaulio žemynų ir miestų, turėtų būti pakantesnis neigiamiems išsireiškimams, būti tolerantiškas žiniasklaidos dėmesiui. Todėl ginčijamo straipsnio pavadinime pavartota sąvoka „tarptautinis sukčius" nepažeidė ieškovo garbės ir orumo, o šiuo straipsniu atsakovo sąžiningas tikslas buvo supažindinti visuomenę su šiuo asmeniu bei jo veikla (Įstatymo 2 str. 73 d., CK 2.24 str. 6 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai turi pareigą įrodyti, kad ginčijamoje publikacijoje paskleistos žinios yra žeminančios ir neatitinka tikrovės. ieškovai savo ieškinyje nurodė 21 teiginį, kurie žemina ieškovo A. Y. garbę ir orumą bei žeidžia UAB „Rail Skyway Systems Ltd" dalykinę reputaciją. Šiuose teiginiuose implikuojama neva nusikalstama ieškovo A. Y. nusikalstama veika (sukčiavimas stambiu mastu, didelės vertės svetimo turto įgijimas), gerai moralei ir visuomenės etikos normoms prieštaraujantis A. Y. elgesys bei neva neskaidri UAB „Rail Skyway Systems Ltd" veikla. Taigi tiek ginčo straipsnio pavadinime, tiek ir ginčijamuose straipsnio teiginiuose ieškovas A. Y. yra įvardijamas kaip „tarptautinis sukčius". Ieškovas, remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008), neturi jokios pareigos įrodyti, jog ginčijami straipsnio teiginiai ir jais paskleistos žinios yra žeminančios ar neatitinka tikrovės, kadangi ieškovo ginčijamais teiginiais buvo paskleistos žinios neva ieškovas yra „tarptautinis sukčius", o tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys ieškovą. CK 2.24 str. 1 d. yra nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atsakovas į civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti ginčijamų straipsnio teiginių atitikimą tikrovei.Teismas netinkamai taikė Įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. nuostatas. Nors iš ginčijamų teiginių galima suprasti, jog straipsnio autorius, rašydamas apie ieškovus, rėmėsi UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd" darbuotojų duotu interviu žurnalistui, t. y. iš esmės buvo nurodytas informacijos šaltinis, tačiau ši informacija negali būti laikoma nuomone, komentaru ar vertinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje žinia yra prilyginama faktui, kurio buvimas gali būti pagrindžiamas objektyviais duomenimis, jam taikomas tiesos kriterijus. Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą - jeigu teiginiai yra kategoriški, yra suformuoti kaip teigimas, nėra išdėstyti klausiamąja forma, tokiu atveju galima daryti išvadą, jog buvo paskleista žinia.Šiuo atveju, kaip matyti iš ginčijamų straipsnio teiginių, atsakovas šiais teiginiais paskleidė žinią, faktus, kuriems gali būti pritaikytas tiesos kriterijus, t. y. šie teiginiai gali būti tikrinami ir nustatomas jų teisingumas ir atitikimas objektyviems duomenims. Ginčijami teiginiai yra kategoriški, suformuoti kaip teigimas, jie nėra išdėstyta klausiamąja forma, jais nėra abejojama, o juos konstruojant nėra naudojamos jokios kalbinės konstrukcijos, kurios galėtų leisti daryti išvadą, jog ginčijamuose teiginiuose yra dėstoma nuomonė.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijamais teiginiais buvo pažeista A. Y. nekaltumo prezumpcija. Nėra jokio nei Lietuvos teismų, nei užsienio teismų apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo ieškovas būtų pripažintas kaltu ir nuteistas už ginčijamuose teiginiuose nurodomų nusikalstamų veikų padarymą.Byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, t. y. oficialiuose valstybinių institucijų - Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimuose, nėra teigiama, kad ieškovas A. Y. yra pripažintas kaltu padaręs ginčijamuose straipsnio teiginiuose implikuojamas nusikalstamas veikas. Atsakovas peržengė saviraiškos laisvės ribas, kadangi ginčijamuose teiginiuose panaudojo ieškovo A. Y. asmenį įžeidžiančias formuluotes, kaip antai, tai, kad ieškovas neva yra „tarptautinis sukčius". Vien tai, kad dėl tam tikrų ankstesnių trečiojo asmens žurnalisto Š. Č. publikacijų nebuvo kreiptasi į teismą ar kitas Visuomenės informavimo įstatyme nurodytas institucijas, dar nereiškia, jog ieškovai pripažįsta ginčo straipsnyje ar kitose publikacijose melagingai dėstomus faktus apie ieškovų asmenis. Skundžiamame sprendime minimas publikacijas parengė būtent tas pat autorius, kuris rengė ir ginčo straipsnį. Todėl šios ankstesnės publikacijos negali būti laikomos objektyviais informacijos šaltiniais, kuriais galėjo būti remiamasi rengiant ginčo straipsnį - ankstesnėse publikacijose yra pateigti iš esmės tie patys melagingi ir ieškovo garbę ir orumą žeminantys teiginiai, kurie yra išdėstyti ir ginčo straipsnyje, o kaip, patvirtina aukščiau minėti argumentai, ginčo straipsnyje buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys, ieškovo nekaltumo prezumpciją pažeidžiantys teiginiai.Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo straipsnyje ieškovo įmonėje „daromi nusikaltimai" palyginami su „MMM" mastais, jame nėra paskleista nei žinia, nei faktas apie ieškovo ir „MMM" ryšius. Šiais teiginiais yra pateikta informacija ir faktai, jog: 1) ieškovų veikla yra susijusi su „MMM" finansine piramide ir kad ieškovai dalyvavo/dalyvauja šios finansinės piramidės veikloje; 2) ieškovas A. Y. įdarbino ne vieną ne vieną žmogų, besisukusį šioje finansų piramidėje. Tai patvirtina būtent šiuose teiginiuose naudojamos kalbinės konstrukcijos, o visų pirma: „MMM" pavadinimą buvę A. J. pavaldiniai mini ne be reikalo". Šiuose teiginiuose ieškovų, o visų pirma, A. Y. asmuo ir jo veikla yra siejama konkrečiai su „MMM" finansine piramide. Įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. nuostata, viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) nėra taikoma redakcinė atsakomybė, jeigu jis atitinkamoje publikacijoje nurodo savo informacijos šaltinį ir ši informacija buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Antra, abu teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio. Taigi juose yra pateikiama žinia, faktai. Vadinasi, atsakovo atžvilgiu negali būti taikoma Įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. nuostata, numatanti redakcinės atsakomybės netaikymą.Straipsnyje aprašoma neva nusikalstama ieškovo A. Y. veikla, plėtojant styginio transporto projektą. Būtent šiame neva tarptautinio sukčiavimo kontekste yra minima ir UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd", kurios vadovu yra A. Y.. Skaitytojams taip pat susidaro įspūdis, jog UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd" yra neatskiriama minėtų nusikalstamų veikų dalis ar kad UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd" yra šių nusikalstamų veikų bendrininkas. Tai neturi jokio faktinio pagrindo, todėl UAB „Rail Skyway Systems Ltd" minėjamas bendrame neigiamame straipsnio kontekste akivaizdžiai žeidžia ieškovo dalykinę reputaciją. UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd" dalykinę reputaciją žeidžia ir melagingi atskiri straipsnio teiginiai. Antai, straipsnyje teigiama: „<...> Savo vardų neminėti prašę buvę A. J. pavaldiniai prieš keletą mėnesių susizgribo dirbantys ne pačiam skaidriausiam darbdaviui <...>". Teiginiu „ne pačiam skaidriausiam darbdaviui" ieškovas UAB „Rail Skyvvay Systems Ltd" yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu ar moralės ir paprotinių normų nesilaikymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais bei pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

Taikydant CK 2.24 straipsnį, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas: 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Teismai, nustatydami duomenų paskleidimo faktą, turi nustatyti du dalykus: kas buvo paskleista: duomenys ar nuomonė; ar duomenys tikrai buvo paskleisti. Pagrindiniu duomenų ir nuomonės atribojimo veiksniu turi būti laikomas teiginių patikrinimo, įrodomumo kriterijus. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Pagal CK 2.24 straipsnio l dalį, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, tai, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, turi įrodyti atsakovas. Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas.

Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovai tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu neatskleidė keliamų reikalavimų esmės, prašydami paneigti 21 teiginius, nurodytus atsakovo straipsnyje „Lietuva tarptautinį sukčių turėjo ant lėkštutės. Ir paleido“, nenurodė, kokia konkreti informacija šiuose teiginiuose neatitinka tikrovės ir kaip ji žemina ieškovo garbę ir orumą bei gerą reputaciją.

Ieškovai skelbėsi platinantys akcijas, todėl esminę reikšmę turi ieškovų veiklos teisėtumo vertinimas vertybinių popierių platinimą reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Byloje nustatyta, kad Lietuvos bankas viešai paskelbė pareikšimą, kuriame nurodyta: „Lietuvos bankas, atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas, įspėja investuotojus, kad nenustatyti asmenys interneto svetainėje (duomenys neskelbtini), internetinėse pokalbių svetainėse, investuotojų forumuose ir pan. kanalais kviečia Lietuvos gyventojus investuoti į naujos kartos styginio transporto projektus, internetu įsigyjant Jungtinėje Karalystėje registruotos privačios bendrovės Euroasian Rail Skyway Systems Ltd (duomenys neskelbtini) akcijų be kompetentingos institucijos patvirtinto prospekto. Pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertybiniai popieriai Lietuvoje gali būti siūlomi viešai tik po to, kai vertybinių popierių emitentas ar siūlytojas šiame įstatyme nustatyta tvarka paskelbia kompetentingos finansinių priemonių rinkų priežiūros institucijos patvirtintą prospektą. Atkreipiame investuotojų dėmesį, kad Lietuvos bankas nėra patvirtinęs Euroasian Rail Skyway Systems Ltd akcijų (kaip ir bet kurių kitų šios bendrovės vertybinių popierių) prospekto, taip pat Lietuvos bankui nėra pateikti jokie Jungtinės Karalystės finansų rinkos priežiūros tarnybos ar kurios nors kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos dokumentai, suteikiantys teisę Euroasian Rail Skyway Systems Ltd akcijas siūlyti viešai Lietuvoje. Įsigydami akcijų, kurių siūlymas Lietuvoje yra draudžiamas, investuotojai prisiima riziką prarasti visas investuotas lėšas.“

Be to, nustatyti objektyvūs faktai iš patikimų šaltinių, t.y. valstybinių institucijų – Lietuvos banko, Generalinės prokuratūros, FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos pranešimai, iš kurių matyti: 2014-09-18 Lietuvos bankas oficialiu pranešimu įspėja dėl ieškovo bendrovės viešo vertybinių popierių siūlymo pažeidžiant galiojančius teisės aktus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pranešimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo (Generalinės prokuratūros informacija Delfi).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, būtina įvertinti aplinkybę, kad žurnalisto profesinė etika reikalauja skelbti tik patikrintą, tikrą informaciją, todėl visuomenės informavimo priemonės turi pareigą padaryti viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Tačiau yra atvejų, kai visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti kitais informacijos šaltiniais ir neprivalo tikrinti informacijos tikrumo, pavyzdžiui, kai skelbiama oficialių valstybės institucijų pateikiama informacija. Taigi, sprendžiant dėl visuomenės informavimo priemonės atsakomybės, kiekvienu atveju turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, susijusios su informacijos šaltinio, kurio pateiktus duomenis citavo visuomenės informavimo priemonė, patikimumu, autoritetu ir, vadovaujantis protingumo principu, turi būti vertinama visuomenės informavimo priemonės pasitikėjimo tokiu šaltiniu atitiktis keliamiems žurnalistų profesionalumo standartams (2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“, A. D. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011).

Tam tikrais atvejais visuomenės informavimo priemonė, net ir paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiama nuo civili­nės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo as­meniu ir jo veikla (Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalis). Visuomenės informavimo priemonių kaltė yra preziumuojama, t. y. laikoma, kad dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių viešojo asmens garbę ir orumą, paskelbimo yra kalta visuomenės informavimo priemonė, jeigu jos darbuotojai teismo posėdžio metu neįrodys prie­šingai, t. y. kad jie savo, kaip žurnalistų, profesinę pareigą atliko pro­fesionaliai, sąžiningai ir turėjo tikslą supažindinti visuomenę su vie­šuoju asmeniu bei jo veikla. Šiuo atveju reikėtų vadovautis pagrįstumo kriterijumi.

Griežtas vertybinių popierių rinkos reguliavimas bei priežiūra reikalinga dėl to, kad egzistuoja apgaulės pavojaus problemos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi vertybinių popierių rinką sudaro finansiniai instrumentais, nutolę nuo realaus kapitalo judėjimo ir išreiškiančiais tik kapitalo nuosavybės simbolius, ši ūkio turi būti ypač reikliai stebima, nes egzistuoja padidėjusi galimybė apgauti iš karto didelį skaičių investuotojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, buvo viešasis interesas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti apie neteisėtai platinamus vertybinius popierius ir atsakovas bei tretysis asmuo veikė sąžiningai siekdami supažindinti visuomenę su ieškovų veikla neteisėtai platinant vertybinius popierius. Atsakovo veiksmai vertinami kaip visuomenei naudingi. Šios visuomenės informavimo priemonių teisės ribojimas, nesant tam pakankamo teisinio pagrindo, reikštų grėsmę visuomenės ūkiui ir civilinei apyvartai.

Akivaizdu, kad asmens pavadinimas „sukčiumi“ daro neigiamą poveikį asmens garbei ir orumui. CK 2.24 str. preziumuoja­ma, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Galima teigti, kad iš esmės kaltės klausimas nulemia, kas turi atsakyti ir ar iš viso turi atsakyti už tikrovės neatitin­kančių duomenų paskelbimą.

Atsakovai pagrįstai nurodė, kad teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje, tame tarpe ir spaudoje, apima ir teisę naudoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t.y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma. Tai, jog atsakovas publikacijoje naudojo žodį terminą, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse apibrėžto nusikaltimo sąvoką, dar nereiškia, jog ieškovas buvo apkaltintas atitinkamo nusikaltimo, numatyto Baudžiamajame kodekse, padarymu.

Šio kriterijaus taikymą patvirtina teismų praktika. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija buvo konstatavo, jog teismų pateiktas vertinimas, kad išvarymas iš darbo galimas tik administracijos iniciatyva dėl priekaištų darbuotojui, yra pernelyg griežtas ir vienareikšmiškas, ir pažymėjo, kad žiniasklaidos priemonės turi tam tikrą interpretavimo laisvę. Tai reiškia, kad pertei­kiami duomenys gali būti nevisiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos lite­ratūrinės išraiškos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį skaitytojams. Kolegija šioje byloje priėjo prie iš­vados, kad teismai paskelbtų duomenų turinio minėtais aspektais ne­vertino ir taip pažeidė Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pirmąją dalį, t. y. netinkamai atribojo žinią nuo nuomonės. Atsakomybė už pareikš­tą nuomonę gali būti taikoma, kai teise reikšti nuomonę piktnaudžiau­jama. Kadangi ieškovas yra viešasis asmuo (banko filialo vadovas), gali būti pateisinamas kritiškesnės nuomonės apie jį reiškimas, nes viešojo asmens kritikos ir komentavimo ribos yra platesnės. Kolegija konstatavo, kad „atsako­mybė už žurnalisto nuomonę, pareikštą dėl fakto, susijusio su viešuoju asmeniu, gali būti taikoma tik nustačius, kad žurnalistas piktnaudžiavo savo teise reikšti nuomonę". Sprendžiant, ar buvo piktnaudžiauta, atsi­žvelgiama į nuomonę skleidusio asmens tikslus, nuomonės pateikimo būdą ir pan. Kolegija nusprendė, kad apie ieškovą pateikti duomenys neperžengė viešojo asmens kritikos ribų, todėl panaikino ankstesnių teismų sprendimus ir ieškovo ieškinį atmetė (2002 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. prieš UAB „Žeimenos krantai" Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K.-3-973/2002).

Taip pat ir 2014 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2014 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad EŽTT pasirodė nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kad vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (žr., Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajam procese (žr. Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą (žr. ten pat). <...> Tai neabejotinai didelio bendrojo susirūpinimo klausimai, suponuojantys pagrįstą „aštresnių“ pozicijų tikimybę (žr., pvz., Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, 9 January 2007 ir daugelis kt.).“

Žurnalistas ir visuomenė, kuriai skirta informacija, nėra teisininkai, todėl teismai privalėjo svarstyti, ar publikacijoje vartotiems žodžiams ir išsireiškimams galima suteikti visnintelę prasmę, kokią ji turi teisinėje kalboje. Literatūrinėje kalboje žodis „sukčius“ reiškia „kas suka, sukčiauja, neteisingas žmogus, apgavikas“ (Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Adresas internete: www.lkz.lt). Taigi literatūrinės žodžio „sukčius“ reikšmės yra plačios ir su Baudžiamojo kodekso teisinėmis sąvokomis tapatinamos būti negali.

Turėdamas rimtą faktinį pagrindą, tęsdamas ir apibendrindamas savo žurnalistinį tyrimą, žurnalistas Š. Č. koncentruotai reziumavo 2014-12-22 straipsnio turinį, pavartodamas ir žodžius „tarptautinis sukčius“. Pažymėtina, kad straipsnio dalį sudaro Generalinės prokuratūros komentaras apie vykstantį ikiteiminį tyrimą (inter alia dėl sukčiavimo) ir apie nepavykusią A. Y. apklausą. Be to, skaitytojams priminta apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos tyrimo dėl A. Y. veiklos, kuris baigėsi Lietuvos banko kreipimusi į prokurorus su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Atspindėta ir paties A. Y. pozicija, kurios po jo paties nutraukto interviu su žurnalistu Š. Č. neišreiškė noro papildyti informaciją.

Byloje susiklostė situacija, kai ieškovai nusišalino nuo aplinkybės kas yra „tiesa“ ir „tiesą atitinkanti informacija“ įrodinėjimo. Civilinio kodekso 2.24 straipsnis ir Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis taikomi tik tuo atveju, kai ginčijama informacija neatitinka tikrovės. Atsakovui atskleidė oficialius šaltinius, kurie atsižvelgiant į paskelbusių institucijų statusą vertinami kaip patikimi. Ieškovai turėjo įrodyti, kuo pasireiškia paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikimas. Ieškovai abstrakčiai nurodė, kad tam tikri teiginiai atrodo „neatitinkantys tikrovės“, „melagingi“, tačiau neteikė paaiškinimų ir įrodymų, iš kurių būtų suprantamos ieškovų pretenzijų priežastys, tikslus pobūdis ir mastas – ką ieškovai ginčija, kiek (kokia apimtimi) ir kodėl. Žurnalistas Š. Č. jam prieinamomis priemonėmis surinko informaciją apie tai, kad ieškovų paskelbti duomenys apie įstatinių kapitalų dydį ir tai, kad ieškovų verslo projektai realiai neįgyvendinami, ieškovai šių duomenų neneigė.

Tačiau tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovai ir jų atstovai nevykdė pareigos įrodyti faktų neatitikimą tikrovei ir pareigos išdėstyti ieškinio faktinį pagrindą, nurodyti kokia būtent informacija neatitinka tikrovės ir kodėl, kuo pasireiškia paskleistos informacijos neatitikimas tikrovei.

Dėl šių argumentų pripažįstama pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos pozicija, jog tokioje situacijoje ieškovo pažeista teisė negali būti ginama paneigiant paskleistą informaciją.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujasis aitvaras“ v. UAB „Ekstra“ žurnalo „Ekstra“ leidėjas V. S., bylos Nr. 3K-3-630/2004; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010). Ieškovai neįrodinėjo aplinkybių, kokia buvo UAB „Rail Skyway Systems Ltd“ reputacija iki ginčijamos informacijos paskelbimo ir kokias konkrečias pasekmes sukėlė ši informacija, todėl ieškinys šioje dalyje atmestas pagrįstai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius Ignotas

Rūta Petkuvienė

Rosita Patackienė