- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- Ik-584-426/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02151-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- Ž. A.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. P.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo J. P.).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Ž. A. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir teismo prašė:
1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir Agentūra) Rinkos reguliavimo programų departamento 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-383 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“;
2) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad Agentūros nurodytas neatitikimas, jog ji ir kitas asmuo 2008 m. paraiškose deklaravo tą patį lauką, buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byloje Nr. I-353-95/2010 pagal pareiškėjo J. P. skundą. Šioje byloje ji buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas J. P. skundą tenkino, nes nenustatė J. P., o tuo pačiu ir jos kaltės dėl atsiradusių neaiškumų. Tvirtina, kad dėl neatitikimo kaltas Biržų rajono seniūnijos žemėtvarkininkas, kuris užpildė ir pateikė paraišką, per klaidą neteisingai įbraižė jos ir J. P. žemės sklypus - du šalia esančius laukus įbraižė vieną ant kito, todėl gavosi dvigubo deklaravimo klaida. Dėl šios klaidos yra laikoma, kad faktiškai jai nustatytas ne 13,55 ha, bet 10,16 ha deklaruotinų naudmenų ir pasėlių laukų dydis. Sumažinus deklaruotų laukų dydį iki 10,16 ha, Agentūra atliko pakartotinį 2008 m. paraiškos vertinimą ir perskaičiavo jai priklausančią paramos sumą. Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187 (toliau – ir 2008 m. Taisyklės), 41.1.5 punktu, kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais (už 2008 m.) nemokama, be to, pareiškėjui yra taikoma ilgalaikė sankcija, deklaruojant pasėlius ir už sekančius metus. Pareiškėja 2009 m. birželio 18 d. Agentūrai pateikė paraišką, kurioje deklaravo 8,47 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės bei susietos papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos. Agentūra apskaičiavo ir išmokėjo už 2009 m. jai priklausančią 2 443,40 Lt paramos sumą. Kadangi 2009 m. parama buvo išmokėta neatsižvelgus į 2008 m. paraiškos neatitikimus, todėl, pritaikius sankciją, susidarė 848,18 Lt dydžio skola, kurią Agentūra reikalauja grąžinti.
Pareiškėja teigė, kad yra tėvų dovanotos žemės savininkė. Anot pareiškėjos, ji nuo 2008 m. gegužės 23 d. įregistravo ūkį, gavo ūkininko pažymėjimą, o 2008 metų birželio 30 d. pirmą kartą kreipėsi į Biržų rajono savivaldybės seniūnijoje dirbusį žemės ūkio specialistą, kuris buvo atsakingas už paraiškų pildymą ir persiuntimą Agentūrai. Šio specialisto tiesioginės darbinės funkcijos yra padėti ūkininkams teisingai užpildyti ir išsiųsti paraišką Agentūrai išmokoms už 2008 m. gauti. Kiekvienais metais žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tęsiasi iki birželio 15 d. imtinai, todėl akivaizdu, kad visų (iki birželio 15 d. laiku suskubusių pateikti paraiškas) už 2008 m. deklaravusių subjektų paraiškos jau buvo pateiktos Agentūrai. Todėl, pareiškėjos teigimu, žemės ūkio specialistams turėjo būti žinoma, kurie konkrečiai žemės naudmenų ir pasėlių plotai Biržų rajone buvo deklaruoti, naudmenų ir pasėlių plotai įbraižyti bei pateikti Agentūrai.
Pareiškėja akcentavo, kad 2008 m. ūkininkaudama dirbo savo nuosavybės teise valdomus žemės plotus, tėvui priklausantį žemės sklypą bei dar šiek tiek jų nuomavo. Sklypas, kuris tapo dvigubo deklaravimo priežasties objektu, yra jos tėvui A. B. priklausantis 2,5700 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Biržų r., (duomenys neskelbtini) k., kurį 2008 m. deklaravo. Kaip vėliau išaiškėjo, būtent šis sklypas ir buvo klaidingai įbraižytas bei pateiktas Agentūrai. Akcentuoja, kad klaida atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl žemėtvarkininko klaidos, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios. Kaip įrodymą, kad preziumuojamos tyčinės kaltės nėra, pateikia 2009 m. sausio 21 d. atliktos paraiškos patikros vietoje ataskaitos kopiją Nr. 8-1011735415-A1-1, kurioje nurodoma, jog „atliekant patikrą pareiškėjos (mano) laukai matuoti, remiantis paraiškos akto foto žemėlapiu, bei laukų subjektyvais. Pamatuotų laukų konfigūracija atitinka nubraižytų laukų konfigūraciją. Pamatuotų laukų agrarinė būklė gera“. Pareiškėja nurodė, jog Agentūros darbuotojas nustatė, kad ji realiai dirba netgi didesnį žemės plotą nei paraiškoje deklaruotas plotas išmokoms gauti.
Pareiškėja pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino J. P. skundą, ji visiškai pagrįstai tikėjosi, jog Agentūra teismo sprendimo analogiją taikys ir jos atžvilgiu (pripažins, kad dvigubo deklaravimo klaidos atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios), bei paskaičiuos ir išmokės jai priklausančias išmokas už 2008 m. deklaruotus pasėlius. Tačiau, pasak pareiškėjos, Agentūra ne tik kad neapskaičiavo ir neišmokėjo jai priklausančios išmokos už 2008 m. deklaruotus pasėlius, bet dar papildomai pritaikė ilgalaikes sankcijas, deklaruojant pasėlius ir už kitus (2009 m.) metus, dėl ko liko skolinga 848,18 Lt sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja 2008 m. birželio 30 d. Agentūrai pateiktoje Paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. gauti (reg. Nr. 8-I011735415-A1-1) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - ir 2008 m. Paraiška) deklaravo 13,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. 2008 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2008 m. Taisyklėmis. Agentūros Kontrolės departamento Panevėžio skyrius 2009 m. sausio 21 d. atliko pareiškėjos 2008 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame deklaruota ir rasta kultūra - 5MI-2 (miežiai (vasariniai, nesalykliniai)), deklaruotas plotas - 1,40 ha, o nustatytas faktinis plotas - 1,08 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame deklaruota ir rasta kultūra - 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)), deklaruotas plotas - 1,50 ha, o nustatytas faktinis plotas - 1,04 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 3, kuriame deklaruota ir rasta kultūra - 5DG-1 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau)), deklaruotas plotas - 4,50 ha, o nustatytas faktinis plotas - 4,27 ha. Kadangi buvo nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, pareiškėjai dėl 2008 m. Paraiškos buvo pritaikytos sankcijos vadovaujantis 2008 m. Taisyklių 43.1.4 punktu, t. y., kai nustatytas didesnis nei 10 proc., bet ne daugiau nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimo atvejis, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjos 2008 m. Paraiškoje deklaruotas plotas susietai su gamyba papildomai tiesioginių išmokų daliai gauti buvo 2,90 ha, o faktiškai nustatytas - 2,12 ha, todėl buvo pritaikytos sankcijos, vadovaujantis 2008 m. Taisyklių 44.3 punktu, kuriame nustatyta, kad, kai deklaruotas plotas viršija faktiškąjį daugiau nei 30 proc., susietoji išmoka už visas susietomis išmokomis remiamas pasėlių grupes einamaisiais metais nemokama. Anot atsakovo, apie tai Ž. A. buvo informuota Agentūros 2009 m. gegužės 25 d. raštu Nr. BR6-1165040 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, tačiau pareiškėja minėto sprendimo neskundė.
Atsakovas nurodė, jog 2009 m. birželio 18 d. Agentūrai pateiktoje paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir 2009 m. Paraiška) pareiškėja deklaravo 8,47 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjos 2009 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės).
Atsakovas pažymėjo, kad 2009 m. vasario 3 d. buvo nustatyta, jog pareiškėjos 2008 m. Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotam laukui Nr. 1, kuriame deklaruota 1,70 ha 5DG-1 (daugiametės ganyklos - pievos (5 m. ir daugiau)), bei deklaruotam laukui Nr. 2, kuriame deklaruota 1,50 ha 5KV-2 (kviečiai (žieminiai)), buvo nustatytas neatitikimas (Ž. A. ir kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas tas pats laukas). Agentūra 2009 m. vasario 5 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. 1045448 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“, kuriame prašė pateikti žemės valdymo (nuosavybės, nuomos pagrindais) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi minėti dokumentai nebuvo pateikti, laikytina, jog faktinis laukų plotas lygus 0 ha. Anot atsakovo, atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, paramos už energetinius augalus, kompensacinių išmokų už valstybės ir savivaldybių įsteigtas saugomas teritorijas bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Natura 2000“ administravimo 2009 m. procedūros aprašo, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. BR1-705, nuostatomis, atliko pakartotinį 2008 m. Paraiškos vertinimą ir buvo perskaičiuota pareiškėjai priklausanti paramos suma. Vadovaujantis 2008 m. Taisyklių 41 punktu, jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Atsakovas tvirtino, kad visais atvejais tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma, kai bendras neteisingai deklaruotų laukų plotas sudaro daugiau kaip 10 proc. paramos paraiškoje deklaruoto ploto. Šiuo atveju pareiškėja 2008 m. Paraiškoje neteisingai deklaravo 33,3 proc. ploto. Be to, anot atsakovo, tyčiniu neteisingu deklaravimu yra laikoma, kai pareiškėjas deklaravo plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla (2008 m. Taisyklių 4 p.). 2008 m. Paraiškoje pareiškėja deklaravo 13,55 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, o faktiškai nustatytas - 10,16 ha (3,02 ha + 0,31 ha + 1,48 ha + 1,08 ha + 4,27 ha). Dėl šio pažeidimo 2008 m. pagrindinė išmokos dalis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, vadovaujantis 2008 m. Taisyklių 43.1.5 punktu, pareiškėjai nebuvo mokama ir pritaikyta ilgalaikė sankcija dėl pagrindinės išmokos dalies. Ilgalaikė sankcija - paramos dydžio sumažinimas, papildantis einamaisiais kalendoriniais metais pareiškėjui taikomą sankciją ir galiojantis trejus kalendorinius metus nuo kalendorinių metų, kuriais buvo nustatytas pažeidimas. Ilgalaikė sankcija apskaičiuojama pagal paramos paraiškoje deklaruoto ploto ir faktiškai nustatyto remiamo ploto skirtumą ir trejus metus išskaičiuojama iš pareiškėjui mokamų išmokų. Atsakovo teigimu, pakartotinai vertinant pareiškėjos 2009 m. Paraišką, nustatyta, kad 2009 m. pareiškėjai buvo išmokėta nepriklausiusi paramos suma, neatsižvelgiant į pareiškėjai dėl 2008 m. Paraiškos pritaikytas ilgalaikes sankcijas. Apie tai Pareiškėja buvo informuota Agentūros 2009 m. gegužės 25 d. pranešimu „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Kadangi 2009 m. parama buvo išmokėta neatsižvelgus į išdėstytus faktus, susidarė 848,18 Lt dydžio skola.
Atsiliepimas
Atsakovas teigė ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byloje Nr. I-353-95/2010 buvo nagrinėjamas J. P. skundas, o pareiškėja šioje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Anot atsakovo, bylos baigtis teisines pasekmes sukelia tik į teismą besikreipiančiam asmeniui. Be to, jeigu situacija (dvigubo deklaravimo atvejis) ir panaši, tačiau visos kitos faktinės aplinkybės (J. P. liga ir tai įrodantys dokumentai, žemės dirbimą patvirtinantys įrodymai) yra visiškai skirtingos. Atsakovo nuomone, vadovaujantis 2008 m. Taisyklių 59 punktu, už paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Pareiškėja, teikdama 2008 m. ir 2009 m. Paraiškas, savo parašu patvirtino, kad pateikė teisingus duomenis. Atsakovo vertinimu, Agentūra negali atsakyti už trečiųjų asmenų (šiuo atveju Biržų rajono seniūnijos darbuotojo) neteisėtus veiksmus ar klaidas. Atsakovo nuomone, pareiškėja, laikydamasi teisės aktų nuostatų ir atsižvelgdama į galiojančią teisinę praktiką, gali kreiptis į teismines institucijas, kad jai būtų atlyginta žala (t. y. grąžintina paramos suma), padaryta tam tikros institucijos veiksmais.
Atsakovas nurodė, jog Agentūra neginčija fakto, kad pareiškėja deklaruotų laukų neturi nuosavybės teise, tačiau atkreipia dėmesį, kad tiesioginės išmokos mokamos ne už nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, o už tai, kad pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla, t. y. faktiškai vykdo žemės ūkio veiklą. Pasak atsakovo, pasitaiko atvejų, kai du ar daugiau asmenų deklaruoja vykdantys žemės ūkio veiklą tame pačiame plote. Tokiu atveju tokiems asmenims Agentūra siunčia informacinį laišką bei prašo pateikti ūkininkavimo ir valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Atsakovo vertinimu, kadangi minėti dokumentai Agentūrai pateikti nebuvo, Agentūra pritaikė sankcijas bei apie tai informavo pareiškėją 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. BR6-1233807 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“.
Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, jog 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 44 tomas, p. 243), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009 (OL 2009 L 116, p. 9), 73 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu pareiškėjas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir delspinigius, apskaičiuojamus už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo pareiškėjui iki jos grąžinimo ar išskaitymo. Taikytina delspinigių norma skaičiuojama pagal nacionalinius teisės aktus. Išmokėtos sumos grąžinimo įpareigojimas netaikomas ir delspinigiai neskaičiuojami, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jei tokios klaidos pareiškėjas pagrįstai negalėjo aptikti. Tačiau, jei klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, įpareigojimas grąžinti išmokėtą sumą ir priskaičiuotus delspinigius taikomas tik tuo atveju, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo buvo informuota per 12 mėnesių nuo išmokėjimo. Šiuo atveju Agentūros klaida yra susijusi su faktiniais elementais, todėl Agentūra, vadovaudamasi minėtu reglamentu, priėmė 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-383 susigrąžinti išmokėtos paramos dalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjos Ž. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad 2009 m. vasario 5 d. pareiškėjai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 1045449 dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame buvo prašoma per 10 dienų darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantiems laukams Nr. 1 ir Nr. 2 žemės valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu, kaip rodo rašytinė bylos medžiaga, pareiškėja Agentūrai nepateikė reikalaujamų dokumentų apie faktinį žemės dirbimą, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė, kad ginčo žemės faktinis laukų plotas lygus 0 ha. Teismas pabrėžė, jog skirtumas tarp deklaruoto ploto ir nustatyto ploto šiuo atveju yra didesnis nei 20 proc. (10,16/13,55), kas sudarė pagrindą atsakovei taikyti Taisyklių 43.1.5 punkte apibrėžtą sankciją (kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija).
Pirmosios instancijos teismo nuomone, tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-353-95/2010 pagal J. P. skundą Agentūrai 2010 m. vasario 17 d. sprendimu panaikino Agentūros 2009 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. BR6-(1.14)-12161 „Dėl atsakymo į paaiškinimą“, neturi esminės įtakos vertinant šioje byloje kilusį ginčą, kadangi, kaip jau buvo minėta, Ž. A. nepateikė ginčo žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų (2008 m. Taisyklių 41 p.). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje konstatavo, kad pareiškėjas (J. P.) turi teisę gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jis įrodė tiek nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tiek šio sklypo dirbimo, valdymo faktą, tiek vertimąsi ūkine veikla. Teismo nuomone, kadangi pareiškėja, teikdama 2008 m. ir 2009 m. Paraiškas, savo parašu patvirtino, kad pateikė teisingus duomenis, nėra pagrindo teigti, kad ne ji, o kitas asmuo šiuo atveju yra atsakingas už atitinkamos informacijos pateikimą Agentūrai. Kaip konstatavo teismas, Agentūros priimti sprendimai dėl skolos sugrąžinimo neatima pareiškėjai teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl žalos, padarytos tam tikros institucijos (jos darbuotojų) veiksmais, atlyginimo. Teismo vertinimu, kadangi pareiškėja neišpildė abiejų Taisyklių 41 punkte numatytų sąlygų, pripažintina, kad jos teisė į paramos gavimą iš esmės paneigiama. Teismas pabrėžė, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo buvo pritaikyta po to, kai 2009 m. pareiškėjai buvo išmokėta jai nepriklausiusi paramos suma, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą dėl 848,18 (798,45+49,73) Lt dydžio skolos susidarymo, kurią pareiškėja Agentūrai turi grąžinti.
Teismo nuomone, kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti Agentūros priimtą sprendimą, administracinėje byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Agentūros Rinkos reguliavimo programų departamento 2010 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. SP1-(11.84)-383 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjos skunde nurodomais motyvais. Pripažinęs, kad pareiškėjos skunde iškeltas reikalavimas dėl administracinio sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas, teismas netenkino ir pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad kitoje administracinėje byloje Nr. 1-353-95/2010 įsiteisėjusiu sprendimu teismas yra konstatavęs, jog atsakovas neįrodė, kad pareiškėjai yra išsiųstas 2009 m. vasario 5 d. pranešimas Nr. 1045448. Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde akcentuoja, kad žemėtvarkininkas kontroliniam žemės laukui klaidingai vietoj dviejų skirtingų kodų suteikė vieną ir tą patį kodą - Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė naujus įrodymus - Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos 2011 m. kovo 14 d. raštą, kuriuo grindžia žemės dirbimo faktą, taip pat žemėlapių išrašus bei žemės nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjos minimoje administracinėje byloje Nr. 1-353-95/2010 buvo nagrinėjamas J. P. skundas, o pareiškėja šioje byloje buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsakovas pabrėžia, jog bylos baigtis teisines pasekmes sukelia tik į teismą besikreipiančiam asmeniui. Dėl kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės – to paties kodo suteikimo kontroliniam žemės laukui – atsakovas paaiškina, jog minėtam laukui suteikus skirtingus numerius vis tiek būtų nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis, nes deklaruojamas tas pats žemės plotas, ir tokį plotą nustato Supaprastintoji tiesioginių išmokų informacinė sistema. Taigi, pasak atsakovo, yra visiškai nesvarbu, kaip deklaruojamas plotas pavadintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja šioje byloje ginčija tik Agentūros 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-383, teisėjų kolegija tikrina tik šio akto teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl Agentūros 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. BR6-1165040, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti paramą pagal 2008 m. Paraišką, nepasisako. Taigi ginčo šioje byloje dalyku laikytinas skundžiamas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjai susidarė 848,18 Lt skola dėl paramos pagal jos 2009 m. Paraišką išmokėjimą, neatsižvelgiant į 2008 m. pritaikytas sankcijas. Vertinimas, ar Agentūra pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti paramą pagal 2008 m. Paraišką, į ginčo nagrinėjimo ribas nepatenka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, rėmėsi 2008 m. Taisyklių 41 punkto nuostata, pagal kurią, jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Nustatęs, jog pareiškėja nepateikė ginčo žemės dirbimą patvirtinančių dokumentų, teismas padarė išvadą, kad jos teisė į paramos gavimą yra paneigta, ir todėl Agentūra pagrįstai pareiškėjos atžvilgiu pritaikė ilgalaikę sankciją bei skundžiamu sprendimu nustatė susidariusią 848,18 Lt skolą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai pritaikė 2008 m. Taisyklių 41 punktą, ir toks materialinės teisės normų pažeidimas laikytinas pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Pažymėtina, jog 2008 m. Taisyklių 41 punkto nuostata yra taikytina tais atvejais, kai nustatomas dviejų ar daugiau subjektų atliktas to paties žemės ūkio naudmenų ar pasėlių ploto deklaravimas, t. y. tokios normos tikslas yra siekis išvengti fiktyvaus deklaravimo atvejų bei sudaryti sąlygas nustatyti subjektus, kurie siekia gauti jiems nepriklausančias išmokas.
Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, matyti, kad šiuo atveju realiai ne du subjektai deklaravo tą patį plotą, o įvyko deklaruojamų laukų braižymo klaida, kuri nulėmė ir klaidingą dvigubo deklaravimo nustatymą. Tokias aplinkybes patvirtina ir prie šios bylos prijungtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-353-95/2010 pateiktas Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnijos 2010 m. sausio 21 d. raštas Nr. R2-31 „Dėl J. P. deklaruotos žemės“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-353-95/2010, b. l. 107), kuris patvirtina, kad žemėtvarkininkas V. K. padarė netikslumų, įbraižydamas pareiškėjos bei J. P. deklaruotus laukus.
Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje 2008 m. Taisyklių 41 punkto nuostata netaikytina, kadangi pagal faktines aplinkybes ši situacija į normos taikymo sritį nepatenka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo jokio pagrindo reikalauti iš pareiškėjos atlikti 2008 m. Taisyklių 41 punkte nurodytus veiksmus (pateikti paminėtame punkte nurodytus dokumentus), o pareiškėjai jų nepateikus, pritaikyti jai ilgalaikes sankcijas bei konstatuoti susidariusią skolą.
Be to, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu Agentūros sprendimu pareiškėjos atžvilgiu nustatyta skola grindžiama 2008 m. pritaikytomis ilgalaikėmis sankcijomis, tačiau Agentūros 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. BR6-1165040, įvertinus pareiškėjus 2008 m. Paraišką, buvo tik atsisakyta jai skirti paramą, o ilgalaikės sankcijos nustatytos nebuvo.
Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Agentūra skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atžvilgiu dėl jai taikytinų ilgalaikių sankcijų yra susidariusi 848,18 Lt skola, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjos reikalavimas šį sprendimą panaikinti nepatenkintas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas. Priimtinas naujas sprendimas, pareiškėjos skundą tenkinant.
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis įtvirtina pareigą suinteresuotai išlaidų atlyginimu šaliai teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja pateikė 2010 m. spalio 28 d. įmokos mokėjimo kvitą (T 2, b. l. 7), iš kurio matyti, jog pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį. Jokių kitų duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja nepateikė, todėl jai priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo – 50 litų. Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą. Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-383.
Priteisti pareiškėjai Ž. A. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 50 Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.