- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-1465-259/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09679-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
- Skolininkas
- L. Š., E. V.
- Kreditorius
- AB DnB NORD banko
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės L. Š. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-14866-285/2010, kuria patenkintas pareiškėjo/kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimas skolininkams E. V., L. Š. dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-26 nutartimi (b.22) nutarė: 1) areštuoti L. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, plane lAlp, bendras plotas 143,79 kv. m, baigtumas 95 proc., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pyplių k., Kauno r., įkeistą 2007-07-20 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui; 2) pranešti apie turto areštą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, įpareigojant pateikti duomenis apie kitus kreditorius ir turto apribojimus; 3) įspėti skolininkę ir įkeisto turto savininkę L. Š. ir skolininką E. V., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių; 4) uždrausti įkeisto turto savininkei perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto.
Teismas nustatė, jog 2007-07-20 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16), L. Š., užtikrindama 185 356,82 Eur paskolos, suteiktos jai ir E. V. pagal 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 (b.l.6-12), grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, plane lAlp, bendras plotas 143,79 kv. m, baigtumas 95 proc., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pyplių k., Kauno r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 069 000 Lt. Teismas nustatė, jog skolininkai L. Š. ir E. V. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 nutraukė (b.l.17). Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismas sprendė, jog įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l.28-31) skolininkė L. Š. su teismo nutartimi nesutiko, prašė pripažinti, kad kreditorius, inicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūrą, piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis, o dėl to buvo būtina atsisakyti šias teises ginti ir šiuo pagrindu panaikinti nutartį, dėl šių motyvų:
1) sutarties pagrindu gautas kreditas buvo skirtas įkeistą turtą sudarančio gyvenamojo namo statybai refinansuoti. Pagal sutartį gauto kredito pagrindu buvo užbaigti gyvenamojo namo statybos darbai, taigi, gautas kreditas buvo skirtas asmeninėms reikmėms - gyvenamojo būsto įsirengimui. Nuo pat sutarties sudarymo momento skolininkė ir bendraskolis E. V. stengėsi tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau dėl itin sunkios pasaulinės ekonominės krizės ir to sąlygotų ekonominių sunkumų skolininkė susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais, kurie neleido jai toliau tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgdama į iškilusius sunkumus, skolininkė tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į kreditorių tam, kad būtų išspręsti iškilę sunkumai ir būtų rastas abiem šalims priimtinas susidariusios situacijos sprendimo būdas (tai patvirtina kreditoriui pateiktas 2009-04-09 prašymas, kuriuo buvo prašyta atidėti pagal sutartį susikaupusias palūkanas, b.l.32). Bendraujant su kreditoriumi žodžiu, kreditorius teigdavo, jog supranta susidariusią sudėtingą situaciją ir nesiims prieš skolininkę priverstinio išieškojimo veiksmų, sieks surasti kompromisinį ir abiem šalims priimtiną susidariusios situacijos sprendimo būdą, tačiau faktiniai kreditoriaus veiksmai (inicijuojant išieškojimo procedūras iš įkeisto turto) paneigia kreditoriaus žodiškai išreikštą supratingumą ir norą bendradarbiauti. Dėl to skolininkė yra įsitikinusi, jog kreditorius, ignoruodamas skolininkės interesus ir objektyvias aplinkybes, kurioms ji negali padaryti jokios įtakos ir kurios neleidžia tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, savo turimas teises (tame tarpe teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto) įgyvendina priešingai jų paskirčiai ir nesąžiningai skolininkės atžvilgiu;
2) kreditorius veikia finansų sektoriuje ir yra vienas iš didžiausių komercinių bankų Lietuvoje, dėl ko kreditorius kvalifikuotinas kaip šios specifinės verslo srities (finansinio sektoriaus) profesionalas. Kreditorius turi itin didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus (resursus), o tai jam suteikia galimybę diktuoti sutartinių teisinių santykių sąlygas savo sutartinių teisinių santykių kontrahentams, t.y. kreditorius kvalifikuotinas kaip stipresnioji teisinių santykių šalis, galinti daryti spaudimą ir lemiamą įtaką kitai šaliai. Kreditoriaus veiklos specifiką ir jai taikomus aukštesnius reikalavimus taip pat įtvirtina ir LR CK, kurio 6.38 str. 2 d. ir 6.256 str. 3 d. nustato, kad kreditorius, veikdamas kaip kredito įstaiga (bankas), privalo veikti pagal tokiai specifinei (profesinei) veiklai taikomus standartus bei reikalavimus. Be to, pagal LR finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 2 p. kreditorius, prieš priimdamas sprendimą įsigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientą, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi, kreditorius, prieš sudarydamas konkrečias sutartis, privalo įsitikinti, kad konkretus klientas sudaromas sutartis bus pajėgus vykdyti. Kita vertus, sudarydamas konkrečias sutartis su klientais, kreditorius neišvengiamai turi prisiimti ir tam tikrą riziką, kad sutartys gali būti tinkamai ir laiku neįvykdytos (tai sąlygoja pats kreditoriaus vykdomos ūkines - komercinės veiklos pobūdis, susijęs su finansinių paslaugų teikimu). Kreditoriaus vykdomos ūkinės - komercinės veiklos esmę sudaro teikimas finansinių paslaugų, iš kurių pagrindinės yra indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimas, taip pat paskolų teikimas (LR bankų įstatymo 4 str.). Bankų veikla Lietuvoje reglamentuojama taip, kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi (LR bankų įstatymo 1 str. 1 d.). Aiškinant kreditoriaus prievoles, susijusias su finansinių paslaugų teikimu, įskaitant ir paskolų (kreditų) išdavimą, turėtų būti vadovaujamasi nuostata, jog kreditorius veikia su itin aukštu atidumo ir rūpestingumo laipsniu. Be to, kreditoriaus specifinė veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja kreditorių būti ypatingai atidžiu ir rūpestingu, o esant nesėkmei ar nuostoliams, reiškia, kad tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Toks aiškinimas iš esmės atitinka LR bankų įstatyme išdėstytus bankinės veiklos principus bei teisminės praktikos formuojamas bankų veiklos vertinimo taisykles (LAT 2000-12-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1345/2000, LAT 2001-06-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-645/2001, LAT 2002-02-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-390/2002, LAT 2009-05-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-229/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-29 nutartis civ. byloje Nr. 2A-221/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2009-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-560/2009 ir kt.). Darytina išvada, kad kreditoriui yra taikomi itin aukšti veiklos standartai (tame tarpe atidumas ir rūpestingumas), kurie vertintini kaip užkertantys kelią ir neleidžiantys kreditoriui piktnaudžiauti užimama padėtimi bei turimais finansiniais, teisiniais ir kitais resursais savo sutartinių teisinių santykių kontrahentų atžvilgiu. Jei kreditoriaus veiklai nebūtų taikomi aukštesni veiklos standartai, būtų sudaromos sąlygos iškreipti sutartinių teisinių santykių esmę, pašalinant iš jų sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principus bei, pasinaudojant stipresne padėtimi, iškreipti silpnesniosios (ekonomiškai priklausomos) sandorio šalies valią. Be to, tokie veiklos standartai lemia ir kreditoriaus pareigą atsižvelgti į skolininkus ištikusius finansinius sunkumus bei geranoriško bendradarbiavimo pagrindu sudaryti sąlygas tokiems asmenims tinkamai įvykdyti savo sutartines prievoles, o ne iškart inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, visiškai ignoruojant savo skolininkų interesus ir jų sunkią padėtį nulėmusias objektyvias, nuo skolininkų valios visiškai nepriklausomas aplinkybes;
3) kreditorius, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūras (t.y. pateikdamas prašymą, kurio pagrindu buvo priimta skundžiama nutartis) akivaizdžiai piktnaudžiavo savo teise, o tai sudarė pagrindą, vadovaujantis CK 1.137 str. 3 d., atsisakyti ginti tokią teisę (LAT 2008-04-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-203/2008). Kreditorius, neatsižvelgdamas į susidariusias objektyvias aplinkybes, visiškai ignoruodamas skolininkės interesus ir pakeisdamas savo poziciją bei inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūrą iš įkeisto turto, savo turimas teises įgyvendina priešingai jų paskirčiai, visiškai nesilaikydamas tokiam subjektui nustatytų veiklos kriterijų bei veikdamas priešingai sutartinių teisinių santykių sąžiningumo pareigai (CK 6.4. str. ir 6.158 str.). Kreditorius pats savo veiksmais, t.y. vykdydamas derybas ir kurį laiką neinicijuodamas priverstinio skolos išieškojimo procedūros, išreiškė savo valią abipusių nuolaidų pagrindu rasti kompromisinį variantą dėl sudarytos sutarties vykdymo, tenkinantį abi šalis. Toks kreditoriaus elgesys suformavo teisėtus skolininkės lūkesčius, jog pavyks surasti kompromisinį ginčo sprendimo būdą ir nebus pradėta priverstinio išieškojimo procedūra iš įkeisto turto. Tokią poziciją iš dalies patvirtina ir tai, kad kreditorius ilgą laiką nesiėmė jokių priverstinio išieškojimo veiksmų ir vedė derybas. Visgi kreditorius, vykdytų derybų eigoje ir esant aiškiai išreikštai skolininkės pozicijai rasti kompromisinį ir abipusiškai tinkamą susidariusios situacijos sprendimo būdą, inicijavo priverstinio išieškojimo procedūrą. Toks pozicijos pakeitimas ir priverstinio išieškojimo procedūrų inicijavimas neatitinka geros moralės principų, bendro gyvenimo taisyklių, o svarbiausia - sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nes tokiu būdu yra nesąžiningai nutraukiamos derybos, paneigiami suformuoti teisėti skolininkės lūkesčiai ir pakeičiama kreditoriaus pozicija skolininkės atžvilgiu. Atsižvelgiant į kreditoriui taikomus specifinius veiklos kriterijus, kreditoriui neturėtų būti leista piktnaudžiauti turimais pranašumais, o pozicijos pakeitimas ir suformuotų skolininkės teisėtų lūkesčių paneigimas turėtų būti vertinami kaip nesąžiningas elgesys, prieštaraujantis pačios subjektinės teisės inicijuoti priverstinį išieškojimą paskirčiai. Todėl bet koks net menkiausias kreditoriaus sąžiningumo pareigos (principo) savo sutartinių teisinių santykių kontrahentų atžvilgiu pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, nes tokiu būdu ši teisė nėra įgyvendinama pagal jos tiesioginę paskirtį, o yra siekiama paneigti skolininkų suformuotus teisėtus lūkesčius bei galimai susikurti svertą (galimybę spausti skolininkus) tolesnei derybų eigai tam, kad būtų pasiektas kuo palankesnis kreditoriaus atžvilgiu tokių derybų rezultatas. Kreditorius savo veiksmais visus dėl visuotinai žinomos aplinkybės, t.y. pasaulinės ekonominės krizės, kilusius neigiamus padarinius siekia perkelti skolininkei, ir taip pats išvengti bet kokios rizikos prisiėmimo. Kreditorius visiškai neatsižvelgia į objektyvias aplinkybes ir, inicijuodamas priverstinio išieškojimo procedūrą, pats neprisiima jokios rizikos (net nėra daromos jokios nuolaidos). Ši aplinkybė taip pat paneigia kreditoriaus sąžiningumą ir tinkamą savo teisių įgyvendinimą, nes tokiu būdu kreditorius visiškai nevykdo LR finansų įstaigų įstatymo 31 str. nustatytų savo, kaip finansų įstaigos, įsipareigojimų, susijusių su galimos rizikos valdymu. Kreditorius iš esmės siekia visiškai paneigti ir apriboti bet kokią savo riziką, nors tikėtina, kad pats kreditorius, kaip specialusis subjektas, sutarties sudarymo metu veikė nepakankamai apdairiai, neįvertindamas ekonominės krizės kilimo tikimybės ir bet kokiomis priemonėmis siekdamas maksimalios naudos sau. Pabrėžtina, kad kreditorius, užimdamas tokią privilegijuotą padėtį kitų subjektų atžvilgiu, kaip tik, laikydamasis jo veiklai taikomų kriterijų, turėtų padėti ir sudaryti sąlygas (darydamas tam tikras nuolaidas) kitiems subjektams tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus tam, kad nebūtų inicijuojamos priverstinio išieškojimo procedūros. Taigi, kreditoriaus priverstinio išieškojimo veiksmų inicijavimu vengia rizikos prisiėmimo, o visas neigiamas pasekmes perkelia skolininkei, kas prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, geros moralės principams, kreditoriaus veiklos kriterijams, suformuotiems teisėtiems lūkesčiams ir kt. Šiuo atveju kreditorius turėtų siekti konstruktyviomis ir rezultatyviomis derybomis išspręsti susidariusią situaciją, neįgyvendinant savo turimų teisių priešingai jų paskirčiai, nepiktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi skolininkės atžvilgiu;
4) skolininkė supranta, jog turi imtis veiksmų tam, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį kreditoriui. Nors darbo rinkoje šiuo metu yra susiklosčiusi itin nepalanki situacija ir susirasti darbą skolininkei objektyviai yra labai sudėtinga, tačiau skolininkė imasi visų nuo jos valios priklausomų veiksmų tam, kad gautų piniginių lėšų savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui (aktyviai ieško įkeisto turto nuomininko ar pirkėjo, tam, kad sudarytų sandorių pagrindu gautas pinigines lėšas galėtų skirti savo įsipareigojimų kreditoriui įvykdymui).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.35-37) kreditorius AB DnB NORD bankas su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) skundo argumentai, kad nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes bankas neva tai kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto negalimas, nepagrįsti ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Pagal CPK 544 str. bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (CPK XXXVI skyrius) yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingąja teisena. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juolab vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad skolininkė rašė bankui prašymą dėl palūkanų atidėjimo, nereiškia, kad tarp banko ir skolininkų vykdo derybos, juolab, jog bankas buvo įsipareigojęs prieš skolininkus nepradėti skolos išieškojimo proceso. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog bankas būtų laikomas sąžiningu tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkų įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis sutikęs su skolininkų reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės/įkeisto turto savininkės interesus ir/ar bankui keliamus veiklos vykdymo standartus, nėra pagrindo;
2) skundo argumentai, kad bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, jog skolininkui/įkeisto turto savininkui padengus skolą bankui gera valia, bankui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso - įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Hipotekos teisėjo nutartį priimtą išnagrinėjus hipotekos kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, apskundus atskiruoju skundu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų ribų (CPK 338 straipsnis), sistemiškai taikydamas ir CPK XXXVI skyriaus normas. Kadangi ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, nagrinėjimas neįeina į hipotekos teisėjo kompetenciją, tai lemia, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas aptariamo pobūdžio hipotekos teisėjo nutartį, turi atsižvelgti į įstatymuose nustatytą hipotekos teisėjo kompetenciją ir taip pat negali nagrinėti bei išspręsti ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo nevisiškai (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisės reikšmė pasireiškia tuomet, kai skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Tokią nukreipimo teisę kreditorius įgyja, kai skola negrąžinama suėjus grąžinimo terminui. CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4.216 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui, jeigu pradėta skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūra. Šių teisės normų paskirtis - apsaugoti kreditoriaus teisėtus interesus ir suteikti jam teisę gauti patenkinimą iš įkeisto turto anksčiau, nei pasibaigia pagrindinės prievolės įvykdymo terminas, atsiradus grėsmei dėl įkeisto turto sumažėjimo, praradimo ar įkeitimo teisės subjekto atžvilgiu įvykus įvykiui, galinčiam pakenkti kreditoriaus interesams.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog 2007-07-20 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.13-16), L. Š., užtikrindama 185 356,82 Eur paskolos, suteiktos jai ir E. V. pagal 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 (b.l.6-12), grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1289 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), gyvenamą namą, plane lAlp, bendras plotas 143,79 kv. m, baigtumas 95 proc., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Pyplių k., Kauno r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 1 069 000 Lt. Nustatyta, jog skolininkai L. Š. ir E. V. tinkamai bei laiku prievolės kreditoriui AB DnB NORD bankui pagal 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 neįvykdė, todėl kreditorius vienašališkai 2007-07-19 kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-454 nutraukė (b.l.17).
Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo argumentai, kad nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, nes bankas kreipdamasis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl priverstinis skolos išieškojimas iš įkeisto turto negalimas, nepagrįsti ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Įstatymai dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto pagal hipotekos taisykles (CPK 558 str., CK 4.192 str.) nustato specialią procedūrą - išieškojimą ne ginčo tvarka pagal hipotekos teisėjo nutartį. Atsižvelgiant į bylų dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, t. y. prašymų nagrinėjimą pagal Hipotekos registre registruotus formalius duomenis, hipotekos teisėjas patikslina, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių CPK 558 str. pagrindu. Hipotekos teisėjo kompetencijai įstatymų nėra numatyta sprendžiant tokio pobūdžio bylas, nagrinėti skolininkų/įkeisto turto savininkų ir kreditorių ginčus dėl skolų dengimo ir sutarčių vykdymo, juolab vertinti, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, vyko ar nevyko derybos tarp kreditoriaus ir skolininkų, prieš kreditoriui kreipiantis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog aplinkybė, kad skolininkė rašė bankui prašymą dėl palūkanų atidėjimo, nereiškia, kad tarp banko ir skolininkų vykdo derybos, juolab, jog bankas buvo įsipareigojęs prieš skolininkus nepradėti skolos išieškojimo proceso. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, jog bankas būtų laikomas sąžiningu tik tuo atveju, jei jis būtų apskritai nereikalavęs iš skolininkų įvykdyti prievoles bankui ar netgi pačiam bankui nenaudingomis sąlygomis sutikęs su skolininkų reikalavimais. Todėl teigti, kad bankas pažeidė skolininkės/įkeisto turto savininkės interesus ir/ar bankui keliamus veiklos vykdymo standartus, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija laiko, jog skundo argumentai, kad bankas, kreipdamasis į hipotekos skyrių, piktnaudžiauja savo teisėmis, yra nepagrįsti. Piktnaudžiavimas savo teise reiškia, jog civilinės teisės yra įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo būtų pažeidžiamos ar varžomos kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomi interesai, ar daroma žala kitiems asmenims, arba prieštaraujama subjektinių teisių paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Kreditorius savo nuožiūra, laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynyba (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį teisių gynimo būdą, kad jos būtų maksimaliai apsaugotos. Hipotekos kreditoriaus teisė nukreipti savo reikalavimo patenkinimą į įkeistą turtą, kai skolininkas negrąžina eilinės paskolos sumos dalies ir kreditorius reikalauja grąžinti visą likusią sumą prieš terminą, yra pripažįstama LAT praktikoje. LAT 2003-12-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003 išaiškino, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis ir CK 4.216 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis (nagrinėjamoje byloje - kredito sutartis) turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Tokios sutarties nutraukimas yra pagrindas kreditoriaus teisei kreiptis dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto atsirasti CK 4.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi nagrinėjamu atveju prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis skolininkai neįvykdė, su banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo, skundžiama nutartis yra priimta teisėtai, nepažeidžiant CPK XXXVI skyriuje nustatytų bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, jog skolininkui/įkeisto turto savininkui padengus skolą bankui gera valia, bankui nebus teisinio pagrindo pradėti vykdymo proceso - įkeisto turto realizavimo veiksmų. Skolos padengimas ir taikos sutarties sudarymas galimas taip pat ir vykdymo procese.
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010-05-26 nutartį palikti nepakeistą.