Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovas A. K., institucija, teikianti išvadą – Valstybinė vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) gimė sūnus L.. A. K. vengė pripažinti tėvystę, tai L. gimimo liudijime tėvo įrašyto nėra, jam suteikta (duomenys neskelbtini) pavardė. Norėtų, kad būtų nustatyta L. tėvystė ir tėvu būtų pripažintas A. K.. Atsakovas sūnaus L. buvo aplankyti, kai jam buvo 10-11 mėnesių, o vėliau dar kartą kai sūnui buvo gal 3 metai. Pirmą kartą atvežė sūnui žaisliuką, o antra kartą-saldainių maišelį. Daugiau atsakovas su sūnumi nebendravo, išlaikymo niekada neteikė, o sūnų augino viena. Paprašius skirti pinigų sūnui išlaikyti, atsakovas teigdavo, jog pats neturi, jam pačiam jų reikia. Todėl norėtų, kad būtų priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui nuo pareiškimo padavimo dienos bei įsiskolinimas už tris metus.

Sūnui L. pasakė , kad atsakovas A. K. yra jo tėvas, kai jis pradėjo lankyti pirmą klasę, jis norėjo bendrauti su tėvu, tačiau jis nebandė su sūnumi daugiau susitikti, ar su juo bendrauti.

Šiuo metu jos šeimos sudėtį sudaro: ji, sūnus L. B., sugyventinis A. Č. ir jų bendras vaikas sūnus M. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m.

Augina L. be atsakovo pagalbos, bet nenustačiusi L. tėvystės ir neprisiteisusi išlaikymo, negauna socialinės pašalpos, nukenčia jos ir sūnaus materialinė padėtis.

Norėtų, kad A. K. teiktų išlaikymą L. B. po 200 eurų per mėnesį. L. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos penktoje klasėje. Jam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiui nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2021 m. sausio 15 d. Sūnui nustatytas vidutinis kalbos sutrikimas. Reikėdavo lavinti jo įgūdžius, su juo užsiimti. Sūnui išlaikyti reikėtų apie 350 eurų per mėnesį. Ji nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo. Prie vaiko išlaikymo gali prisidėti nedaug. Iki 2020 m. devynis mėnesius turėjo darbą, o šiuo metu vėl registruota Užimtumo tarnyboje. Neturi transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Gyvena A. Č. priklausančiame trijų kambarių bute. S. A. registruotas kaip ieškantis darbo, anksčiau dirbo sezoninį darbą pas ūkininkus, šiuo metu taip pat registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo.

Šiuo laiku jos materialinė padėtis buvo nelengva. 2016 m. gegužės 21 d. gimė sūnus M. Č.. Ji gauna vaikų pinigus-200 Eur, sūnus L. gauna neįgalumo išmoką apie 200 Eur, jos draugas gauna nedarbo išmoką apie 300 Eur. Ji neturi galimybių patenkinti visų sūnaus L. poreikių, todėl stengiasi patenkinti nors minimalius.

Taip pat prašo išlaikymo už tris metus po 180 eurų už mėnesį, t.y.6480 eurų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 28 d. iki 2019 m. vasario 27 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.146 ,3.194 str., prašė teismo:

Nustatyti L. B. tėvystę ir L. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., pripažinti A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., sūnumi, o A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., pripažinti L. B., gim(duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu. Nustačius tėvystę vaikui palikti pavardę -“(duomenys neskelbtini) ”.

Priteisti iš atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymą L. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po du šimtus (200) eurų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant j infliaciją, pinigus pervedant į mano, R. B., sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) SEB banke bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt ( 6480) eurų (36 x 180) už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Pavesti jai uzufrukto teise tvarkyti L. B. turtą iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo valstybei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai . Jis byloje nepaskyrė atstovo, neteikė atsiliepimo į ieškinį ,ar rašytinių paaiškinimų. Jo dalyvavimas teismo posėdžio metu nebuvo pripažintas būtinu, jam procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Iki teismo posėdžio pradžios teismas iš atsakovo negavo jokių paaiškinimų dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų, ieškovės nurodytų aplinkybių, neteikė įrodymų apie savo turimą turtą, įdarbinimus, gaunamas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas ieškinys tenkintinas .

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Iš pateikto L. B. gimimo liudijimo matyti, jog jis gimė (duomenys neskelbtini), jo motina įrašyta R. B., o duomenys apie vaiko tėvą nėra nurodyti (b.l.3).

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskyrus DNR ekspertizę ,siekiant nustatyti, ar atsakovas A. K. yra biologinis nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, buvo gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės atsakymas, jog tėvystės nustatymui į jų laboratoriją 2019-12-17 atvyko ieškovė su sūnumi, o atsakovas A. K. iki šiol (2020-01-24) atlikti ekspertizės neatvyko. Atsakovas teismui nurodė, jog jis negali atvykti atlikti ekspertizės 2019 m. gruodžio 17 d., nes tik gruodžio 23 d. jis grįš į Lietuvą (b.l.115-116). Atsakovas teismo buvo informuotas, jog jis pagal teismo nutartį gali atvykti į ekspertizės įstaigą iki 2020 m. sausio 17 d., jam buvo išsiųsta ir 2019 m. lapkričio 25 d. teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo (b.l.113;118-119). Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau jis nenuvyko atlikti DNR ekspertizės, nors buvo duotas pakankamas laikotarpis, neatvykimo priežasčių nepaaiškino.

2020 m. sausio 29 d. teismas gavo ieškovės atstovo prašymą kreiptis į Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centrą, ar jie turi atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)DNR pavyzdžius. Jei tokie pavyzdžiai yra, prašė įpareigoti centrą pateikti DNR analitę Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ekspertams tėvystės nustatymo ekspertizės atlikimui. Atsižvelgiant, jog byloje yra ginamas viešasis interesas ir sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio teisėmis, bylos žiniomis atsakovas negyvena Lietuvos Respublikoje, neatvyksta į ekspertizės įstaigą atlikti ekspertizės teismo nustatytu terminu, todėl ieškovės atstovo prašymas buvo patenkintas .

Ieškovės prašymu paskyrus teismo medicininę ekspertizę, teisme gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad A. K. yra vaiko L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,9995 % tikimybe (b.l.133-137).

Iš 2020 m. vasario 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akto N.7TSD-577 matyti, jog institucijos teikiančios išvadą byloje specialistė susitiko su L. B. siekiant išsiaiškinti vaiko nuomonę byloje. Jis paaiškino, jog apie situaciją šeimoje jam žinoma, t.y. jis žino, kad mama kreipėsi į teismą dėl jo tikrojo tėčio nustatymo. Dabar jis tėčiu vadina savo brolio tėtį A. Č.. Jau daug metų žino, kad jo tikrasis tėtis yra A. K.. Su juo susitikęs nebuvo, teigia, kad gal ir norėtų. Pavardės keisti nenori.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, ekspertizės aktas yra pagrindas nustatyti ieškovės sūnaus L. B. tėvystę.

Dėl išdėstyto, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Nustatytina, kad atsakovas A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. B., (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvas, o L. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) yra A. K., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus ( CK 3.148 str.). Nustačius tėvystę L. B. paliktina pavardė “ (duomenys neskelbtini) ” (CK 3.167 str.2 d.), nes tai atitinka nepilnamečio teisėtus interesus ir jo nuomonę.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku.

Ieškovė nurodė, kokie yra vaiko poreikiai mėnesiui , t.y. 350 Eur. Poreikiai maistui sudaro apie 100 Eur, aprangai (drabužiams, batams ir pan.)-apie 70 Eur, higienos reikmenims-apie 20 Eur, būstui (komunalinėms paslaugoms), -apie 100-120 Eur (tokias išlaidas moka už būsto komunalinius patarnavimus (vandenį, elektrą, šildymą) mėnesiui visa šeima), sveikatai (medikamentams, vitaminams) apie 20 Eur, mokymosi, lavinimo priemonėms-apie 30 Eur, laisvalaikiui apie 30 Eur kas mėnesį .

Pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad ieškovės šeimos sudėtis yra sūnus L. B., (duomenys neskelbtini), sūnus M. Č., (duomenys neskelbtini) ir sugyventinis (duomenys neskelbtini) (b.l.6).Ieškovės pajamas sudaro vaiko priežiūros išmoka iki 2018-06-01, po šio termino gauna nedarbo draudimo išmoką (b.l.8-18).Ieškovei nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo skirta išmoka vaikui ir du mėnesiu parama mokinio reikmėms įsigyti (po 57 Eur) (b.l.7).Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje (b.l.19). Pagal registrų duomenis, ieškovės vardu nėra registruota transporto priemonių, nekilnojamojo turto. Ieškovė teigė, kad ji gyvena sugyventiniui A. Č. priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini)

Atsakovas A. K. pagal Sodros duomenis Lietuvoje nedirba (b.l.24-28). Atsakovo vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių (b.l.23,30).

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė ieškovės prašymas dėl išlaikymo dydžio yra objektyvus, kuri patenkintų vaiko poreikius, kuriam nustatytas ugdymo sutrikimų neįgalumas, nustatyti specialieji poreikiai. Pastebėjo, jog vaikui turinčiam raidos sutrikimų reikalinga papildoma logopedo pagalba, neužtenka ugdymo mokykloje. Jei ieškovė turėtų papildomas lėšas, galėtų kreiptis dėl mokamų paslaugų sūnui suteikimo. Mama neturi galimybės patenkinti visų sūnaus poreikių, kurie vis didėja, be to augina kitą mažametį vaiką, o tėvas apie savo turtinę padėtį neteikė jokių įrodymų. Sutinka ir su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už trejus metus, kai jis nebuvo teikiamas.

Teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai rodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas įpareigotas pateikti įrodymus apie jo turimą turtą, gaunamas pajamas, tokių įrodymų iki teismo posėdžio nepateikė. Bylos duomenimis atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), pats yra informavęs, kad dirba kalnuose (b.l.60).

Atsakovo darbo Lietuvoje neturėjimas nėra pagrindu reikalaujamo išlaikymo nepriteisti, tuo labiau, kad atsakovas nepaneigė, jog jis negauna pajamų užsienio valstybėje ((duomenys neskelbtini)). Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, o neįvertinę savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, turi prisiimti atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir iš to kylančias pasekmes. Atsižvelgtina taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų , kad jis yra nedarbingas arba iš dalies darbingas , ar gauna lėšų pragyvenimui, kuo užsiima, kokių veiksmų ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti, jokio suinteresuotumo byla neparodė, civiline byla nesidomėjo, nors nurodė, kad 2019 m. pabaigoje atvyks į Lietuvą, įrodymų neteikė, kas rodo jo neatsakingumą ir negali būti pagrindu mažinti prašomą išlaikymo dydį.

Pagal šioje byloje esančius duomenis ir joje nustatytus faktus, be to, atkreipiant dėmesį į tai, jog šalių sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumas (b.l.5) ,jam yra individualizuotos visų dalykų bendrosios programos, visose pamokose stengiasi dirbti (b.l.4), o ieškovė viena rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių tenkinimu (būstu, maistu, apranga, higiena, sveikatos priežiūra ir kt.). Ji išlaiko dar kitą nepilnametį sūnų M. Č., (duomenys neskelbtini)., o atsakovas įrodymų, kad turi kitų išlaikytinių, ar nepilnamečių vaikų nepateikė, teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės pateiktą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki L. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į infliaciją, laiko jį atitinkančiu nepilnamečio poreikius, kuriuos posėdžio metu nurodė ieškovė (CK 3.192 str., 3.208 str.). Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.2 d.1p.).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas , nes iš ieškovės paaiškinimų žinoma, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikė , kitų įrodymų , jog yra teikęs vaikui išlaikymą, atsakovas turėdamas per ilgą laikotarpį teismui nėra pateikęs. Pagal CK 3.200 str. išlaikymo išsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, priteistinas iš atsakovo 6480 Eur Eur įsiskolinimas, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (įskaitytinai), jo dydį skaičiuojant po 180 Eur per mėnesį.

Priteisto išlaikymo L. B. tvarkymas uzufrukto teise pavestinas ieškovei R. B. ( CK 3.190 str.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr.2.4(NTP-2)-19-T-203-1538 (b.l.21-22, 2020 m. kovo 17 d. sprendimu jo galiojimo terminą pratęsus, b.l.145-146) ieškovė buvo atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo. Pagal 2020-05-07 pažymą Nr. (12.36) PT-1786 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidos teikiant pagalbą ieškovei sudarė 446,79 Eur ,iš jų 229,70 Eur už DNR ekspertizės atlikimą). Kadangi atsakovas A. K. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, todėl iš jo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t.y. 100 Eur žyminio mokesčio valstybei už neturtinį reikalavimą,266 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir 446,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str.1d.6 p.,7d.,85 str.1d.3 p.,96 str.,99 str.). Iš atsakovo A. K. valstybės naudai taip pat priteistina 15,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str.1 d.3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 269,270 , 293 str.4 p. teismas

nusprendžia:

ieškovės R. B. ieškinį patenkinti.

Nustatyti L. B. tėvystę ir L. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnumi, o A. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti L. B., gim(duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) tėvu. Nustačius tėvystę L. B. palikti pavardę- „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. B., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), po du šimtus (200) eurų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į R. B., sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) SEB banke. Teismo sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą sūnui L. B. a.k(duomenys neskelbtini) gim(duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., 6480 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų ) už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d.

Priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise pavesti tvarkyti ieškovei R. B., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 446,79 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 79 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 381,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Priteistą valstybei sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ( gavėjo kodas 188659752) sąskaitą pasirinktinai esančią įvairiuose bankuose ( dėl 446,79 Eur sumokėjimo įmokos kodas -5630, dėl 381,20 Eur sumokėjimo įmokos kodas-5660).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad jis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.