Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.16.1.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 4 d.

K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbęs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, teistas 8 kartus: 1) 1995-08-30 pagal BK 271 str. 3 d. - l/a 4 m., pritaikius 1995-12-21 amnestiją bausmė sumažinta 1/3; 2) 1998-12-21 pagal BK 225 str. 2 d. - l/a 3 m., pritaikius amnestiją bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė l/a 2 m.; 3) 1999-02-24 pagal BK 273 str. 2 d. - l/a 5 m. ir 1250 litų bauda, 2003-10-24 teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 181 str. 1 d. ir paskirta bausmė l/a - 4 m. 10 mėn.; iš pataisos namų paleistas 2003-11-07; 4) 2005-07-01 pagal BK 178 str. 1 d. - 2 m. laisvės apribojimu; 5) 2006-09-27 pagal BK 149 str. 3 d. – 5 m. 4 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2011-05-05 pagal BK 284 str. 1 d. - 50 parų areštu; 7) 2012-07-04 pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d., 187 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; 8) 2012-12-21 pagal BK 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paleistas 2013-10-11 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu šeimos nariui ir artimam giminaičiui – motinai), ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimu nužudyti), padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 8 d. apie 16.30 val., K. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugriebęs suko dešinę ranką savo mamai L. Ž., po to, sugriebęs rankomis jai už kaklo smaugė ir šiais savo smurtiniais veiksmais L. Ž. dėl poodinės kraujosruvos dešinės rankos žasto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, 2014m. balandžio 8 d. 21.03 val., K. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių mieste, iš tyrimo metu nenustatytos vietos, naudodamasis mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į mobilaus ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. Ž., ir pokalbio metu sakydamas jai žodžius „ruoškis krematoriumui“, „įmesiu per balkoną ir padegsiu butą, sudeginsiu butą ir tave“, grasino motiną nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai, prieš tai tą pačią dieną savo atžvilgiu patyrusiai K. Ž. fizinį smurtą, buvo pakankamas pagrindas tikėti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Kaltinamasis K. Ž. kaltu pagal jam pareikštus abu kaltinimus prisipažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neblaivus, jautėsi apsvaigęs. Patvirtino, jog motinos L. Ž. namuose, kur jis gyveno grįžęs iš įkalinimo įstaigos, konflikto metu suko motinai dešinę ranką, po to, sugriebęs rankomis jai už kaklo galėjo ir smaugti. Jei taip mama sako, taip ir buvo. Buvo išgėręs ne viską gerai prisimena. Suvokia, kad jo smurtiniai veiksmai mamai sukėlė fizinį skausmą. Be to, kaltinime nurodytu laiku galėjo skambinti motinai ir pasakyti kaltinime nurodytus žodžius, kurių motina galėjo išsigąsti. Suvokia mamos situaciją, suvokia, kad mamai buvo pagrindas bijoti. Kokius tiksliai žodžius paskambinęs pasakė mamai neatsimena, nes buvo išgėręs. Dėl girtumo ne viską prisimena, alkoholį gėrė apie savaitę laiko. Motinos atsiprašė. Mano, kad jo psichika pažeista dėl sėdėjimo įkalinimo vietose. Pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, išgėręs tampa agresyvus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji L. Ž. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Aplinkybėse nurodytu laiku tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas. K. buvo neblaivus, gėrė kartu su N., kuriam ji paskolino 20 Lt. Sūnus paprašė lašinių savo vaikams, o kai ji pasakė, kad tegul jai atiduoda 20 Lt ir gali lašinius imti, supykęs sūnus metė ant žemės lėkštę, pradėjo daužyti indus. Kai ji paėmė telefoną paskambinti į policiją, sūnus pribėgęs užlaužė jai dešinę ranką, griebė už kaklo, smaugė, purtė. Jai skaudėjo. Policiją iškvietė iš kaimyno. Vėliau paskambinęs sūnus pasakė, kad jos laukia krematoriumas, žadėjo sudeginti butą ir ją. Išsigando. Ir dabar jo bijo, žino, kad savo ketinimus sūnus įvykdys. Ji jam nebeatleidžia, nes ne pirmą kartą sūnus prieš ją smurtavo.

Ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji L. Ž. savo parodymus, dalyvaujant kaltinamajam, patvirtino apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 13-14).

Asmens apžiūros metu ant L. Ž. kūno 2014-04-08 17.55-18.10 val. užfiksuota: kraujosruva ant dešinės rankos žasto ir odos paraudimas ant kaklo (b. l. 17-20).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G93/14(12) nurodyta, jog apžiūros metu pas L. Ž. rasta poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, kuri galėjo būti padaryta aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, dėl patirto sužalojimo L. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 22-23).

Liudytojas V. Č. parodė, kad 2014-04-08 apie 16 val., pas jį į namus atėjo kaimynė L., kuri buvo susijaudinusi, prašė telefono, kad galėtų paskambinti į policiją. Žino, kad pas ją gyvena iš kalėjimo grįžęs sūnus K.. Kaimynė ir jam, ir skambindama policijai pasakė, kad nori išsikviesti policiją, nes sūnus ją muša, smaugia, sudaužė telefoną. Jam rodė kaklą, kuris buvo paraudęs. L. minėjo, kad per 7 mėnesius, kai pas ją gyvena sūnus, ji jau trečią kartą kviečia policiją (b. l. 24).

Liudytojas A. K. parodė, kad jis, grįžęs iš Norvegijos atostogų, laikinai gyveno pas seserį L. Ž.. Kartu gyveno ir sesers sūnus K. Ž.. 2014-04-08 namuose nebuvo, buvo išvykęs, o grįžęs vakare iš sesers sužinojo, kad ją sumušė girtas K.. Ji sakė, kad sūnus ją smaugė, užsuko dešinę ranką, atėmė telefoną, kad ji nepaskambintų į policiją. Sesuo rodė mėlynę ant dešinės rankos, kurios anksčiau jis nebuvo matęs, matėsi, kad kraujosruva nesena, buvo paraudęs ir sesers kaklas. Žino, jog K. Ž. yra konfliktuojantis žmogus, jis nuolat „puola“ ant savo motinos (b. l. 25).

Liudytoja R. D. parodė, kad ji žino, jog girtas K. Ž. būna agresyvus. K. Ž. gyvena pas savo motina L. Ž.. 2014-04-08 apie 18.15 val., kieme, kur gyvena L. Ž., pamatė stovintį policijos automobilį. Užėjusi pasižiūrėti rado L. Ž., kuri buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, verkė, jai drebėjo rankos ir kojos. Tuo metu ją apklausinėjo policijos pareigūnė. Išvažiavus policijai L. Ž. jai pasakė, kad ją sumušė girtas sūnus K.. L. Ž. pasakojo, kad K. ją smaugė, laužė dešinę ranką, matė, kad L. Ž. kaklas paraudęs, ant kaklo matėsi raudonas dryžis. L. Ž. buvo blaivi (b. l. 27).

Liudytojas N. C. parodė, kad 2014-04-08 už 20 Lt pasiūlė L. Ž. pirkti lašinių. L. Ž. jam davė 20 Lt. Jis tuos pinigus padavė K. Ž., kad šis nupirktų alaus. K. Ž. parnešė 4-5 litrinius butelius alaus, abu kartu gėrė. Jį apsvaigusį namo palydėjo K.. Nurodė, jog blaivus K. yra neblogas žmogus, tačiau kai išgeria tampa neprognozuojamas. Kitos dienos ryte sužinojo, kad K. sumušė savo motiną L. Ž. (b. l. 29).

Liudytoja Ž. A. parodė, kad L. Ž. yra jos motina, o K. Ž. - brolis, kuris grįžęs iš įkalinimo vietos gyveno pas motiną. 2014-04-08 apie 17 val., važiuodama automobiliu pro (duomenys neskelbtini) kaimą autobusų sustojime matė stovintį brolį K. Ž., kuris rankoje turėjo alaus butelį. Ji nesustojo jo pavežti, nes su broliu mažai bendrauja, jų tarpusavio santykiai nėra geri. Matė mamos namo kieme stovintį policijos automobilį, skambino mamai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Po kiek laiko prisiskambinusi mamai sužinojo, kad brolis K. Ž. mamą sumušė. Verkdama mama sakė, kad brolis puolė ją smaugti, sakė, kad yra paraudęs jos kaklas, sakė, kad užlaužė jai ranką, atėmė telefoną, pasakojo, kad ji pabėgusi policiją iškvietė iš kaimynų (b. l. 30).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung SGH-D780, asmens kratos metu paimtas iš K. Ž.. Apžiūrint telefoną nustatyta, kad jame naudojama SIM kortelė, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad iš šio abonento 2014-04-08 21.03 val. buvo skambinta į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefono adresų knygoje užfiksuotas pavadinimu „mama“, skambučio trukmė 42 sekundės (b. l. 33-34).

Apžiūrėjus įvykio vietą – butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų rasti maisto likučiai, šaukštas (b. l. 3-4).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2014-04-08 23:13 val., K. Ž. buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 39).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, nustatyta, kad 2014 m. balandžio 8 d. apie 16.30 val., K. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia sugriebęs suko dešinę ranką savo mamai L. Ž., po to, sugriebęs rankomis jai už kaklo smaugė ir šiais savo smurtiniais veiksmais L. Ž. dėl poodinės kraujosruvos dešinės rankos žasto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Be to, 2014 m. balandžio 8 d. 21.03 val., K. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kėdainių mieste, iš tyrimo metu nenustatytos vietos, naudodamasis mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į mobilaus ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi L. Ž., ir pokalbio metu sakydamas jai žodžius „ruoškis krematoriumui“, „įmesiu per balkoną ir padegsiu butą, sudeginsiu butą ir tave“, grasino motiną nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai, prieš tai tą pačią dieną savo atžvilgiu patyrusiai K. Ž. fizinį smurtą, buvo pakankamas pagrindas tikėti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nustatyta, kad K. Ž., aplinkybėse nurodytu laiku tyčia užsuko savo motinai dešinę ranką, smaugė suėmęs už kaklo ir savo smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai kraujosruvą ant rankos, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko visus kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario ir artimo giminaičio - motinos L. Ž. atžvilgiu. Jo kaltę įrodo nukentėjusios L. Ž. parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis - sūnus smurtavo jos atžvilgiu, padarė jai kraujosruvą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę patvirtina ištirti netiesioginių liudytojų parodymai, nukentėjusiosios asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų sergančiai ir akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl K. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis prisipažino, jog po konflikto, kurio metu jis prieš motiną panaudojo fizinį smurtą, skambino motinai ir galimai išsakė kaltinime nurodytus grasinančius žodžius, kurių motina galėjo išsigąsti. Suvokia mamos situaciją, suvokia, kad mamai buvo pagrindas jo bijoti. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teismui nurodė, jog kaltinamasis, prieš telefonu išsakytus grasinimus jau buvo prieš ją smurtavęs, o kai paskambinęs pagrasino ją sudeginti, ji išsigando, bijo ir šiuo metu, nes yra įsitikinusi, kad sūnus savo ketinimus gali įvykdyti. Teismas jau pasisakė, kad neturi pagrindo abejoti byloje surinktais įrodymais, tame tarpe ir nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtino aukščiau aptarti įrodymais, tame tarpe ir įrodymais, kurie objektyviai įrodo, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas fizinis smurtas.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš savo motiną smurtavo, smaugė, dėl ko nukentėjusiajai teko nuo jo bėgti, kviesti policiją, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, kaip tvirtina nukentėjusioji, kaltinamasis prieš ją jau buvo naudojęs fizinį smurtą, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, ką pripažino ir pats kaltinamasis, patvirtina ir liudytojų parodymai, pvz. liudytojas N. C. nurodė, kad išgėręs kaltinamasis tapdavo neprognozuojamu, į kaltinamojo ankstesnius teistumus, apie kuriuos nukentėjusioji – kaltinamojo motina žinojo, tai yra teistumus, susijusius su kaltinamojo agresyviu elgesiu, daro išvadą, kad nukentėjusioji L. Ž. turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Iš šiuo metu nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad paleistas į laisvę kaltinamasis savo grasinimus įgyvendins. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji jaustų nerimą, kaltinamojo bijotų ir, kaip tvirtina nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – motinai, kaltinamojo elgesio priešistorė, jo nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės bei turto, ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis galvos traumų neturėjo, yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, anksčiau jau buvo teistas už nusikaltimus, susijusius su smurto naudojimu, kuriuos padarė būdamas neblaivus, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Teismo neįtikino kaltinamojo aiškinimas, kad jis ne viską prisimena dėl buvusio neblaivumo. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be nukentėjusiosios parodymų, ištirtų liudytojų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis pakankamai smulkiai nurodė tos dienos aplinkybes, išskyrus visus jo padarytus nusikalstamus veiksmus. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Kaltinamojo padarytus nusikaltimus sieja realioji nusikaltimų sutaptis, kadangi kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos keliais skirtingais savarankiškais veiksmais per tam tikrą laiką, o ne viena veika tuo pačiu metu, veikos padarytos skirtingomis aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu ir apimtimi.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad K. Ž. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir artimam giminaičiui – motinai), ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį - motiną, kuri buvo ne tik sužalota, bet ir išgąsdinta, sutrikdyta; į kaltininko asmenybę – praeityje jau buvo teistas 8 kartus, teistumai neišnykę, praeityje taip pat buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, administracinėmis nuobaudomis baustas už agresyvų elgesį, girto pasirodymą viešoje vietoje, iki sulaikymo nedirbo, kaip pats pripažino – vartoja alkoholį, savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikė; tačiau pripažino savo kaltę, motinos atsiprašė, taip kaip sugeba – išreiškė savo gailėjimąsi, ką teismas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo sukeltos sunkios pasekmės.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas devintą kartą teisiamam ir neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50, 56 str.), bausmes subendrinant iš dalies jas sudedant (BK 63 str. 4 d.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Skiriamų bausmių dydis, atsižvelgiant į kaltinamojo prisipažinimą, nepriklausomai nuo to, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str.), nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytų galimų skirti laisvės atėmimo bausmių vidurkis (BK 54 str. 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2014-04-08 (b. l. 40). 2014-04-10 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas pratęstas iki 2014-06-23 (b. l. 56-58, 63-65). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas 9 kartą, teistumai neišnykę, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nėra saistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, kaltinamojo dalyvavimą procese, siekiant užkirsti kelią ir naujų nusikalstamų veikų padarymui, K. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Mobiliojo ryšio telefonas Samsung SGH-D780, asmens kratos metu paimtas iš K. Ž. (b. l. 35), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo K. Ž. priteistini 21,60 Lt valstybės naudai.

Be to, kaltinamasis, teismui išaiškinus apie tai, kad jo atstovavimo išlaidos iš kaltinamojo gali būti priteisiamos valstybei, pareiškė, kad teisiamojo posėdžio metu jam būtinas gynėjas ir jis sutinka apmokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu jam skirto gynėjo atstovavimo išlaidas – 320 Lt, todėl, remiantis ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kaltinamojo priteistinos 320 Lt dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei (b. l. 118).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

K. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui ir artimam giminaičiui – motinai), ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti), ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies bausmes sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (metų) laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-06-04.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-04-08 iki 2014-06-04.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti.

Daiktinį įrodymą – mobilaus ryšio telefoną Samsung SGH-D780, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo K. Ž. proceso išlaidas valstybei – 21,60 Lt (dvidešimt vieną litą 60 ct) teismo pašto išlaidų ir 230,00 Lt (du šimtus trisdešimt litų 00 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą kaltinamajam (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000. Įmokos gali būti mokamos ir į: a. s. Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; a. s. Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Įmokos kodas pašto išlaidoms - 5660, įmokos kodas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti - 5630).

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.