- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-04
- Bylos Nr.
- 3K-3-194/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Aloyzas Marčiulionis (pran.), Virgilijus Grabinskas
- Atsakovas
- L. A., Z. K.
- Ieškovas
- A. B., J. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „VYGG“, UAB „Kagema“, A. Škėrio, TŪB „Be priekaištų“
- Kategorijos
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. A. ir Z. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir J. B. ieškinį atsakovams L. A. ir Z. K., tretiesiems asmenims UAB „VYGG“, UAB „Kagema“ ir A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ dėl pripažinimo ieškovams teisės statyti gyvenamąjį namą be atsakovų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. B. ir J. B. ieškiniu prašė teismo pripažinti jiems teisę statyti gyvenamąjį namą su garažu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), arčiau kaip 3 metrai iki gretimo atsakovų L. A. ir Z. K. sklypo Nr. 59 ribos be atsakovų sutikimo ir teisę įteisinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu.
Ieškinio prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 0,0757 ha ploto žemės sklypas, besiribojantis su atsakovų sklypu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2005 m. liepos 15 d. išdavė ieškovams statybos leidimą, kuriuo buvo leista ieškovams priklausančiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Atlikus pamatų išpildomąją geodezinę nuotrauką paaiškėjo, kad nuo ieškovo statomo namo, sujungto su garažu, sienos pamatų iki ieškovų sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrų atstumas, atitinkamai nuo sienos kampų – 1,65 metro ir 1,98 metro (b. l. 15). Šis neatitikimas atsirado dėl projektavimo klaidų. Klaida atsirado dėl to, kad UAB ,,Kagema“ atlikus tikslius geodezinius matavimus ieškovų sklypo šiaurinė riba patrumpėjo nuo 31,96 metro iki 30,52 metro. Dėl to Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsisakė registruoti sklypo ribas, nes ieškovų sklypo rytinė riba išeina į kitą sklypą. Gyvenamojo namo projektas nebuvo pakoreguotas pagal patikslintas sklypo ribas. Ieškovai kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo užbaigti statinį, tačiau jie sutikimo nedavė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovams A. B. ir J. B. teisę statyti gyvenamąjį namą su garažu (duomenys neskelbtini) arčiau kaip 3 metrai iki atsakovų L. A. ir Z. K. sklypo Nr. 59 ribos be rašytinio atsakovų sutikimo ir teisę įteisinti nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su garažu.
Teismas nustatė, kad mažesnis kaip 3 metrų atstumas nuo ieškovų statomo pastato iki sklypo ribos yra ties ta atsakovų sklypo vieta, kurioje auga veja. Atsakovų stacionarus šiltnamis pastatytas arčiau kaip 3 metrai iki ieškovų sklypo ribos. Prie sklypo ribos esančio statomo namo priestato (garažo) aukštis nesiekia 3 metrų, yra be langų, o atstumas iki atsakovų sodo namo yra apie 13 metrų. Teismas vadovavosi Vilniaus miesto valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 497V patvirtinta Užstatytų Vilniaus teritorijų tankinimo metodika, kurios 12.8 punkte nustatyta, kad minimalaus atstumo tarp pastato išorės sienos ir sklypo ribos nereikia garažams, kurių sienos aukštis neviršija 3 metrų. 2006 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu aplinkos ministro įsakymu patvirtinto STR 2.02.09:2005 ,,Vienbučiai gyvenamieji namai“ nustatyta, kad statinių atstumas nuo gretimo sklypo ribos neturi būti mažesnis kaip 3 metrai. Šis reikalavimas gali būti netaikomas gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Teismo vertinimu, faktinis atstumas tarp šalių statinių nepažeidžia nurodyto reglamento priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų. Byloje nėra įrodymų apie statomo statinio neigiamą poveikį kaimyniniam sklypui, dėl to atsakovų teisės naudotis turimu sklypu nebūtų iš esmės pažeistos, leidus ieškovams užbaigti statinį. Galimybės perkelti atstumą pažeidžiančią statinio sieną nėra, nes tai pažeistų statinio konstrukcinį vientisumą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartimi netenkinus atsakovų L. A. ir Z. K. apeliacinio skundo nuspręsta palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-oojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovai turėdami statybos leidimą teisėtai stato vienbutį gyvenamąjį namą, kuris gali būti teisiškai registruojamas tik įvykdžius teisės norminių aktų reikalavimą išlaikyti ne mažesnį kaip 3 metrų atstumą iki sklypo ribos. Tai, kad statinys yra arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos, savaime nereiškia, kad atsakovų teisė naudotis žemės sklypu yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2005, V. V. v. G. C., yra išaiškinta, kad gindamas nuosavybės teises savininkas privalo įrodyti pažeidimo pagrindą sudarančias aplinkybes – kaimyniniame sklype statomo pastato neteisėtą poveikį jo žemės sklypui. Tokių aplinkybių byloje atsakovai neįrodė. Nėra pagrįstas atsakovų teiginys, kad statinys jiems gali trukdyti užsiimti sodininkyste, aktyviai ilsėtis ar ateityje statyti namą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai L. A. ir Z. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasacinio skundo prašymas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismai nesivadovavo Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, draudžiančia statybas arčiau kaip 3 metrai iki kito sodininko sklypo ribos, taip nesilaikė asmenų lygybės prieš įstatymą principo. Pagal galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį savavališka statinio statyba pripažintina ir tada, kai statinys statomas turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šalių ginčo atveju buvo pakeista nustatyta statinio vieta sklype. Atsakovai nuo statybų pradžios reikalavo, kad ieškovai nepažeistų galiojančių įstatymų ir atsakovų teisių.
2. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, nes ieškovai, o ne atsakovai, turėjo įrodyti, kad mažesnis kaip 3 metrai statinių atstumas iki gretimo sklypo ribos nepadarys neigiamo neleistino poveikio atsakovų žemės sklypui.
3. Pagal Statybos įstatymo 12 straipsnį užsakovas turi organizuoti ir užtikrinti statybų techninę priežiūrą, tačiau, trečiojo asmens teigimu, to nebuvo daroma. Šie paaiškinimai nebuvo įvertinti teismų procesiniuose sprendimuose (CPK 185 straipsnis).
4. Teismai netinkamai aiškino, kad įpareigojimas ieškovams laikytis 3 metrų atstumo iki sklypo ribos sukeltų jiems neproporcingai sunkias turtines pasekmes dėl statinio sienos perkėlimo. Toks įpareigojimas, atsakovų nuomone, turėtų paskatinti šalis raštu susitarti dėl galimybės toliau tęsti statybas nepažeidžiant įstatymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų L. A. ir Z. K. kasacinį skundą ieškovai A. B. ir J. B. prašo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu pagrindai:
1. Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė, susitarus su kaimyninio sklypo savininkais, statyti statinius arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos. Tai suteikia teisinio santykio dalyviams alternatyvaus elgesio galimybę.
2. Atsakovai nesuformulavo, kokios konkrečios neigiamos pasekmės atsirastų statiniui gretimame sklype esant arčiau kaip 3 metrai atstumu iki atsakovų sklypo ribos. Vien šio atstumo neišlaikymas savaime nereiškia gretimo sklypo savininko teisių pažeidimo.
Trečiojo asmens A. Škėrio TŪB ,,Be priekaištų“ atsiliepimą į atsakovų L. A. ir Z. K. kasacinį skundą atsisakyta priimti teisėjų atrankos kolegijos 2007 m. vasario 2 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepime nebuvo suformuluoti išsamūs nesutikimo su kasaciniu skundu pagrindai (CPK 347 straipsnio 3 dalis, 351 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
2005 m. liepos 15 d. išduoto statybos leidimo pagrindu ieškovai stato gyvenamąjį namą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atlikus statomo gyvenamojo namo pamatų išpildomąją geodezinę nuotrauką paaiškėjo, kad nuo ieškovų pagal suderintą projektą statomo sujungto su gyvenamuoju namu garažo sienos pamatų iki atsakovams priklausančio žemės sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrų atstumas. Atsakovams nesutikus su tuo, kad ieškovų namas statomas per arti atsakovų sklypo ribos, ir kitaip šalims nesusitarus, ieškovai pareiškė ieškinį dėl pripažinimo teisės tęsti namo statybą be atsakovų sutikimo.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Nebaigtas statyti sodininkų bendrijoje gyvenamasis namas gali būti teisiškai įregistruotas, jeigu toks namas, be kitų statybų objektams taikomų normatyvinių reikalavimų, atitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t. y. namas statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo gretimo žemės sklypo ribos. Mažesniu atstumu toks namas gali būti statomas esant rašytiniam sodo sklypų savininkų susitarimui. Jeigu šalys susitarimo nepasiekia, o namo statytojas siekia tęsti statybą be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, turėtų būti įvertinami tokio nepritarimo motyvai. CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, jog kaimyniniuose sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, jeigu galima daryti įtikinamą prielaidą dėl to, kad tokių naujų statinių statymas padarys neigiamą neleistiną poveikį kaimyniniam žemės sklypui ar jame esantys pastatai neteks stabilumo. Žemės sklypo savininkas, nepritardamas gretimo sklypo statyboms, turi pateikti aplinkybes, kurios pagrįstų realų, o ne tariamą jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Atsakovai nurodė savo nesutikimą dėl ieškovo gyvenamojo namo statybos dėl to, kad nebaigto statyti namo viena išorinė siena yra arčiau, nei įstatymo reikalaujamas minimalus 3 metrų atstumas iki sklypo ribos. Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti arčiau leistinos ribos dėl namo projektavimo klaidos, šio neatitikimo, atsižvelgiant taip pat į nedidelį nukrypimą nuo 3 metrų leidžiamo atstumo, kai išorinę sieną jos kraštuose nuo sklypo ribos skiria atitinkamai 1,98 metro ir 1,65 metro, nenulėmė tyčiniai ieškovų veiksmai. Ši paklaida nelaikytina pažeidžiančia esminius statinio projekto sprendinius. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai įvertino kaip neturinčias pagrindo ir neįrodytas atsakovų nurodytas aplinkybes, kuriomis jie grindė tokį nesutikimą, būtent, jog atsakovai negalės naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu mėgėjiškai sodininkystei, gamtos ir kraštovaizdžio puoselėjimo ir aktyvaus poilsio tikslais. Bylos įrodymų ištyrimas ir jų vertinimas yra susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, atliekamu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Kasacinis teismas sprendžia teisės taikymo ir aiškinimo klausimus, jame bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismo teisė įvertinti bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą atitinka vadinamąjį laisvo įrodymų vertinimo principą, kurio esmė yra ta, kad nepriklausomas ir nešališkas teismas tiria turinčius reikšmės bylos baigčiai įrodymus, ir, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, įvertina, ar įrodymų pakanka tam tikroms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti. Bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai atliko įrodymų vertinimą pagal savo įsitikinimą, nepažeisdami įrodymų pakankamumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklių, ir šio įvertinimo pagrindu išsprendė šalių ginčą.
Pripažintinas teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos (CPK 178 straipsnis) Dėl to ieškovai turėjo įrodyti, kad mažesnis kaip 3 metrai statinių atstumas iki gretimo sklypo ribos nepadarys neigiamo neleistino poveikio atsakovų žemės sklypui, o atsakovai, priešingai, privalėjo įrodyti, kaip konkrečiai pasireikštų neigiamas neleistinas poveikis jų sklypui ieškovams pastačius gyvenamąjį namą arčiau kaip 3 metrai nuo atsakovų sklypo. Byloje nesant jokių įrodymų apie neigiamą poveikį atsakovų sklypui, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų atliekamos statybos nepažeis atsakovų nuosavybės teisių, t. y. nesutrukdys sklypą valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Tokia išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje V. V. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-651/2005, išaiškinimus, kad gindamas savo teises žemės sklypo savininkas privalo įrodyti kaimyniniame sklype statomo pastato neteisėtą poveikį jo žemės sklypui.
Atsakovų kasacinio skundo argumentas, kad ieškovai privalėjo pagal Statybos įstatymo 12 straipsnį organizuoti ir užtikrinti statybų techninę priežiūrą, tačiau to nebuvo daroma, nereiškia, kad dėl to galėjo būti pažeistos atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypą ar dėl to atsirastų tam tikras negatyvus poveikis atsakovų sklypui.
Konstatuotina, kad kasacine tvarka išnagrinėjus bylą nenuginčytas joje priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumas ir teisingumas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekami nepakeisti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 17 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.