Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

dalyvaujant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. K., jo gynėjui advokatui Aivarui Surbliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendį, kuriuo R. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., taikant BK 93 str. R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., išteisintas, nenustačius jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. Baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiosios J. I. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš S. K. ir O. K. solidariai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. J. I. reikalavimas dėl advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų atlyginimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį, t. y. 2013 m. vasario 10 d., 23 val. 01 min. 51 sek., R. K. viešai, raštu, naudodamasis kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), kurį administruoja AB „Teo LT“, viešame internetiniame puslapyje http://www.prezervatyvai.su/sms pažintys/ patalpino asmenį šmeižiantį skelbimą su tikrovės neatitinkančia informacija apie J. I. „Labas, 18-os mergina ieško vaikino karštam vakarui praleist, iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) apylinkių“, nurodydamas prie jo J. vardą ir J. I. telefono numerį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tuo pačiu metu viešame internetiniame puslapyje http://sex.pazintys.lt/skelbimai/mergina ieško vaikino/ skelbimas/(duomenys neskelbtini)/atlieku-oralines-paslaugas patalpino asmenį šmeižiantį skelbimą su tikrovės neatitinkančia informacija apie J. I. „Atlieku oralines paslaugas, man yra 18 metų. Kaina prasideda nuo 20 Lt“, nurodydamas prie šio teksto J. vardą ir J. I. telefono numerį. Tokiu būdu jis paskleidė apie J. I. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino.

Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu buvo apklausti liudytojai Z. I., R. B..

Liudytojas Z. I. apygardos teisme parodė, kad J. I. yra jo dukra, skambino jam, sakė, jog nori nusižudyti. Pas dukrą važinėjo visą savaitę, kiekvieną vakarą, pirko jai raminančius vaistus. Dukrai sutriko nervai, sveikata, pradėjo blogiau mokytis.

Liudytoja R. B. apygardos teisme parodė, kad gyveno bendrabutyje, jos ir J. I. kambariai buvo šalia. Pirmą pusmetį nebendravo, vėliau susidraugavo. Kambariokė K. pasakojo, jog draugauja su R. K.. K. su R. K. vakare dažnai ir garsiai kalbėdavo telefonu. Kartais J. prašydavo garsiai nekalbėti, nes girdėdavo už sienos. Negirdėjo, jog J. I. užgauliotų R. K., nebendravo su R. K.. J. I. būsena buvo bloga, vakarais ji verkdavo. Jai skambino naktimis, siuntė baisias SMS. Žino, kad skelbimas buvo įdėtas žiemą gruodžio – vasario mėn. Skelbimo internete neskaitė. Nukentėjusioji pasakojo, jog jai dažnai skambino ir rašė. Dažniau skambino, telefonas vakare nenutildavo. Vakare susitikdavo atsigerti arbatos, matė, kad jai skambina nepažįstami numeriai. Ji J. I. pasiūlė pakeisti telefono numerį. Kiek žino J. I. turėjo vieną telefoną.

BK 155 straipsnis reglamentuoja įžeidimo sudėtį. Įžeidimas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Taigi, įžeidimas yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuojamas atsiliepimas apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Pagal teismų praktiką, garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik viešu įžeidimu, t. y. kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

R. K. buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d. tuo, kad 2013 m. vasario 10 d., 23 val. 01 min. 51 sek., viešai, naudodamasis kompiuteriu viešame internetiniame puslapyje patalpino asmenį šmeižiantį skelbimą su tikrovės neatitinkančia informacija apie J. I. „Labas, 18-os mergina ieško vaikino karštam vakarui praleist, iš (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) apylinkių“, nurodydamas prie jo J. vardą ir J. I. telefono numerį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis tuo pačiu metu viešame internetiniame puslapyje patalpino asmenį šmeižiantį skelbimą su tikrovės neatitinkančia informacija apie J. I. „ Atlieku oralines paslaugas, man yra 18 metų. Kaina prasideda nuo 20 Lt“, nurodydamas prie šio teksto J. vardą ir J. I. telefono numerį. Tokiu būdu jis paskleidė apie J. I. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ją paniekino ir pažemino, įžeidė.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino R. K. dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., nenustačius jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra naikinamas bei priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad 2013 m. vasario 10 d., vėlai vakare, į vieną ar du interneto puslapius įkėlė skelbimą apie tai, kad J. I. teikia seksualines paslaugas, nurodydamas jos telefono numerį. Skelbimą įkėlė, nes norėjo, kad ji suprastų kaip jaučiamasi kai yra tyčiojamasi (b. l. 141-142). Nukentėjusioji J. I. teigė, kad 2013 m. vasario mėn. vakare jai pradėjo rašyti SMS žinutes, skambinti nepažįstami vyrai, siūlydami lytinius santykius, klausinėdami kiek pinigų ji už tai nori. Daug skambučių būdavo naktimis, dėl to negalėjo ramiai miegoti, atsirado depresija, įtampa, galvos ir širdies skausmai, jautė pažeminimą, jai nukrito svoris ir sutriko miegas (b. l. 142-143). Tokias pat aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir privataus kaltinimo skunde bei patvirtino, jog jautėsi įžeista dėl to, kad nepažįstami vyrai skambino ir siūlė lytinius santykius (b. l. 1-3). Liudytojas Z. I. apygardos teisme parodė, kad J. I. yra jo dukra, skambino jam, sakė, jog nori nusižudyti. Pas dukrą važinėjo visą savaitę, kiekvieną vakarą, pirko jai raminančius vaistus. Dukrai sutriko sveikata, pradėjo blogiau mokytis. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. S. teigė, kad J. I. kelis kartus kreipėsi, buvo pasimetusi ir pasišlykštėjusi dėl telefoninių skambučių iš nepažįstamų vyrų pagal internete įdėtus skelbimus, kad ji teikia seksualines paslaugas. Pastebėjo kad pasikeitė J. elgesys, pakriko mokymosi procesas, ji nebebuvo mokyklos gyvenime aktyvi (b. l. 159). Liudytoja R. B. apygardos teisme parodė, kad su J. I. draugavo. Negirdėjo, jog J. I. užgauliotų R. K., nebendravo su R. K.. J. I. būsena buvo bloga, vakarais ji verkdavo. Jai skambino naktimis, siuntė baisias SMS. Nukentėjusioji pasakojo, jog jai dažnai skambino ir rašė. Telefonas vakare nenutildavo. Kaip matyti liudytojai patvirtino, jog nukentėjusioji dėl skambučių jautėsi blogai, verkdavo, jos elgesys pasikeitė, pradėjo blogiau mokytis. Taigi, nukentėjusioji J. I. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, skambučių iš nepažįstamų vyrų, kurie siūlydavo lytinius santykius už pinigus, jautėsi įžeista. Įvertinus tai, kad skelbimo patalpinimo metu nukentėjusioji buvo nepilnametė, artimieji ir draugai sužinojo apie patalpintą skelbimą, ji turėjo aiškintis draugams, artimiesiems, jog neteikia tokių paslaugų, nėra abejonių, kad skelbimas buvo užgaulus, žeminantis. Teisėjų kolegijos nuomone, skelbimo turinys, t. y. nurodyta, jog J. I. teikia seksualines paslaugas už užmokestį yra įžeidžiantis.

R. K. ir J. I. patvirtina, kad jų santykiai buvo konfliktiniai. J. I. teigė, kad jie yra apsižodžiavę, ji kišosi į R. K. ir K. V. santykius. R. K. nėra skambinusi (b. l. 142-143). R. K. paaiškino, kad J. I. tyčiojosi, šaipėsi, kišosi į jo pokalbius su K. V.. J. I. jam skambindavo (b. l. 141-142). Liudytoja K. V. patvirtino, jog J. I. įžeidinėjo R. K., juokdavosi iš jo, kišosi į jų santykius (b. l. 144). Teisėjų kolegijos nuomone, nors tarp R. K. ir J. I. santykiai buvo konfliktiniai, tai nepateisina R. K. veiksmų, t. y. skelbimo įdėjimo apie tai, kad J. I. teikia seksualines paslaugas. Be to, J. I. pagal skelbimą skambino ne vieną kartą, skambučiai tęsėsi gana ilgą laiką. Pasak J. I. skambučiai tęsėsi nuo 2013 m. vasario mėnesio iki 2014 m. sausio mėnesio (b. l. 142). Liudytojos R. B., K. V. patvirtino jog skambučių buvo ne vienas. Iš skelbimo kopijos matyti, kad skelbimas (duomenys neskelbtini) įdėtas 2013 m. vasario 10 d., galioja iki 2013 m. liepos 10 d. (b. l. 26). R. K. nenurodo, kad skelbimą po kelių dienų būtų pašalinęs, byloje tokių duomenų taip pat nėra.

Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs BK 155 str. įžeidimo sudėtis, nenustatė būtinų nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių - motyvo, tikslo. Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 155 str. 1 ar 2 d. neturi reikšmės paskatos, dėl kurių kaltininkas savo veiksmais įžeidė žmogų, taip pat rezultatas, kurio buvo siekiama įžeidinėjant žmogų. Minėtos aplinkybės yra svarbios tik parenkant bausmės rūšį ir jos dydį kaltininkui. Todėl nesvarbu ar R. K. siekė įžeisti J. I. ar tik pažeminti. R. K. įdėjus skelbimą su tikrovės neatitinkančią informaciją, J. I. pradėjo skambinti nepažįstami vyrai ir siūlyti lytinius santykius už pinigus. Taip J. I. buvo pažeminta kitų žmonių akyse, šiurkščiai pažeistas jos orumas, reputacija. R. K. interneto puslapyje įdėdamas tokį skelbimą apie J. I. suvokė, kad jai skambins vyrai ir klausinės dėl teikiamų paslaugų ir taip norėjo viešai J. I. užgauliai pažeminti. Suprato, kad skelbimą internete gali perskaityti ne tik nepažįstami asmenys, bet apie tai gali sužinoti ir nukentėjusiosios artimieji. R. K. paskleisdamas tokią informaciją apie J. I., neigiamai užgauliai atsiliepė apie nukentėjusiosios asmenybę, toks nukentėjusiosios vertinimas akivaizdžiai prieštarauja bendražmogiškos moralės reikalavimams. Todėl R. K. veiksmai atitinka BK 155 str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teisėjų kolegija, pripažinus R. K. kaltu pagal BK 155 str. 1 d. sprendžia jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką klausimą. Įvertina visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, R. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau visada, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties ir humaniškumo principo esmės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. BK 93 straipsnio 1 dalis numato tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: pirma, asmuo turi būti nepilnametis, t. y. veikos padarymo metu dar nesulaukęs aštuoniolikos metų; antra, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką; trečia, jo padaryta veika turi būti baudžiamasis nusižengimas ar neatsargus arba nesunkus, ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas tokias sąlygas nustatė. R. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, veikos padarymo metu jis buvo šešiolikos metų amžiaus, nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.

Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškina, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Nustatyta, kad R. K. neteisėti veiksmai kvalifikuojami kaip idealioji sutaptis. Todėl laikytina, kad R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Kaip matyti be bendrųjų atleidimo pagrindų yra ir papildomų alternatyvių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, numatytų BK 93 str. 1 d. 3 p. – tai, kad pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. K. yra jauno amžiaus, pavyzdingai mokosi, teigiamai charakterizuojamas mokymo įstaigoje, gyvena su tėvais, nėra teistas, nebaustas administracine tvarka. R. K. atsiprašė nukentėjusiosios, pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, mokosi, todėl yra pagrindo manyti, kad R. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisėjų kolegija laiko, kad R. K., atitinka bendruosius atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį asmeniui keliamus reikalavimus, išpildo vieną alternatyvių papildomų sąlygų. Todėl, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos numatytos BK 154 str. 1 d., taikant BK 93 str. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, R. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 93 str. ir dėl veikos numatytos BK 155 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios J. I. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš S. K. ir O. K. solidariai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Atsakomybę už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą reglamentuoja CK 6.276 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tačiau pirmosios instancijos teismas R. K. padarytą nukentėjusiajai neturtinę žalą priteisė tik iš jo tėvų, nepasisakė dėl kaltinamojo atsakomybės dėl šios žalos padarymo.

Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta žalą padariusio nepilnamečio vaiko tėvų subsidiarioji civilinė atsakomybė, reiškianti, kad tėvams prievolė atlyginti jų nepilnamečio vaiko padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei vaikas neturi turto, iš kurio būtų galima atlyginta žala (1), ir tėvai yra kalti dėl to, kad nepilnametis vaikas ją padarė (2). Kalte šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Tokiu nepilnamečio R. K. atstovų pagal įstatymą – jo tėvų – kaltė pasireiškė netinkama vaiko priežiūra. Be to, nurodyta tėvų prievolė yra ribojama laike: ji išnyksta vaikui sulaukus pilnametystės arba vaikui iki pilnametystės įgijus turto, kurio pakanka žalai atlyginti (3). Pažymėtina, kad šie tėvų prievolės atlyginti nepilnamečio vaiko padarytą žalą pasibaigimo pagrindai yra savarankiški. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nustatytos materialiosios teisinės pasekmės turi būti konstatuojamos bet kurioje proceso stadijoje, todėl bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog subsidiarioji minėtų asmenų prievolė pasibaigė, jiems atsakomybė negali būti taikoma. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo metu R. K., kuris gimęs 1996 m. rugsėjo 30 d., jau yra sukakę 18 (aštuoniolika) metų, todėl jo atstovų pagal įstatymą S. K. ir O. K. atsakomybė jau yra pasibaigusi, ir tai yra pagrindas nuosprendžio dalį, dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo pakeisti.

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo priteisti patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus R. K. kaltę ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., turi būti iš naujo įvertintos padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, jos pavojingumo laipsnis, bei nukentėjusiosios išgyvenimai. Nukentėjusioji J. I. nurodė, kad nepažįstamų vyrų skambučiai ją stipriai paveikė, atsirado depresija, įtampa, galvos ir širdies skausmai, jautė pažeminimą, jai nukrito svoris ir sutriko miegas. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojai tėvas Z. I., A. S., iš dalies R. B.. Nors J. I. nesikreipė į medikus, tačiau supratimo ir pagalbos sulaukė iš artimų žmonių. R. K. įdėtas skelbimas J. I. apšmeižė, įžeidė ir pažemino. Įvertinus tai, kad J. I. atžvilgiu padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai asmens garbei ir orumui, dėl to ji patyrė pažeminimą, psichologinį diskomfortą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti didinamas iki 2000 Lt.

Apeliaciniame skunde prašoma priteisti 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą, tačiau nukentėjusioji nepateikė duomenų apie pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas negali būti tenkinamas. Nukentėjusioji apygardos teisme prašė priteisti 500 Lt už advokato pagalbą, surašant apeliacinį skundą. Teismui pateikė teisinių paslaugų sutartį Nr. 354, kurioje nurodyta, jog sutarta advokatei Z. J. sumokėti 500 Lt už apeliacinio skundo parengimą. Tačiau teismui nepateikė mokėjimo kvito, kuris patvirtintų jog advokatei pinigai buvo sumokėti, todėl nukentėjusiosios prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, išteisinimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį.

Kitą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

Priteisti iš R. K. atlyginti nukentėjusiajai J. I. 2000 Lt neturtinę žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.