Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dainai Vaidachavičienei, atsakovės atstovams Linai Kujalytei ir Karoliui Kurapkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Ž. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. P. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Agentūra) 2009-08-13 sprendimą Nr. BR6-(1.14)-12161, kuriuo nustatytas tyčinis neteisingas žemės ūkio naudmenų deklaravimas pagal 2008-05-15 paraišką tiesioginėms išmokoms gauti ir pritaikyta ilgalaikė sankcija bei nustatyta 3 072,37 Lt skola (toliau – Sprendimas).

Skunde nurodė, kad su Sprendimu nesutinka, nes jis priimtas neteisingai įvertinus arba neįvertinus visų pareiškėjo pateiktų dokumentų, o sankcija pritaikyta ne tam pažeidėjui. Pažymėjo, kad Sprendime nurodomo 2009-02-05 pranešimo dėl deklaruotų duomenų neatitikimo jis negavo, todėl ir nepateikė jokio atsakymo bei nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Tačiau pagal nuosavybės teisės dokumentus, pareiškėjas tikrai nuosavybės teise valdo 3,33 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., todėl jokio tyčinio neteisingo deklaravimo neįvykdė. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl buvo nuspręsta nemokėti jam išmokos už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais bei taikyti ilgalaikę sankciją, o ne asmeniui, kuris neteisingai deklaravo jam priklausantį žemės sklypą. Pareiškėjas 2009-05-28 gavęs raštą, paskambino atsakovei, kuri jam paaiškino, kad jis turi atsiųsti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ir bus atliekamas tyrimas iš naujo. J. P. išsiuntė žemės sklypo planą ir nuosavybės teisių pažymėjimą, tačiau 2009-07-15 vis tiek gavo pranešimą, kad jam yra skaičiuojamos palūkanos nuo nesumokėtos sumos, o 2009-06-18 gavo pranešimą, kad jam galutinė paramos suma yra 3,12 Lt bei pritaikyta 2063,43 Lt sankcija už neteisėtą tyčinį deklaravimą. Tuomet pareiškėjas su skundu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, pateikė visus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, duomenis iš seniūnijos apie tai, kad dirba 3,33 ha žemės sklypą, bei duomenis, kad verčiasi žemės ūkio veikla, turi karvių, priduoda pieną. Gavo pranešimą, kad jo skundas su visais dokumentais persiųstas į Agentūrą. Agentūra 2009-07-31, gavusi Žemės ūkio ministerijos persiųstą paaiškinimą, sustabdė skolos išieškojimą. Pareiškėjas pamanė, kad bus viskas išsiaiškinta, tačiau gavo Sprendimą, kuriame buvo nurodyta, kad žemės sklypo planas Nr.14 įrodo nuosavybės teises, bet neva pareiškėjas nepateikė žemės dirbimą įrodančių dokumentų, nors jis visus dokumentus pateikė. Atsižvelgiant į tai, buvo atnaujintas ilgalaikės sankcijos taikymas, o 2009-10-30 gavo pranešimą, kad skola sudaro 3 072,37 Lt. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2000-05-16 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu nuosavybės teise valdo minėtą žemės sklypą, nuosavybės teises patvirtina Registrų įmonės išduotas pažymėjimas bei žemės sklypo planas. Pareiškėjas kartu su žmona verčiasi žemės ūkio veikla, augina karves, yra sudaręs sutartį su AB „Rokiškio sūris“ ir priduoda pieną. Visus duomenis apie jam priklausančio sklypo nuosavybę, seniūnijos pažymą, apie tai, kad jis dirba 3,33 ha žemės sklypą, atsakovei pateikė laiku. Laiko, kad jo pateikta informacija buvo nepagrįstai neįvertinta arba įvertinta neteisingai, dėl to paliktas galioti ginčijamas Sprendimas. Agentūra neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus duomenis, visiškai neišsiaiškino, kas pasisavino ir išmokoms gauti deklaravo jam priklausantį žemės sklypą, nenurodė to asmens, kad galima būtų gauti ir palyginti jo turimus nuosavybės teisių dokumentus. Sprendimą priėmė paviršutiniškai įvertinusi gautą informaciją bei visiškai neįsigilinusi į pateiktų dokumentų turinį.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta nepagrįstai, nes bylos duomenimis dėl ginčo žemės sklypo neteisingo įbraižymo yra kalti žemėtvarkos darbuotojai. Ginčo atveju, nėra jokios pareiškėjo kaltės. Agentūrai jis pateikė visus teisės aktų reikalaujamus dokumentus (žr. teismo posėdžio protokolą).

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Be to, teismo posėdyje jo interesus atstovavo Lietuvos valstybės paskirta advokatė (b. l. 6, 115).

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo J. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 35-36) nurodė, kad administracinės patikros metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemes sklype Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1, kurio plotas yra 3,33 ha, deklaruotas kaip kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas. Pareiškėjui 2009-02-05 buvo išsiųstas pranešimas dėl deklaruotų duomenų neatitikimo, kuriame buvo prašoma pateikti minėto lauko valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus. Agentūroje 2009-06-05 buvo gautas pareiškėjo atsakymas į pranešimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimo. Jame buvo pateiktas žemės sklypo Nr. 14 planas, kuris įrodė nuosavybės teisę, tačiau nebuvo pateikti minėto žemės sklypo žemės dirbimą įrodantys dokumentai. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki išmokų mokėjimo pabaigos įrodė tik žemės valdymo teisę, tačiau neįrodė žemės ūkio veiklos fakto. Atsižvelgiant į tai, jam buvo pritaikyta sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Apie taikomas sankcijas jis buvo informuotas 2009-05-28 raštu. Pareiškėjas turėjo teisę šį sprendimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo. Pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nėra sprendimas dėl taikomų sankcijų. Šiuo raštu Agentūra tik atsakė į pareiškėjo 2009-07-20 paaiškinimą, dar kartą primindama jam, kodėl jam buvo pritaikytos sankcijos, nurodytos 2009-05-28 rašte.

Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. A. administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-08-13 rašto Nr. BR6-(1.14)-12161 „Dėl atsakymo į paaiškinimą“ (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo netaikyti pritaikytų sankcijų (b. l. 29-31, 67-69).

Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamos bylos ginčo objektas – tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus mokėjimo bei sankcijų taikymo, esant tyčiniam neteisingam deklaravimui, tvarka ir sąlygos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas 2008-05-15 Agentūrai pateikė paraišką (registracijos Nr. 8-1003501703-A1-1) gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Paraiška) (b. l. 61-63, 64, 65, 66).

Pareiškėjui Agentūra 2009-02-05 Pranešimu Nr. 1045449 „Dėl deklaruotų duomenų neatitikimo“ (toliau – Pranešimas) pranešė, kad atlikus jo Paraiškos patikrinimą, buvo nustatyta neatitikimų, t. y. kito pareiškėjo paraiškoje yra deklaruotas analogiškas laukas, kurį pareiškėjas deklaravo kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), laukas Nr. 1 (plotas 3,33 ha). Šiuo Pranešimu taip pat buvo paprašyta pateikti minėto lauko valdymo (nuosavybės, nuomos) teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 33). Įrodymų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui ir kad pareiškėjas jį gavo – atsakovė nepateikė.

Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad tas kitas asmuo, kuris deklaravo analogišką, pareiškėjo deklaruotam, lauką yra Ž. A., kuri 2008-06-30 pateikė Paraišką (b. l. 58, 59, 73, 74, 75-89, 90-94). Tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, Pranešime atsakovė minėto asmens neįvardijo.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra 2009-05-28 raštu Nr. BR6-(3.82)-7363 „Dėl Jums išmokėtos paramos grąžinimo“ informavo pareiškėją, kad 2008-12-01 jam buvo išmokėta priklausanti 2 878, 52 Lt pagrindinė tiesioginių išmokų dalis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš pareiškėjo negavo jokio atsakymo į 2009-02-05 Pranešimą, todėl laiko, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotame lauke Nr. 1 (plotas 3,33 ha) jis neužsiima žemės ūkio veikla, jam taikytina sankcija dėl tyčinio neteisingo deklaravimo bei išmokėta paramos suma 2 878,52 Lt grąžintina į Agentūros nurodytą sąskaitą (b. l. 20-22, 54-56). Agentūroje 2009-06-05 gaunamas J. P. paaiškinimas, kad jis Pranešimo negavo ir jis prašo panaikinti jam priskaičiuotą skolą, nes jo visi dokumentai yra tvarkingi (b. l. 57).

Agentūra 2009-06-18 raštu Nr. BR6-1168788 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informuoja pareiškėją, kad pagal Paraiškoje pateiktus duomenis jam yra skiriama 3,12 Lt dydžio galutinė paramos suma. Taip pat paaiškinama, kadangi Paraiškoje buvo nustatytas tyčinio deklaravimo atvejis, tai pagrindinė išmokos dalis mokama nebus, jam pritaikyta sankcija (b. l. 23-24). Atsakovė 2009-07-15 raštu Nr. BR6-(3.82)-9882 „Dėl apskaičiuotų palūkanų“ informuoja pareiškėją apie jo skolos pasikeitimą ir apskaičiuotas palūkanas (b. l. 25, 26).

Agentūroje 2009-07-27 gaunamas J. P. 2009-07-20 paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad siunčia nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir dokumentą, apie tai, kad jis vykdo žemės ūkio veiklą, bei prašo peržiūrėti tiesioginių išmokų apskaičiavimą (b. l. 45, 46, 47, 48). Žemės ūkio ministerijoje 2009-07-24 taip pat gaunamas 2009-07-20 pareiškėjo paaiškinimas, kuriame prašoma panaikinti jam pritaikytą sankciją ir užskaityti žemės ūkio naudmenų deklaravimą (50, 51-52, 53,). Minėtas J. P. paaiškinimas 2009-07-28 raštu Nr. 3IN-P-873-1174 „Dėl paaiškinimo nagrinėjimo“, pagal kompetenciją, persiunčiamas Agentūrai, kurioje jis gaunamas 2009-07-29 (b. l. 27, 49). Agentūra 2009-07-31 raštu Nr. BR6-(3.82)-11636 „Dėl skolos išieškojimo sustabdymo“ informuoja pareiškėją, kad skolos išieškojimas pagal Paraišką, apie kurią jis buvo informuotas 2009-05-28 raštu, išieškojimas 2009-07-29 sustabdytas. Atsakovė šiame rašte taip pat nurodė, kad apie tolimesnį skolos administravimą pareiškėjas bus informuotas atskiru raštu (b. l. 28).

2009-08-13 priimamas skundžiamas Sprendimas (b. l. 29-31, 67-69), o 2009-10-30 raštu Nr. BRS-(3.82)-702 „Dėl skolos išieškojimo atnaujinimo“ J. P. informuojamas, kad skolos išieškojimas atnaujintas ir bendra jo skolos suma yra 3 072,37 Lt (b. l. 32).

Bylos medžiaga tvirtina ir tai, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą pareiškėjui yra atkurtos 2000-05-16 Apskrities viršininko sprendimu Nr. 4-66449-11618, t. y. į 3,33 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Biržų r. (b. l. 96-97). J. P. nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą patvirtina ir Pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą bei teises į jį (b. l. 17, 44, 46, 47, 51-52). Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas ginčo žemės sklype tikrai verčiasi žemės ūkio veikla ir jį dirba (b. l. 16, 42), augina karves (b. l. 43, 48, 53), yra sudaręs sutartį su AB „Rokiškio sūris“ ir priduoda pieną (b. l. 19).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos Vabalninko seniūnija 2010-01-01 rašte Nr. R2-31 „Dėl J. P. deklaruotos žemės“, atsakydama į teismo 2010-01-15 raštą Nr. I-353-95/2010, nurodė, kad žemėtvarkininkas V. K., įbraižydamas pareiškėjo dirbamą lauką Nr. 1 bloke (duomenys neskelbtini), padarė netikslumų, todėl šis laukas persidengė su Ž. A. deklaruotu lauku Nr. 1 bloke (duomenys neskelbtini) (b. l. 102, 107, 108, 109, 110).

Paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bei žemės savininkams ir valdytojams, pretenduojantiems į kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą nustato Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-06-03 įsakymu Nr. 3D-187 (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis Taisyklių 4 (c) p., tyčiniu neteisingu deklaravimu laikoma kai pareiškėjas deklaruoja plotą, kuriame neužsiima žemės ūkio veikla. Pagal minimų Taisyklių 41 p., jei patikros metu nustatoma, kad du ar daugiau subjektų deklaravo tą patį žemės ūkio naudmenų ar pasėlių plotą, parama mokama pareiškėjui, užsiimančiam žemės ūkio veikla ir turinčiam žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio veikla įrodoma pagal turimus gyvulių ženklinimo, žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, patvirtinančius minėtos veiklos faktą. Jei žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų nedeklaravęs, tačiau jų valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą bei žemės valdymo teisę, išmokos mokamos, jei jis tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Skaičiuojant paramą už plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo. Taisyklių 43.1.5 p. reglamentuojama, kad kai nustatytas didesnis nei 20 proc. ploto tyčinis neteisingas deklaravimas, pagrindinė išmoka už žemės ūkio naudmenų plotą einamaisiais metais nemokama, be to, pareiškėjui taikoma ilgalaikė sankcija.

Kaip matyti iš Sprendimo, anot Agentūros, pareiškėjas įrodė tik vieną iš dviejų Taisyklių 41 p. nurodytų kriterijų, t. y. žemės nuosavybės teisę, neteisingai deklaravo 3,33 ha plotą, kuris sudaro 28 proc. viso pareiškėjo deklaruoto ploto, todėl jam nustatytas tyčinis neteisingas deklaravimas. Sprendime atsakovė pažymėjo, kad ji atliko detalų J. P. Paraiškos duomenų nagrinėjimą, todėl netaikyti pritaikytų sankcijų negali.

Remiantis Taisyklių 45 p., šių taisyklių 43.1 ir 44 p. nustatytos sankcijos netaikomos, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, kad klaidingi duomenys pateikti ne dėl jo kaltės. Teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus (Taisyklių 51 p.). Už paraiškoje, žemėlapių fragmentuose bei kituose dokumentuose pateiktus duomenis atsako juos pateikę pareiškėjai. Už pareiškėjų informavimą paramos teikimo klausimais, paraiškų bei kitų dokumentų priėmimą, patikrinimą, registravimą, duomenų įvedimą į informacinę sistemą bei perdavimą Agentūrai jos nustatyta tvarka ir terminais atsakingos savivaldybės (seniūnijos). Už paraiškų bei kitų dokumentų registravimą STIS, patikrinimą, duomenų suvedimą, perkėlimą į STIS, administracinę patikrą, patikrą vietoje, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra (Taisyklių 59-61 p.).

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal minimo įstatymo 22 str. 1 d., skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Akcentuotina, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmę aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ 57 str.).

Be kita ko, pažymėtina, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. Sprendimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai.

VAĮ 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtinti įstatymo viršenybę ir objektyvumo principai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės, jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).

Pagal VAĮ 30 str., viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais. Žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašytas. Rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados).

Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikiant Paraišką neprivaloma pateikti nuosavybės teises ir žemės valdymo bei dirbimo faktą patvirtinančius dokumentus. Tai tvirtina tiek anksčiau aptartų teisės normų turinys, tai patvirtino teismo posėdyje ir atsakovės atstovai. Todėl, daro pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Papildomi dokumentai yra reikalaujami, jeigu patikros metu ar kitais atvejais atsiranda neatitikimų. Nors atsakovė nurodė, kad netikslumai buvo nustatyti administracinės patikros metu, tačiau patikra buvo atlikta tik trečiojo suinteresuoto asmens Ž. A. deklaruotam plotui ir jokių neatitikimų vietoje nebuvo nustatyta. Iš dokumentų nustačiusi, kad pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens deklaruoti analogiški laukai, atsakovė jiems 2009-02-05 surašė analogiškus Pranešimus, kurių nei pareiškėjas, nei tretysis suinteresuotas asmuo teigia negavę. Kad pareiškėjas nėra gavęs minėto Pranešimo, jis nurodė ne tik skunde teismui, bet ir visuose anksčiau nurodytuose pareiškimuose Agentūrai bei Žemės ūkio ministerijai, kuri jo pareiškimą persiuntė tirti atsakovei. Atsakovė minėtos aplinkybės netyrė ir teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, kad minėtas Pranešimas tikrai buvo pareiškėjui išsiųstas ir įteiktas. Pabrėžia, kad Pranešimas netgi nėra pasirašytas atsakingo valstybės tarnautojo. Nei pareiškėjo, nei trečiojo suinteresuoto asmens gyvenamųjų vietų adresai nėra/nebuvo pasikeitę, visus kitus, Agentūros jiems adresuotus raštus, minėti asmenys gaudavo. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas, ir laiko, kad apie prašomus pateikti reikalingus dokumentus pareiškėjui nebuvo tinkamai pranešta. Pareiškėjas, gavęs Agentūros 2009-05-28 raštą, 2009-06-05 atsakovei pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Pranešimo negavo, o tai taip pat įrodo, kad pareiškėjui Pranešimo turinys nebuvo žinomas. J. P. jokio pakartotino rašto nebuvo išsiųsta. Kai tik pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir jo paaiškinimas pagal kompetenciją buvo persiųstas Agentūrai, atsakovė 2009-07-29 raštu sustabdė skolos išieškojimą, bet šio rašto teismui pateiktoje pareiškėjo byloje dėl tiesioginių išmokų išmokėjimo nėra. Be kita ko, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad visa pareiškėjo susirašinėjimo su minėtomis institucijomis medžiaga tvirtina, kad pareiškėjas, nors ir būdamas sunkios sveikatos būklės, siekė taikiai išspręsti kilusius neaiškumus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jis įrodė tiek nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tiek šio sklypo dirbimo, valdymo faktą, tiek vertimąsi ūkine veikla. Neaiškumai dėl pareiškėjo deklaruoto lauko atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl žemėtvarkininko, t. y. dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Šias aplinkybes atsakovė galėjo išsiaiškinti/būtų išsiaiškinusi, jeigu būtų atlikusi detalų pareiškėjo Paraiškos duomenų nagrinėjimą taip, kaip nurodė Sprendime. Tačiau jokių papildomų aplinkybių po skolos išieškojimo sustabdymo atsakovė nerinko ir netyrė. Atsakymas tiek pareiškėjui, tiek Žemės ūkio ministerijai buvo paruoštas remiantis ankščiau turėta informacija, todėl toks atsakymas, kaip skundžiamas Sprendimas, negali būti pripažintas objektyviu ir teisėtu.

ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą. Atsakovės veiksmai prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių buvo įsteigta. Atsakovės veiksmai prieštarauja gero administravimo principui. Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimtas pažeidžiant VAĮ 3 str. įtvirtintus principus ir 8 str. reikalavimus, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., jis naikintinas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė ir konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, todėl jos veiksmai ir dėl to negali būti laikytini pagrįstais. Pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-08-13 raštą Nr. BR6-(1.14)-12161 „Dėl atsakymo į paaiškinimą“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.