- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-940-273/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04566-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- V. J.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei G. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei G. B. (buv. J. i), kuriame ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2805-945/2016 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktus dėl S. J. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir dėl išlaikymo, ir dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu bei priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 360 Eur kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2805-945/2016 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatyta, kad S. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. B. (buv. J. ) ir V. J. teikia išlaikymą dukrai S. J. periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį.
Šalies argumentai
3. Ieškovas iki ieškinio padavimo pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną S. J. gyvenamąją vietą su ieškovu.
4. Prašyme nurodė, kad atsakovė sudarė netinkamas sąlygas dukrai gyventi, todėl dukra atsisako gyventi su atsakove ir išreiškė norą gyventi su ieškovu.
5. Ieškovas ieškinio pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio (2022 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino - taikė laikinąją apsaugos priemonę – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2805-945/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, numatantį, kad S. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. J. ir nustatė S. J. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu V. J. iki sprendimo byloje priėmimo.
7. Teismas iš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados nustatė, kad šalių dukra 2022 m. kovo 26 d. atvyko pas ieškovą praleisti savaitgalio ir grįžti į namus pas atsakovę atsisakė; dukra yra apsigyvenusi pas ieškovą; ieškovas užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas dukrai. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančios institucijos nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka nepilnametės interesus, todėl siekiant užtikrinti visapusišką, kokybišką vaiko poreikių patenkinimą, užtikrinti maksimalią vaiko priežiūrą, ugdymą, tikslinga laikinai pakeisti nustatytą šalių dukros gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2805-945/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktą, numatantį, kad V. J. teikia išlaikymą dukrai S. J. periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį, ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą S. J. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki sprendimo priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė ieškovą priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
9. Kadangi šiuo metu dukra gyvena su tėvu, todėl teismo vertinimu, išlaikymą turėtų teikti atsakovė, kurio dydis turi būti analogiškas, kokį teikė ieškovas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį, prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Ieškovas nenurodė pagal CPK 147 str. 3 d. būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindų. Ieškovo nurodyta priežastis – privaloma mediacija – nėra kliūtis ieškiniui pareikšti;
1.2. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grėsmę dukters interesams ir jos aplinkos nesaugumą nustatytoje gyvenamojoje vietoje. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra galimas tik išimtiniais atvejais, nustačius esamos aplinkos nesaugumą;
1.3. Teismas netinkamai įvertino dukters nuomonę. Teismas neatsižvelgė į dukters amžių ir kitas aplinkybes, nepasisakė, ar dukters noras neprieštarauja jos interesams;
1.4. Ieškovo veiksmai, kai atsakovei yra ribojamas bendravimas su dukra, vertintini kaip tėvų valdžios naudojimas priešingai vaikų interesams.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Teismas įvertino dukters argumentuotą nuomonę, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės išvadą, Kauno Rokų gimnazijos pateiktą informaciją ir kitas svarbias aplinkybes, patvirtinančias, jog nustatytos gyvenamosios vietos pakeitimas atitinka nepilnametės dukters interesus;
2.2. Neigdama teismo nustatytas aplinkybes, atsakovė remiasi tik savo pačios nuomone ir subjektyviu situacijos vertinimu.
Šalies argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį, prašė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
3.1. Ieškovas nenurodė pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį būtinų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindų ir nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių grėsmę ieškovo interesams;
3.2. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiąsias teisės normas, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 3.192 straipsnyje, 3.194 straipsnio 2 dalyje ir procesines teisės normas, numatytas CPK 144-145 straipsniuose.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
4.1. Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra bendrinio pobūdžio, nesusiję su skundžiama nutartimi;
4.2. Skundžiama nutartimi siekiama laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinas išlaikymas priteistas siekiant užtikrinti prioritetinius vaiko interesus. Nepriteisus laikino išlaikymo, būtų susiklosčiusi neteisėta ir nesąžininga situacija;
4.3. Teismui nustačius laikiną dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės pagrįstai priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečio vaiko naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų prijungimo ir dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
15. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. nutarties pateikė: atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, S. J. charakteristiką, 2022 m. balandžio 6 d. atsakovės prašymą Kauno apskrities VPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, žinutės apie priimtą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopiją, pareiškimą Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai ir procesiniai dokumentai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra byloje (2022 m. balandžio 19 d. reg. Nr. DOK-50581), juos priimti atsisakytina. Nagrinėjama byla yra elektroninė, todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga.
18. Atsakovė prašė atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama tuo, kad skundai yra susiję su svarbių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų apsauga.
19. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę, kuri taikytina ir atskiriems skundams (CPK 338 straipsnis), apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
20. Atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, kad nagrinėjamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėtų interesų apsauga, pati savaime nesudaro pagrindo atskiruosius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje pakanka duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti ir konstatuoti bylai reikšmingas aplinkybes bei įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo
21. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarčių dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš vieno tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
Dėl atskirojo skundo dėl 2022 m. balandžio 19 d. nutarties
24. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).
25. Nesutiktina su atsakove, kad ieškovas nenurodė pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagrindų.
26. Iš ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turinio matyti, kad ieškovas ieškinio pareiškimo negalėjo pateikti dėl privalomos mediacijos taikymo šeimos bylose (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 punktas). Priežastimi laikinai nepilnamečio vaiko gyvenamai vietai pakeisti ieškovas įvardijo galimą dukters S. J. teisių pažeidimą. Šalių dukra, atvykusi pas ieškovą, atsisakė grįžti į savo nuolatinę gyvenamą vietą pas atsakovę dėl galimų konfliktinių santykių su savo motina ir pareiškė norą gyventi su ieškovu. Aplinkybę, kad S. J. noras gyventi su ieškovu yra pagrįstas ir motyvuotas patvirtina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 11 d. išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. 2SD-2535. Minėtoje išvadoje, įvertinus S. J. nurodytas priežastis, kodėl ji nori gyventi su tėvu, nepilnametės amžių (12 metų) ir brandą, konstatuota, kad ieškovo prašomos laikinosios priemonės (laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu) gali būti taikomos siekiant užtikrinti gerą S. J. emocinę ir psichologinę savijautą bei jos būsenos stabilumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su vaiko teisių apsaugos institucijos išvada pateikta nagrinėjamu klausimu.
27. Papildomai pažymėtina, kad atsakovės pateikti įrodymai byloje (atsakovės kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo) patvirtina apie kilusį konfliktą tarp šalių dėl dukters persikėlimo gyventi pas ieškovą. Laikinu vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu yra eliminuojama šalių konfliktinių santykių įtaka vaikui. Apeliacinio teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie galimą ieškovo atsakovės bendravimo su dukra ribojimą, nesant šioms aplinkybėms pagrįsti pateiktų įrodymų, neduoda pagrindo šiuos ieškovo veiksmus vertinti kaip tėvo valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams. Atsakovės teisė bendrauti su nepilnamete dukra gali būti realizuoti kreipiantis į teismą dėl jos laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo.
Dėl atskirojo skundo dėl 2022 m. gegužės 5 d. nutarties
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės atskirajame skunde nurodytų procesinės teisės (CPK 144-145 straipsniai) ir materialinės teisės (CK 3.65 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 2 dalis) pažeidimų skundžiamoje nutartyje nenustatyta. Laikino išlaikymo paskirtis yra užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, todėl sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymo teikimas. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas iš skyrium gyvenančio tėvo.
29. Nustačius šalių nepilnametės dukters laikiną gyvenamą vietą su ieškovu, laikinas išlaikymas skundžiama 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pagrįstai priteistas iš atsakovės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, su vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
30. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose institutą reglamentuojančias teisės normas, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, atskirųjų skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstas 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. nutartis nėra pagrindo. Dėl to atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Ieškovas atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas.
33. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, apeliacine tvarka apskundus pirmosios instancijos teismo tarpinį procesinį sprendimą, byla dėl ginčo esmės išlieka pirmosios instancijos teismo dispozicijoje, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacine tvarka ginčijant tarpinius pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, tarp šalių turi būti paskirstomos pirmosios instancijos teismui priimant baigiamąjį teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimą, atlyginimo šioje civilinio proceso stadijoje nenagrinėjami.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. ir 2022 m. gegužės 5 d. nutartis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.