Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke - pamainos viršininke, nebausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. lapkričio 29 d. Kauno teritorinėje muitinėje patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) m. III ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „A. M.“ muitinės sandėlyje Nr. KR0598 (muitinės sandėlio steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) sandėlininkė - pamainos viršininkė M. B. UAB „A. M.“ direktoriaus įsakymu Nr.V-24 (2016 m. lapkričio 29 d.) įgaliota vykdyti muitinės sandėlio apskaitą ir būdama atsakinga už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. III ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje (parengtoje 2019 m. spalio 10 d.) muitinės sandėlio prekių apskaitoje bei prekių apyvartos ataskaitoje, nenurodė informacijos apie prekės deklaruotos muitinio sandėliavimo procedūrai pagal EID Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 29 d.) ir tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą 214 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių 26 punktą, 2019 m. balandžio 23 d. muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr.6B-81, sudarytos tarp UAB „A. M.“ ir Kauno teritorinės muitinės, 2.6. punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. paaiškinime dėl padaryto nusižengimo nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. užpajamavo krovinį muitinės sandėlyje pagal importo deklaraciją 19LTKC0100IM0BBF48 (2019 m. rugpjūčio 29 d.) pajamavimo aktas Nr. GUN-56, 2019 m. rugpjūčio 29 d. (dyzeliniai degalai). Užpajamavimas buvo atliktas terminalo programoje (duomenys neskelbtini), bei muitinės sandėlio programoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kodėl trečio ketvirčio muitinės ataskaitoje nepateko į ataskaitą, nežino (b. l. 21).

Institucijos, surašiusios protokolą, atstovė R. G. paaiškino, kad atlikus patikrinimą minėtoje įmonėje buvo nustatyta, kad pateiktoje ketvirčio ataskaitoje nėra įtraukta viena laikinai muitinės sandėlyje buvusi apmuitinta prekė. Dėl šios priežasties Kauno teritorinė muitinė pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą ir nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B., būdama atsakinga už įmonėje esančio sandėlio prekių apskaitą, formuojant ataskaitą už 2019 m. trečią ketvirtį, neįtraukė vienos prekės. Įvertinus teisės aktų nuostatas dėl šios priežasties minėtam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Mano, kad administracinio nusižengimo faktas yra įrodytas, jį patvirtina teismui pateikta medžiaga. Neįtraukta į apskaitą prekė buvo dyzeliniai degalai. Mano, kad prekė galėjo būti neįtraukta į reikalingą ataskaitą dėl netyčios, neapsižiūrėjimo. Tai buvo laikinai saugoma prekė ir jai taikomos specialios nuostatos. Į minėtą ataskaitą visos kitos prekės buvo įtrauktos. Nustačius neatitikimą, minėta ataskaita buvo pataisyta. Surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo domimasi kokiomis aplinkybėmis minėta deklaracija nebuvo įtraukta į reikalingą ataskaitą. Tokie pažeidimai gali būti padaromi ir nesant tyčios, o dėl neatsargumo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. paaiškino, kad dirba sandėlininke – pamainos viršininke. Už muitinėje laikomų prekių apskaitą yra atsakinga ji ir direktorius. Atėjus terminui (ji turėjo būti pateikta iki spalio 10 d.), direktorius paruošė ir Kauno teritorinei muitinei elektroniniu būdu pateikė reikalingą ataskaitą (ji pateikiama kas ketvirtį). Maždaug po mėnesio paskambino iš Kauno teritorinės muitinės ir pranešė, kad į pateiktą ataskaitą nėra įtraukta viena importo deklaracija. Direktorius iš naujo suformavo reikalingą ketvirčio ataskaitą ir pamatė, kad yra reikalinga deklaracija, kuri turėjo būti įtraukta rugpjūčio 29 d., tik ji kažkokiu būdu nebuvo sistemos įtrauktą į pirminę ataskaitą. Atidžiau patikrinus minėtą deklaraciją, ji buvo tvarkingai užbaigta (uždaryta ir nurašyta) dar rugsėjo mėnesį. Visi reikalingi dokumentai sistemoje ir kitose dokumentuose buvo tvarkingai supildyti ir matomi, atlikti laiku. Visa ši infromacija buvo pateikta muitinei. Tai nebuvo koks išskirtinis krovinys, tai buvo dyzelinis kuras. Su visomis prekėmis elgiamasi vienodai pagal reikalingą ir nusistovėjusią tvarką. Mano, kad minėta deklaracija nepateko į reikalingą ataskaitą dėl sistemos klaidos. Ji tikrai visus reikalingus duomenis į programą suvedė. Deklaracijoje buvo įtraukta prekė ir jos statusas buvo „uždaryta“, Ji nežinanti dėl kokių priežasčių nepateko į muitinės apskaitos sistemą. Labai gailisi dėl tokios situacijos.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Administracinėn traukiamas asmuo yra jo vadovaujamos įmonės darbuotoja. Ji buvo atsakinga už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje jis atostogavo, grįžęs po atostogų visus reikalingus duomenis susitikrino, patvirtinimo visus pajamavimo aktus ir juos pasirašė. Jokių neatitikimų tuo metu nebuvo. Viskas sutapo tiek popierinių tiek elektroninių dokumentų variantuose. Spalio mėnesio pradžioje muitinei buvo pateikta reikalinga ketvirčio ataskaita per „(duomenys neskelbtini)“ muitinės programą. Po kurio laiko su juo susisiekė muitinės atstovė ir pranešė, kad nėra vienos reikalingos deklaracijos. Jis viską patikrino sistemoje, reikalinga deklaracija buvo rasta. Buvo padaryta kompiuterio ekrano nuotrauka, kuri buvo pateikta muitinei, kaip įrodymas, jog viskas yra. Jam nesuprantama, kodėl pirminėje ataskaitoje šios deklaracijos nematyti. Muitinės atstovė nuramino jį, sakydama, jog tai gali būti programos klaida, patarė surinkti ir pateikti muitinei visus reikalingus tai patvirtinančius įrodymus. Pakartotinai suformavo reikalingą ataskaitą ir visi reikalingi dokumentai pakartotinai buvo pateikti muitinės atstovei. 2020 m. vasario mėnesį gavo muitinės atstovo raštą su reikalavimais pateikti atsakingų asmenų dėl minėtos deklaracijos nepateikimo, paaiškinimus. Visi reikalingi paaiškinimai muitinei buvo pateikti. Kodėl minėtos deklaracijos nebuvo pateiktoje pirminėje ketvirčio ataskaitoje, negali paaiškinti. Jis bandė aiškintis su programos „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Jam buvo paaiškinta, kad tai galėjo būti programos klaida. Minėta prekė jų įmonės sistemoje buvo įtrauktą iškarto, šiai prekei patekus į sandėlį. Prekė nebuvo nuslėpta, visi dokumentai tvarkomi teisingai ir nuosekliai. Jokia žala niekam nebuvo nepadaryta.

M. B. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3); Kauno teritorinės muitinės Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus laikinai einančio skyriaus viršininko pareigas V. J. tarnybinis pranešimas (b. l. 5), Kauno teritorinės muitinės 2019 m. lapkričio 29 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita (b. l. 6-7); muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitos lydraščiai (b. l. 8, 9, 12); muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaita (b. l. 10, 13); UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 11); Kauno teritorinės muitinės raštas dėl paaiškinimo pateikimo (b. l. 14-16); UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus paaiškinimas (b. l. 17); M. B. paaiškinimas (b. l. 21); UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl atsakingų asmenų skyrimo ir įgaliojimų suteikimo (b. l. 22-23); UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas (b. l. 24); Kauno teritorinės muitinės reikalavimas atvykti (b. l. 25-26); Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartis Nr. 6B-81 (b. l. 27-30), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 31).

Atsakomybė pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį numatyta už su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose susijusios apskaitos tvarkos nesilaikymą.

Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 214 straipsnio 1 dalį (toliau - Reglamento), išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus arba atvejus, kai numatyta kitaip, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų „Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių“13.1.1 papunktyje numatyta, kad prekės turi būti įtrauktos į apskaitą, tvarkomą vadovaujantis Taisyklėmis, tuo metu, kai jos išleidžiamos įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą ir fiziškai padedamos į I tipo atvirąjį ar uždarąjį muitinės sandėlį jo savininkui išduotame leidime turėti muitinės sandėlį nurodytu adresu.

Kaip matyti iš 2019 m. balandžio 23 d. muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. 6B-81, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno teritorinės muitinės, 2.6 punkto, prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios prekės (jeigu tokių prekių laikymas pažymėtas muitinės sandėlio steigimo leidime) turi būti įtrauktos į apskaitą tuoj pat, kai jos fiziškai padedamos į muitinės sandėlį.

M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad deklaracijoje buvo įtraukta prekė ir jos statusas buvo „uždaryta“, ir ji nesuprantanti, dėl kokių priežasčių prekė nepateko į muitinės sistemą. Jokių duomenų, apie apskaitos programos „(duomenys neskelbtini)“ galimus gedimus nei asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nei liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. K. nepateikė. Duomenų, kad M. B. būtų suinteresuota nepateikti finansinę atskaitomybę teritorinei muitinei, byloje nėra. Teismas pažymi, kad jokių kitų pažeidimų M. B. veikoje nebuvo nustatyta, tad reali žala įstatymo saugomoms vertybėms nebuvo padaryta. Konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl pažeidimo sudėties požymių M. B. veikoje buvimo, svarbi ta aplinkybė, kad ANK 215 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali. Taigi, pasekmės šiuo atveju nėra būtinas nusižengimo sudėties objektyvusis požymis, ir M. B. veikoje esant įrodytam būtinajam objektyviam sudėties požymiui – veikai (muitinės sandėlio apskaitos tvarkos pažeidimas), tai laikytina aplinkybe, leidžiančia jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 215 straipsnio 3 dalį. Ta aplinkybė, jog prekė buvo apskaityta ir užpajamuota pačioje įmonėje, neatleidžia nuo pareigos tinkamai tvarkyti apskaitos registrus. Taigi, nagrinėjamu atveju neatsargi kaltės forma pažeidimo atžvilgiu ir pasekmių nebuvimas nepanaikina M. B. veikos neteisėtumo, tačiau į šias aplinkybes atsižvelgtina individualizuojant skiriamą nuobaudą.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. B., būdama atsakinga už muitinės sandėlyje laikomų prekių apskaitos tvarkymą, 2019 m. III ketvirčio muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių apyvartos ataskaitoje (parengtoje 2019-10-10) nenurodė informacijos apie prekės deklaruotos elektroninėje importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugpjūčio 29 d.) įtraukimą į muitinės sandėlio apskaitą.

Tokiais veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 215 straipsnio 3 dalyje.

Byloje surinkta M. B. charakterizuojanti medžiaga: administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad M. B. nebausta administracine tvarką (b. l. 31). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą (2017 m. kovo 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-198-579/2017).

M. B. pripažino nusižengimo padarymo faktines aplinkybes, gailisi ir tai pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad M. B. anksčiau būtų pažeidusi ANK 215 straipsnio nuostatas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Padarytas nusižengimo pobūdis yra formalus, nėra labai pavojingas, žalos ar kitų nuostolių nei valstybei, nei privatiems asmenims nėra padaryta, be to, nusižengimas nebuvo padarytas piktybiškai, administracinį nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė paminėjo, jog nusižengimas galėjo būti padarytas ir dėl neatsargumo, todėl šis administracinis nusižengimas vertintinas kaip neatsargus, padarytas dėl nerūpestingumo. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad M. B. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. pripažinti padariusią administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalimi).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.