Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-25 · Administracinė byla Nr. eI-1589-414/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-25
Bylos Nr.
eI-1589-414/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02690-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
Ž. A. K.
Trečiasis asmuo
Alytaus rajono savivaldybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1589-414/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02690-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 12.18; 55.1.3; 57.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės I. K., skundą atsakovui Ž. A. K., trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė, dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Ž. A. K. 71,86 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taip pat prašė priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Nuostatai yra privalomi visiems Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Remiantis Nuostatais pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžius ir išieškoti iš rinkliavos mokėtojų nesumokėtą vietinę rinkliavą. Nuostatų 6.4 punkte apibrėžiama, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų 6.5 punktą, fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Pareiškėjas nuomojasi Alytaus rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), todėl jam buvo paskaičiuota vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, atsižvelgiant į Nuostatų prieduose nustatytus dydžius. Alytaus rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, todėl atsakovas privalo mokėti teisės aktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas Ž. A. K. pateikė atsiliepimą (b. l. 3-5), kuriame nurodė, kad nuomojamame socialiniame būste negamina maisto, nevykdo bitinės veiklos, nes naudojasi nakvynės namų paslaugomis. Dėl susirgimų nesuspėjo atlikti derinimo su Alytaus rajono savivaldybe, kad vietinės rinkliavos neskaičiuotų bei protingai sumažintų, išdėstytų per sutartą laikotarpį dalimis. Prašė pripažinti, jog atliekos socialiniame būste nesusidaro ir atliekų tvarkymo mokesčio skaičiavimas yra perteklinis, nerealus mokestis. Taip pat prašė priteisti iš jo pareiškėjo naudai dalį bylinėjimosi išlaidų, išmokant po 5,00 Eur kiekvieną mėnesį.

Šalies argumentai

Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 5 d., 7 d.; b. l. 27), pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Alytaus rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. K-294 patvirtino Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nauja Nuostatų redakcija, patvirtinta Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. K-136 (galioja nuo 2017 m. liepos 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Pagal Nuostatų 4 punktą, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje nustatyta kiekvienam atliekų turėtojui privaloma įmoka, kuri mokama Savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje (Nuostatų naujos redakcijos 6.4 p.). Nuostatų 5 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatomas eurais už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 19, 20 p.). Nuostatų naujos redakcijos 5 punkte reglamentuojama, kad nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas (Nuostatų naujos redakcijos 2 priedas), kurioms nustatomos konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai (Nuostatų naujos redakcijos 1 priedas). Nuostatų 22 punktas bei Nuostatų naujos redakcijos 20-29 punktai ir 63 punktas įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuomojasi nekilnojamojo turto objektą nuosavybės teise priklausantį Alytaus rajono savivaldybei, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (2018 m. rugsėjo 5 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas; Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 2 d. raštas Nr. (3.19)K28-2627; pareiškėjo 2018 m. birželio 15 d. prašymas, b. l. 17), todėl pagal Nuostatų 5 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 6.5 punktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. 18-R-00002335 patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 71,86 Eur, atsakovui buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Atsakovas nurodytos sumos nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų ir Naujos redakcijos nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu, nurodydama, jog jo nuomojamose patalpose atliekos nesusidaro, kad nesuspėjo atlikti derinimo su Alytaus rajono savivaldybe, dėl vietinės rinkliavos neskaičiavimo, protingo sumažinimo, išdėstymo per sutartą laikotarpį dalimis.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu Nuostatuose nebuvo numatyta galimybė aptariamą rinkliavą mokėti pagal faktinių komunalinių atliekų kiekį, negali paneigti mokėtojo pareigos mokėti šią rinkliavą. LVAT ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., žr., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 55–91; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 22, 2011, p. 135–146; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012, p. 274–283 ir kt.). Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro objektyvaus ir pakankamo pagrindo vertinti, jog iš atsakovo prašomos priteisti vietinės rinkliavos dydis galėjo (gali) būti apskaičiuotas pagal faktinį atliekų kiekį, todėl vertintina, kad prievolės apimtis tinkamai nustatyta pagal Nuostatuose ir Nuostatų naujoje redakcijoje įtvirtintas taisykles. Akcentuotina, kad vietinės rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovą dėl galimybės mokėti vietinę rinkliavą pagal faktiškai susidariusį atliekų kiekį, taip pat duomenų, kurie leistų nustatyti tikrąjį faktiškai susidariusių ar deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas apskaičiuodamas mokėtiną vietinės rinkliavos dydį, neturėjo pagrindo nesivadovauti Nuostatuose ir Nuostatų naujoje redakcijoje įtvirtintomis taisyklėmis ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydį tinkamai skaičiavo pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidautų pareiškėjas.

Pažymėtina, kad atsakovo atleidimas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo galimas Alytaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. K-286 ,,Dėl Alytaus rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) ir Nuostatų naujos redakcijos XI dalies pagrindu. Ginčo situacijoje, pareiškėjo teigimu, atsakovui lengvata nebuvo taikoma, įrodymų, jog sprendimas dėl lengvatos taikymo būtų priimtas, atsakovas į bylą taip pat nepateikė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl skunde nurodytos vietinės rinkliavos priteisimo. Pareiškėjo reikalavimas dėl 71,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo Ž. A. K. tenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2018 m. vasario 23 d. Susitarimas dėl sutarties pratęsimo, 2018 m. kovo 8 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra CRD Nr. 005907, 2018 m. lapkričio 13 d. suformuotas Swedbank mokėjimo operacijos išrašas patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl to mažintina iki 15,00 Eur.

Iš atsakovo pateikto atsiliepimo, prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad jis pageidauja susidariusį įsiskolinimą sumokėti dalimis.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“).

Atsižvelgiant į atsakovo į bylą pateiktus dokumentus, teismų praktiką bei įvertinus sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo gaunama senatvės pensija (b. l. 7), sveikatos būklė (b. l. 6, 9, 10, 11, 13, 18, 19, 20, 21, 22, 23) sudaro išimtinį pagrindą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išdėstymui trims mėnesiams, kiekvieną mėnesį sumokant po 23,95 Eur (71,86/3=23,95) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir po 5,00 Eur (15/3) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84-87 straipsniais 88 straipsnio 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo Ž. A. K. 71,86 Eur (septyniasdešimt vienas euras, 86 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Priteisti pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo Ž. A. K. 15,00 Eur (penkiolika eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Nustatyti Ž. A. K. trijų mėnesių laikotarpį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai sumokėjimui dalimis, t. y. po sprendimo įsiteisėjimo kiekvieną mėnesį (iki einamojo mėnesio 30 d.) sumokant po 23,95 Eur (dvidešimt trys eurai, 95 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir po 5,00 Eur (penki eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis