Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Rengiant detalųjį planą nebuvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tai matyti iš detaliojo plano įrengėjo UAB „Ugira“ 2006 m. liepos 25 d. rašto Nr. 135, 3 punkto. Tuo pažeidžiamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Kol nėra nustatyta, ar privaloma vertinti planuojamo statyti prekybos, paslaugų ir pramogų komplekso poveikį aplinkai, detalusis statybos sklypo planas iš viso negali būti derinamas ir tvirtinamas, nes kitaip bus pažeista Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ginčijamu detaliuoju planu keičiamas komercinės paskirties sklypo tvarkymo režimas aplinkiniams gyventojams nepalankia linkme, t.y. numatant stambesnių nei dabar komercinės paskirties objektų statybą. Vietoje autoremonto dirbtuvės bus pastatytas prekybos kompleksas. Tokie detaliojo plano sprendiniai pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 4 d.

Detaliojo plano organizatorius 2006 m. birželio 8 d. rašte Nr. 353 pripažįsta, kad pastačius objektą, automobilių srautas esamu pravažiavimu padidės ir numato, jog pats prekybos objektas bus ekranas, sulaikantis triukšmo srautus. Neatsižvelgta į tai, kad dėl detaliojo plano sprendinių triukšmo srautai ženkliai padidės ir Taikos gatvėje, nes iš jos patenkama į pravažiavimą bei suplanuotą automobilių stovėjimo aikštelę. Antras triukšmo šaltinis bus pati stovėjimo aikštelė, kurioje bus užvedami automobilių varikliai, automobiliai judės, lankysis prekybos komplekso klientai. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VIII skyriaus 2.3 punktas numato, jog triukšmui sumažinti naudojami ekranai, įrengiami tarp triukšmo šaltinio ir saugomosios teritorijos. Atsižvelgiant į triukšmo šaltinių išsidėstymą planuojamoje teritorijoje, prekybos kompleksas negali būti ekranas, sugeriantis triukšmą, sklindantį iš automobilių aikšteles į sklypą. Iš detaliojo plano matyti, kad pastatas nėra įsiterpęs tarp aikštelės ir jos pietinėje pusėje esančių kaimyninių gyvenamųjų sklypų, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento VIII sk. 2.3 punktas, o yra šalia aikštelės rytinėje pusėje. Detaliajame plane numatyta automobilių stovėjimo aikštelė šalia prekybos komplekso neatitinka STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ keliamų reikalavimų dėl automobilių stovėjimo vietų skaičiaus, ko pasekoje abiejų prekybos objektų lankytojams nuolat trūks automobilių stovėjimo vietų. Tai reiškia, kad jie bus statomi šalia gyvenamųjų namų, gretimose gatvėse tuo sukeliant papildomų eismo trukdžių bei naujų problemų aplinkiniams gyventojams. Pareiškėjos tvirtinimu, pažeistas ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymas, kadangi 2006 m. gegužės mėn. 31 d. įvyko ginčijamo detalaus plano viešasis svarstymas, kurio rezultatai turėjo įtakos vėlesniam plano patvirtinimui. Susirinkime dalyvavo ir posėdžio metu kalbėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja R. K. . Ji yra detaliojo plano tvirtinimu suinteresuoto plano organizatoriaus UAB „Vilkasta“ vadovo žmona. Viešas svarstymas vyko UAB „Vilkasta“ patalpose. Tokiu būdu buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 21 str. 1 d. 1 p., pagal kurį savivaldybės tarnautojas privalo nusišalinti pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu administracinės procedūros dalyvis yra jo artimas giminaitis, šeimos narys ar svainis, gali tikėtis gauti asmeninės naudos arba kai svarstomu klausimu veikia kaip šalies atstovas. Ginčijamo detaliojo plano organizatorius yra UAB „Vilkasta“ savininkas (akcininkas) ir vadovas K. K. . Kartu jis yra Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys. Skundžiamo sprendimo projekto svarstymo taryboje metu K. K. darė neteisėtą įtaką likusiems tarybos nariams, taip sukeldamas viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Tai galėjo lemti teisės aktų reikalavimų neatitinkančio detaliojo plano patvirtinimą. Tokiu būdu buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybes tarnyboje įstatymo 11 straipsnis, nurodantis, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Nebuvo paisyta Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 ir 4 punktuose atitinkamai įtvirtintų (objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principų. K. K. dalyvavo skundžiamo sprendimo priėmime ir bandė šį procesą paveikti sau palankia linkme. Jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, nes ne tik nenusišalino svarstant ginčijamą sprendimą, bet aktyviai įtikinėjo priimti sprendimą jo naudai. Buvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymo 4 str. reikalavimas, kad savivaldybės veikla ir savivaldybės institucijų sprendimai būtų teisėti, visais klausimais atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Be to, skundžiamu sprendimu patvirtintas detalusis planas, kuris prieštarauja 2005 m. kovo 2 valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytoms sąlygoms. Sprendimo neteisėtumas grindžiamas taip pat Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 1 d. pažeidimu, nes sprendimas priimtas dalyvaujant trečdaliui tarybos narių. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d., nes prieš pradedant rengti detaliojo planavimo dokumentus, planavimo organizatorius Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turi kreiptis į savivaldybės administracijos vyriausiąjį architektą, šiuo atveju buvo kreiptasi į Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją, neturinčią architekto išsilavinimo. Pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4 d., nes buvo pažeista šiame straipsnyje įtvirtinta detaliojo plano derinimo procedūra.

Pareiškėja Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimą grindžia tuo, kad 2006 m. balandžio 5 d. Planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr. 2006/17 pasirašė ir išdavė šios savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja R. K. , kuri neturi architektūrinio išsilavinimo, o ne Vilkaviškio rajono savivaldybės vyriausiasis architektas. Šioje administracinėje byloje nėra ginčijamas minėtas planavimo sąlygų sąvadas, todėl šie pareiškėjos argumentai yra nesusiję su šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Planavimo sąlygų sąvadą pasirašė ir išdavė Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja R. K. . Iš teismui pateikto jos pareigybės aprašymo matyti (T 2, b. l. 12), kad, nesant vyriausiojo architekto, skyriaus vedėjas atlieka visas vyriausiojo architekto pareigas, numatytas jo pareigybės aprašyme be atskiro įgaliojimo. Planavimo sąlygų paruošimo metu dėl laisvos vyr. architekto pareigybės Architektūros ir urbanistikos skyriuje nebuvo kito asmens, galinčio parengti detaliojo planavimo sąlygas bei tinkamai vykdyti kitas su detaliojo planavimo procedūra susijusias funkcijas (T 2, b. 1. 22). Todėl Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiajam architektui priskirtas darbo funkcijas, įskaitant ir planavimų sąlygų sąvado išdavimą, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu atliko šio skyriaus vedėja R. K. , kaip karjeros valstybės tarnautoja. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė nedaro šio planavimo sąlygų sąvado negaliojančiu.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalies pažeidimą pareiškėja motyvavo tuo, kad rengiant ginčijamą detalųjį planą ir prieš priimant sprendimą Vilkaviškio rajono savivaldybės taryboje, Nuolatinėje statybos komisijoje nebuvo dokumentų derinimo procedūros. Šis argumentas be pagrindo, nes ginčijamo detaliojo plano dokumentai buvo suderinti Nuolatinėje statybos komisijoje. Tai parodo bylos medžiagoje esantis Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2006 m. liepos 14 d. protokolas Nr. 106 (T l, b. l. 34), kuriuo ši komisija pritarė ginčijamo detaliojo plano derinimui. Skunde vadovaujamasi Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio filialo 2006 m. liepos 3 d. raštu Nr.5D-184, adresuotu UAB „Vilkasta“ ir UAB „Ugyra“, kuriuo nepritarta detaliojo plano sprendiniams. Nežiūrint to, nuolatinės statybos komisijos narys Marijampolės visuomenės sveikatos centro Vilkaviškio filialo laikinasis vadovas A. P. savo kompetencijos ribose 2006 m. liepos 14 d. kompleksinio derinimo protokole suderino ginčijamą detalųjį planą. Teisme savo sprendimą A. P. motyvavo ir minėtame rašte NT.5D-1 84 išsakytą poziciją, kad atranką dėl poveikio sveikatai vertinimo galima atlikti statybos ir eksploatacijos etapo metu. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymu Nr.V-511, 6.1 punkte numatyta, kad atranką apskrities mastu atlieka visuomenės sveikatos centrai, kurie, remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateikta informacija bei kitais duomenimis, atlieka atrankos visuomenės sveikatos saugos ekspertizę, parengia jos išvadą, įformina Poveikio visuomenės sveikatai ir vertinimo atrankos (ekspertizės) protokole ir per 20 darbo dienų nuo tokios išvados patvirtinimo dienos ūkinės veiklos organizatoriui pateikia Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privalomas, ar neprivalomas ir toks sprendimas galioja 2 metus (Taisyklių 10 ir 11 punktų reikalavimai). Teismas nustatė, kad Marijampolės sveikatos centro Vilkaviškio filialo 2006 m. liepos 3 d. raštas Nr. 5D-184 neatitinka aukščiau išvardintų reikalavimų, todėl neturi privalomosios galios ir nelaikytinas teritorijų planavimo dokumentu.

Pareiškėjos argumentai, kad ginčijamu detaliuoju planu nustatoma kitokia išnuomoto žemės sklypo paskirtis, nei yra nustatyta 2005 m. kovo 2 d. Naudojamų valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio paskirčiai nuomos sutarties Nr. N 39/2005-A1018 3 p. ir tuo pažeidžiama valstybės, kaip šio žemės sklypo savininkės, valia, teismo manymu, neatitinka tikrovės. Tiek iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo, tiek ir po jo patvirtinimo, šio žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis išlieka ta pati, t.y. kitos paskirties žemė. Naudojimo būdas taip pat išlieka tas pats – komercinės paskirties objektų teritorija. Šiuo atveju yra tik tikslinamas žemės tvarkymo ir naudojimo režimas, nustatant prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos pobūdį. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatyta išnuomoto žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis neužkerta kelio ateityje rengti šio žemės sklypo detalųjį planą ir taip keisti (tikslinti) šios teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Valstybinės žemės sklypo nuomotojas – Marijampolės apskrities viršininko administracija 2006 m. kovo 30 d. raštu „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo“ Nr. SD-4-657 (priedas Detalusis planas 12 psl.) pritarė detaliojo plano rengimui.

Nepagrįstu teismas pripažino pareiškėjos argumentą, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo kvorumo. Vadovaujantis vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, savivaldybes tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Iš byloje esančio Tarybos narių, dalyvavusių 2006 m. liepos 28 d. posėdyje (T 1, b. l. 39-47), sąrašo matyti, kad šiame posėdyje iš Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 27 narių dalyvavo 17 narių, t.y. daugiau negu pusė, todėl tarybos posėdis buvo teisėtas. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Iš Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 28 d. posėdžio protokolo Nr. B-TP-43 matyti, kad už ginčijamą sprendimą balsavo 9 Vilkaviškio rajono savivaldybes tarybos nariai. Viso posėdyje dalyvavo 17 tarybos narių, todėl teismas padarė išvadą, kad už ginčijamą sprendimą balsavo daugiau kaip pusę šiame tarybos posėdyje dalyvavusių tarybos narių. 2006 m. liepos 28 d. posėdyje dalyvavusių tarybos narių sąraše (T 1, b. l. 37-38) užfiksuotas tarybos narių atvykimo ir išvykimo laikas. Iš to matyti, kad visi tarybos nariai iš tarybos posėdžio išvyko vienu metu, t.y. tos dienos 12 val. 30 min. Svarstant kitą po ginčijamo sprendimo buvusį klausimą dalyvavo 16 tarybos narių. Teismas padarė išvadą, kad visi į tarybos posėdį atvykę tarybos nariai buvo iki posėdžio galo ir svarstant ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo klausimą tarybos posėdyje dalyvavo.

Pareiškėjos argumentai dėl Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2.5. 2.6, 2.10 ir 3.1 punktų pažeidimų, teismo manymu, teismo manymu, yra nepagrįsti. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu minėto reglamento VI skyriaus 1 „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2.5 p. negaliojo (neteko galios Aplinkos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. Dl-163). Rengiant detalųjį planą jau galiojo LT Aplinkos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. D 1-229 minėto Reglamento VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2.6 punkto pakeitimas, nereikalaujantis parengti konkretaus miesto, miestelio automobilių stovėjimo vietų prie objektų specialųjį planą ir numatė automobilių stovėjimo vietų išdėstymo ypatumus senamiestyje. Kituose miesto ar miestelio atskirų rajonų, kvartalų, zonų minimalius normatyvus, didesnius nei Reglamento VI skyriaus numatyta 10 lentelėje, gali patvirtinti savivaldybės taryba. Tuo pačiu įsakymu panaikintas Reglamento VI skyriaus 3.3 punktas, kuris numatė visas automobilių saugojimo ir stovėjimo vietas prie konkretaus statinio planuoti tam statiniui skirto žemės sklypo ribose. Teismas nustatė, kad tvirtinant ginčijamą detalųjį planą, ši norma neveikė, todėl ja vadovautis pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ginti savo poziciją vadovaujantis Reglamento VI skyriaus 2.10 punktu pareikėja neturi reikalavimo teisės, kadangi ši norma numato reikalavimus automobilių aikštelėms, skirtoms neįgaliems žmonėms. Šis reikalavimas pareiškėjos subjektinių teisių, teismo manymu, niekaip nepažeidžia, o keldama tokį motyvą ji gina viešąjį interesą, kurio atstovavimui įgaliojimų neturi. Pareiškėja savo poziciją taip pat gina vadovaudamasi Reglamento VI skyriaus 2.5.3 punkto reikalavimais, kuris priimant ginčijamus sprendimus negaliojo, tačiau kituose miestų dalyse automobilių stovėjimo vietų klausimo sprendimą minėtas Aplinkos ministro įsakymas Nr. D 1-229 įgalioja spręsti vadovaujantis Reglamento VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 10 lentelės nuostatomis. Pareiškėja neigė galimybę priskirti stovėjimo aikštelei papildomų 13 vietų iš šalia esančio sklypo Daukanto g. 31, Vilkaviškyje, kadangi jų neužtenka ir tame sklype esančiam objektui eksploatuoti. Teismas nustatė, kad detaliojo plano rengėjai šį klausimą išsprendė gavę UAB „Vilkasta“ sutikimą automobilių stovėjimo vietų skaičių išplėsti jau įrengtų stovėjimo vietų sąskaita (T.1, b.1.35). Imperatyvių teisės normų, neleidžiančių taip elgtis (Reglamento VI skyriaus 3.3 punktas panaikintas) nebuvo, todėl laikytina, kad pastarasis sprendimas neprieštaravo tuo metu galiojusiems teisės aktams. Šis klausimas yra vienas iš detaliojo plano sprendinių, kurį plano rengėjai išsprendė. Teismo manymu, atsakovas pateikė argumentus, pagrindžiančius reikiamą automobilių stovėjimo vietų skaičių, todėl teritorijų planavimo reikalavimai nepažeisti. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kuo konkrečiai detaliojo plano sprendiniai pažeidžia būtent jos teises. Nurodytos aplinkybės apie oro užterštumą ir triukšmo lygio padidėjimą, gyvenimo nepatogumų pagausėjimą yra bendro pobūdžio ir negali būti įtaikoma vien tik pareiškėjai. Vadovaujantis visais aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad ginčijamas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 28 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Taikos g. 3A, Vilkaviškyje, detalusis planas, yra teisėtas, o pareiškėjos subjektines teises pažeidžiančių aplinkybių nenustatyta, todėl patenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Ginčytinu detaliuoju planu buvo naujai sureguliuoti šie žemės sklypo reglamentai (detaliojo plano nuorašai yra bylos medžiagoje): • naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorija; • naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorija; • leistinas pastatų aukštis - 8,5 metrai; • leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas - 0,7; • užstatymo intensyvumas -1,4. Pagal 2006 m. liepos 03 d. UAB „Vilkasta“ sutikimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės projektavimo (sutikimo nuorašas yra bylos medžiagoje), UAB „Vilkasta“ planuodama teritoriją Taikos g. 3 a, registro Nr. 3963/0006:79, numato joje projektuoti ir statyti iki 800 kv. m ploto prekybinės paskirties objektą, kurio, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, šiaurinė riba numatomo statyti statinio riba sutampa su sklypo riba. Nuo pietinės planuojamo statyti pastato sienos iki individualiose valdose esančių pastatų minimalus priešgaisrinis atstumas neišlaikomas. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų patvirtinto detaliojo plano sprendinių, naujasis detalusis planas leidžia Pareiškėjos sklypo kaimyniniame žemės sklype statyti beveik 10 kartų didesnį už šiuo metu ant sklypo stovintį pastatą-autoremonto dirbtuves visuomeninės paskirties pastatą - iš esmės prekybos centrą su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis: padidėjusiu automobilių srautu, triukšmingumu, išmetamų dujų koncentracija, vibracija, atmosferos oro tarša. Akivaizdu, kad tokie detaliojo plano sprendiniai neigiamai įtakoja Pareiškėjos, kurios gyvenamasis namas stovi vos už 8,6 m nuo suplanuotos teritorijos ribos, gyvenamąją aplinką ir dėl to Pareiškėja pagrįstai gina savo teisę gyventi sveikoje ir saugioje gyvenamojoje, darbo ir poilsio aplinkoje. Pareiškėja Pirmosios instancijos teismui pateikė visus argumentus ir įrodymus, pagrindžiančius tiek procedūrinius detaliojo plano derinimo, svarstymo ir tvirtinimo pažeidimus, tiek konkrečius Lietuvos Respublikoje teritorijų planavimą ir statybą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, aiškiai nurodydama, kokios tiksliai apeliantės teisės pažeidžiamos patvirtintu detaliuoju planu.

Pirmosios instancijos teismas nevertino Pareiškėjos pateiktų įrodymų ir nepasisakė priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos argumentų, kad planuojamas statyti pastatas yra per arti jos gyvenamojo namo, kas reiškia, kad nesilaikoma sanitarinės apsaugos zonos ribų. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė 2007 m. gegužės 22 d. faktinių aplinkybių protokolą (dokumento nuorašas yra bylos medžiagoje), kuriame antstolis A. M. konstatavo, kad atstumas nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, iki sklypą ribojančios tvoros yra 8,66 m. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte pripažįstama, kad „nuo pietinės planuojamo statyti sienos iki individualiose valdose esančių pastatų minimalus priešgaisrinis atstumas neišlaikomas“. Toliau aiškinamajame rašte pažymima, kad „apie automobilių aikštelę, vadovaujantis 2004-09-19 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-586 patvirtintomis „Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisyklėmis“ (Žin., 2004, Nr. 134-4878) nustatoma 15 metrų sanitarinė apsaugos zona. Gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai į šią zoną nepatenka“. Pažymėtina, kad pagal minėtų Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimo taisyklių priedo „Sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžiai, taikomi, kai neatliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ 32 punktą, sanitarinės apsaugos zonos dydis skaičiuojamas nuo gyvenamųjų namų iki automobilių parkavimo aikštelių. Suderintame detaliajame plane prie Marijampolės visuomeninės sveikatos centro atstovo A. P. parašo nurodyta, kad rekomenduojamas sanitarinės apsaugos zonos dydis 19 m. Akivaizdu, kad šios rekomendacijos nesilaikoma. Dar daugiau, iš minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytų aplinkybių, taip pat išnagrinėjus ginčijamą detalųjį planą ir jo aiškinamąjį raštą, akivaizdu, kad neišlaikomas ne tik 19, bet ir teisės aktų reikalaujamas 15 m. atstumas. Pabrėžia, kad vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 5 punktu sanitarinių apsaugos zonų ribų tikslai apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo taršos, suformuoti sveiką gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką.

Tretieji suinteresuotieji asmenys I. J. , V. J. , A. Ž. , T. K. , J. B. , A. B. , K. Ž. , U. Z. J. , V. Š. , R. K. , N. J. , E. J. , ir A. J. palaiko pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.