Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) pareiškimą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. S. būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau –Bendrovė) vadovas nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 30 d., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, t. y., kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, iki 2018 m. birželio 19 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė kreditorių interesus.

G. S. 2019 m. liepos 23 d. teismui pateiktame savo paaiškinime nurodė, kad sutinka, jog 2005 metais Bendrovei tapus nemokia, jam, kaip Bendrovės vadovui, kilo pareiga per Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau, jo nuomone, patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nebegalimas pasibaigus ANK 39 straipsnyje nustatytiems naikinamiesiems dvejų metų patraukimo administracinėn atsakomybėn terminams administracinei nuobaudai paskirti, todėl jam negali būti keltina administracinio nusižengimo byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos nagrinėjimas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas 2019 m. liepos 24 d. 14.00 val., tačiau į teismo posėdį nei viena proceso šalis neatvyko. G. S. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Teisės teorijoje nurodoma, kad trunkamoji veika yra tada, kai pažeidėjas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra pažeidimo būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatyme numatytą veiką. Bylos duomenimis, G. S. neteisėti veiksmai, atitinkantys ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtį, prasidėjo po VMI prie FM 2005 m. gegužės 24 d. atlikto patikrinimo ir kreditorius VMI prie FM tai nustatė tik 2018 m. balandžio 26 d., kai įvertinęs antstolio 2017 m. gruodžio 11 d. pateiktą informaciją dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo negalimumo, su pareiškimu „Dėl bankroto bylos iškėlimo“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama iškelti Bendrovei bankroto bylą. Iš to seka išvada, kad ANK 39 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo G. S. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį terminas nėra pasibaigęs.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Norint patraukti įmonės vadovą ar savininką administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-458/2010, Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje ATP-365-361/2011).

G. S. 2019 m. liepos 23 d. teismui pateiktame savo rašytiniame paaiškinime neginčija administracinio nusižengimo numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje padarymo fakto, atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad tokiu paaiškinimu jis prisipažino nusižengęs.

Be G. S. prisipažinimo, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje įrodyta VMI prie FM pareiškimu, Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. birželio 11d. išrašu apie Bendrovę ir jos teikiamus dokumentus Registro tvarkytojui, VMI prie FM 2018 m. birželio 11 d. mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu apie Bendrovės mokestinių prievolių balansą, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gegužės 24 d. patikrinimo rezultatų ataskaitos Nr. 7.-04-29-87 kopija, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. spalio 4 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. spalio 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, VMI prie FM 2017 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, antstolės L. P. 2017 m. gruodžio 11 d. atsakymo į VMI prie FM paklausimą kopija, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, kopija bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Taigi aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad G. S. būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2002 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 30 d., žinodamas apie (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus kreditoriams, t. y., kad (duomenys neskelbtini) yra nemoki, iki 2018 m. birželio 19 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė kreditorių interesus. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – kreditorių teisių pažeidimas dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo.

G. S. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. padarė tyčinį trunkamojo pobūdžio administracinį nusižengimą, tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. S. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir jam paskirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti G. S., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos numerį A6.-1561-903/2019, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.