- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 1A-653-72-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00326-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- M. J.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Markauskienei, nuteistajam M. J., gynėjui advokatui Arvydui Peneliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir nuteistas viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant jį kas mėnesį neatlygintinai atlikti po 40 valandų – iš viso 240 valandų darbų. Tenkinta dalis D. M. civilinio ieškinio ir iš nuteistojo M. J. jam priteista 3000 Lt neturtinės ir 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų teikiant teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 28 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) k., Alantos sen., Molėtų r., viešoje vietoje prie parduotuvės „S.“, pašalinių žmonių akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia kumščiu sudavė D. M. vieną smūgį į veidą. Pastarajam dėl to nugriuvus ant šaligatvio plytelių, du kartus spyrė jam į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimus kairės akiduobės srityje ir kairėje momeninėje srityje, kraujosruvas kairės akies vokuose, 23 danties vainiko pilną nulaužimą ir 11, 21, 22, 41 dantų vainikų dalinį nulaužimą. Šiais veiksmais M. J. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. J. prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam palikti nenagrinėtą, o atstovavimo išlaidas sumažinti proporcingai sumažintai ieškinio daliai. Nurodo, kad su teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka iš dalies. Mano, kad teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo bei baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Nesutinka su teismo išvadomis, kad jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra visų tam būtinų sąlygų. Nurodo, kad teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo gailėjimasis yra tik deklaratyvus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė visas padarytos nusikalstamos veikos esmines aplinkybes, niekada savo parodymų nekeitė. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltę pripažino iš dalies, nes netinkamai teisiškai vertino BK 284 str. dispozicijos esmę su savo atliktais konkrečiais veiksmais dėl viešosios tvarkos sutrikdymo. Tačiau pasinaudojęs savo teise į gynybą ir gynėjui jam išaiškinus BK 284 str. esmę, jis teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, nes teisiškai vertinant jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, konstatuotina, kad jis nuo pat pradžių savo kaltę iš esmės pripažino. Todėl, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis negyvena su savo motina, tad abejotina, ar kitur gyvenanti jo motina galėtų turėti realią galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Mano, kad tokia teismo išvada yra tik prielaida ir padaryta tik formaliai vertinant faktines aplinkybes. Teismas vertindamas jo asmenybę nuosprendyje konsatavo, kad jis nusikalto pirmą kartą, dirba, teigiamai charakterizuojamas. Taigi vertinant nurodytas teismo aplinkybes, mano, kad motina jau yra padariusi jam įtaką – tinkamai išauklėjusi. Atsitiktinio jo netinkamo elgesio šiuo konkrečiu atveju, mano, negalima vertinti jo asmenybės taip neigiamai, kad jam reikalinga nuolatinė ir kasdieninė motinos priežiūra. Esmė yra vaiko ir motinos bendravimas, nors ir per atstumą. Taigi, mano, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai aiškino BK 40 str. nuostatas ir nepagrįstai jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad su nukentėjusiajai priteistu neturtinės žalos atlyginimu jis iš esmės sutinka. Tačiau nesutinka su priteista 6000 Lt suma turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt atstovavimo išlaidomis. Teismas nuosprendyje konstatavo, jog jis nesutinka su tuo, kad nukentėjusiajam būtų priteista turtinė žala dėl sužalotų dantų. Tačiau tai nevisiškai atitinka faktines jo nuostatas dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Sutiktų su turtinės žalos atlyginimu, jeigu būtų įsitikinęs, kad nukentėjusiajam dantys būtų sužaloti dėl jo jam suduotų smūgių, t. y. jo veiksmai būtų susiję priežastiniu ryšiu su padariniais. Tačiau byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jo nukentėjusiajam suduoti smūgiai yra susiję priežastiniu ryšiu su sužalotais dantimis. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant nukentėjusiojo rasti daugybiniai sužalojimai, kurie, kaip mano, tikrai nėra susiję priežastiniu ryšiu su jo trimis suduotais smūgiais. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, kiti sužalojimai ant kūno jam galėjo atsirasti sportuojant. Todėl ir dantys galėjo jam būti sužaloti sportuojant. Be to, nė vienas įvykio vietoje ir įvykio metu buvęs liudytojas nenurodė matęs kokius nors nuskeltus nukentėjusiojo dantis ar kad jam iš viso buvo sužaloti dantys. Šito nematė ir jis. Todėl yra pagrindas manyti, kad jo suduoti smūgiai nukentėjusiajam nelėmė dantų sužalojimo. Taigi išvada, kad nuskelti dantys yra susijęs priežastiniu ryšiu su jo nukentėjusiajam suduotais smūgiaias, yra tik prielaida, kurią gal ir galima daryti, tačiau apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas. Nurodo, kad nukentėjusysis teismui pateikė Vilniaus implantologijos centro 2011-06-10 gydymo planą, pagal kurį nukentėjusiojo 23 danties protezavimas kainuotų 13 900 Lt. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šiame gydymo plane taip pat nurodyta, jog 23 danties šalinimas kainuotų 100 Lt. Vadinasi, nukentėjusysis nėra netekęs šio danties. Taigi šis dantis gali būti šalinamas tik paties nukentėjusiojo prašymu, o iš į bylą pateitų dokumentų taip ir neaišku, ar minėtą dantį iš tiesų reikia šalinti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas 23 danties vainiko pilnas nulūžimas. Tačiau niekur nenurodyta, kad tai yra prilyginama danties visiškam netekimui, ir kad būtina 23 dantį šalinti, jį privalomai protezuojant. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jis šiuo metu už 500 Lt atliko dantų „kosmetinį“ gydymą, kuris gali būti pakankamas. Taip pat atkreipia dėmesį, kad gydymo plane nurodytas tik vieno danties gydymas, kai tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiajam sužaloti keli dantys. Taigi lieka neaišku, ar šiuo metu, po paties nukentėjusiojo jau atlikto dantų gydymo, reikalingas dar koks nors dantų gydymas ir kiek toks gydymas kainuotų ar jau kainavo. Nurodo, kad iš nukentėjusiojo ieškinio matyti, kad jam reali nusikaltimu padaryta turtinė žala yra 13 900 Lt. Tačiau tai ne patirta jo turtinė žala, o tik tikėtini nuostoliai, kurie dar gali ir kisti. Tuo tarpu teismo nustatytas 6000 Lt turtinės žalos atlyginimas nepagrįstas visiškai jokiais objektyviais byloje egzistuojančiais įrodymais ir negali būti pripažintas teisėtu, nes teismo nurodyta 6000 Lt suma akivaizdžiai neatitinka turtinės žalos sampratos, suformuluotos CK 6.249 str. 1 d. Taigi akivaizdu, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio pagal šiuo metu byloje esančius dokumentus neįmanoma. Ieškinio dydį pagrindžiančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė. Mano, kad nukentėjusysis galimai nori tik nepagrįstai pasipelnyti iš šios situacijos, todėl teismo nusatytas 6000 Lt turtinės žalos atlyginimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi tenkinama ieškinio tik dalis, atitinkamai atstovavimo išlaidos turi būti proporcingai mažinamos tenkinamo ieškinio daliai.
Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis bei jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. neginčija kaltės bei padarytos nusikalstamos veikos juridinio vertinimo, o prašo pakeisti teismo nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 str.), palikti civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam nenagrinėtą bei sumažinti atstovavimo išlaidas proporcingai sumažintai ieškinio daliai, todėl teisėjų kolegija šią bylą tikrina tik šiais aspektais.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. biržėlio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų, padarė pagrįstą išvadą, jog M. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir, vadovaudamasis BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, paskyrė tinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsisakęs tenkinti M. J. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 str. pagrindu, taip pat tinkamai išsprendė nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų nukentėjusiajam priteisimo.
Pagal BK 40 str. 1 d. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra BK 40 str. 2 d. nurodytų sąlygų visumos, t. y. visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.). Visiškas kaltės pripažinimas suprantamas kaip teisingų ir išsamių paaiškinimų, atskleidžiančių veikos padarymo aplinkybes, davimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui. Visiškas kaltės pripažinimas turi būti susijęs su gailėjimusi dėl padarytos veikos. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-484/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje byloje Nr. 2K-P-82/2010 nurodė, kad teisės požiūriu BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas, taikant LR BK 40 str., reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos įvykdymo laikė deklaratyviu ir nevertino jo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, šis jo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, nuteistasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu tik deklaravo, jog visiškai pripažįsta kaltę dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir kad dėl jo gailisi, o iš tikrųjų ją pripažino tik iš dalies ir be pagrindo kaltino nukentėjusįjį neva jį išprovokavusį atlikti smurtinius veiksmus. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė ir tai, kad nuteistasis M. J. tik prokuroro paskatintas teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo D. M.. Kaip matyti iš 2012-05-31 teismo posėdžio protokolo, nuteistasis M. J. tik prasidėjus teismo posėdžiui nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Tačiau vėliau teismo posėdžio metu į nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo A. G. klausimą, kodėl neatsiprašė nukentėjusiojo, nuteistasis M. J. atsakė, kad neatsiprašė, nes save kaltu laiko iš dalies, taip pat aiškino, kad negalėjo nukentėjusiajam išmušti dantų bei apskritai, neigė turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam (b. l. 113-114). Ir savo apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės nepripažįsta, kad būtent dėl jo suduotų smūgių nuketėjusiajam buvo sužaloti dantys bei kelia versiją, kad dantis nukentėjusysis galėjo susižaloti pats sportuodamas, taip pat neigia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Tačiau byloje esantys nuoseklūs nukentėjusiojo D. M. parodymai bei 2011-05-22 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 120/11 (14) neleidžia abejoti, kad būtent dėl apelianto suduotų smūgių į veidą bei galvos sritį nukentėjusiajam be kitų sužalojimų buvo padarytas ir 23 danties vainiko pilnas nulaužimas bei 11, 21, 22 ir 41 dantų vainikų daliniai nulaužimai. Kolegija taip pat visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad nuteistasis M. J. nerodė geros valios atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, o jo veiksmus, kad jis teismo posėdžio dieną pašto perlaida nukentėjusiajam nusiuntė 1000 Lt, laiko siekiu atitikti BK 40 str. nurodytus reikalavimus. Taigi atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks nuteistojo M. J. elgesys nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu. Byloje nebuvo nustatytas ir nuoširdus apelianto gailėjimasis – nenustatyta, kad nuteistasis išgyventų dėl padarytų veiksmų, kritiškai vertintų savo elgesį ir panašiai.
Sprendžiant, ar asmuo, prašantis perduoti kaltą asmenį jo atsakomybėn pagal laidavimą, yra vertas teismo pasitikėjimo, atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Byloje yra apelianto motinos A. Z. prašymas perduoti M. J. jai pagal laidavimą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, pagrįstai įvertinęs tai, kad nuteistasis su motina gyvena atskirai skirtingiuose miestuose, kad motina nekritiškai vertina savo sūnaus nusikalstamą elgesį, padarė pagrįstą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, kad abejotina, jog šiuo atveju motina galėtų turėti realią galimybę daryti nuteistajam teigiamą įtaką.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato, vertindamas byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą. Nors nuteistasis M. J. nusikalto pirmą kartą, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą be aiškios priežasties, galimai pavyduliaudamas dėl nukentėjusiojo parodyto dėmesio jo merginai. Prieš nukentėjusįjį intensyvius smurtinius veiksmus jis įžūliai atliko viešoje vietoje, arti parduotuvės, nukenėjusiajam netgi du kartus spyrė į galvą bei jį sumušė matant keliems pašaliniams asmenims, tarp kurių buvo ir nepilnametis A. K., kuris dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu patyrė stresą. Taigi atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo konstatuoti esant absoliutų visų įstatymo numatytų sąlygų egzistavimą, norint taikyti M. J. atžvilgiu BK 40 str. nuostatas. Tokių salygų nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl darytina išvada, kad nuteistajam nėra pagrindo taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su turtinės žalos atlyginimu ir prašo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam palikti nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad jis nėra įsitikinęs, jog nukentėjusysis D. M. 23 danties sužalojimą patyrė aptariamo įvykio metu dėl jo jam suduotų smūgių. Be to, apelianto nuomone, teismo nustatytas 6000 Lt turtinės žalos atlyginimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais byloje egzistuojančiais įrodymais. Tačiau kolegija pažymi, kad apeliantas kelia visiškai nepagrįstas abejones dėl to, ar jis sužalojo nukentėjusiojo D. M. dantį įvykio metu. Kaip jau minėta, įvertinus nukentėjusiojo, specialisto išvadą yra aišku, kad D. M. 23 danties sužalojimą patyrė aptariamo įvykio metu dėl nuteistojo M. J. nusikalstamų veiksmų, tai, kolegijos nuomone, yra patikimai nustatyta. Nukentėjusysis D. M. turtinei žalai, susijusiai su išmušto 23 danties gydymu ir protezavimu, atlyginti prašė priteisti 13 900 Lt ir kaip įrodymą pateikė UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ sąmatą – gydymo planą, sudarytą 2011-06-10 bei minėtos klinikos 2011-06-07 sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad jis už odontologines paslaugas šiai klinikai jau yra sumokėjęs 150 Lt. UAB „Vilniaus implantologijos centro klinika“ išduotoje pažymoje nurodyta informacija apie nukentėjusiojo danties būklę atitinka tikrovę, kad nustatyta nukentėjusiojo danties būklė yra sąlygota būtent M. J. nusikalstamų veiksmų įvykio metu. Taigi kaip nepagrįstas atmetamas apelianto skundo teiginys, kad skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteista dvigubai mažesnė turtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais byloje egzistuojančiais dokumentais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį bei realias galimybęs atlyginti nukentėjusiojo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą: uždirba 660 Lt per mėnesį, gyvena su mergina močiutės namuose, teisinei pagalbai teikti samdėsi advokatą, nėra duomenų, kad artimiausiu metu jo turtinė padėtis galėtų pagerėti, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis turi galimybę rinktis ir kitą gydymo įstaigą bei gauti kokybiškas odontologines paslaugas mažesne kaina, taip pat atsižvelgęs į teisingumo bei protingumo kriterijus, atlygintinos žalos dydį sumažino iki 6000 Lt. Kolegijos nuomone, tokia skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam D. M. priteistos turtinės žalos atlyginimo suma yra reali. Tai, kad šio nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė nukentėjusysis rodo, kad jį tokia turtinės žalos atlyginimo suma taip pat tenkina. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistu 2000 Lt atlyginimu už jo turėtas atstovavimo išlaidas teikiant jam teisinę pagalbą ir prašo šią sumą sumažinti proporcingai sumažintai ieškinio daliai. Toks apelianto prašymas laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajam D. M. advokato padėjėjas A. G. atstovavo tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byla teisme buvo išnagrinėta dviejuose posėdžiuose. Taigi atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, jos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo bei teisme laiką darytina išvada, kad D. M. atstovo byloje honoraras yra realus ir akivaizdžiai atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-08 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.