Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K., N. S., G. K. ieškinį atsakovams S. R., D. R., I. R., V. R., A. V. dėl pažeistų teisių gynimo (statytojo teisės įgyvendinimo), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: M. S., L. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. R. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. bylos popierinis priedas b. l. 14).

Teismo posėdžio metu ieškovė N. S. ir ieškovų atstovas advokatas Michailas Sadovničius prašė ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai S. R., D. R., I. R., A. V. ieškinį pripažino. Nurodė, kad V. R. nesutikimo su ieškiniu motyvai nėra žinomi, pastabų dėl parengto projekto jis nėra pateikęs, atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdžius nei karto neatvyko, savo pozicijos teismui neišdėstė. Nurodė, kad ieškovai nebepalaiko reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsakovai S. R., D. R., I. R., V. R., A. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. S., L. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą visiems byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai, teismo šaukimai įteikti. Prieš teismo posėdį atsakovas A. V. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant yra pateikę atsiliepimuose. Kiti asmenys iki teismo posėdžio pradžios prašymų atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, kuriam tinkamai nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai atsakovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta atsakovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atsakovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovai A. V., D. R., S. R., I. R. iš esmės pripažino ieškovų reikalavimus, atsakovas V. R. atsiliepimo nepateikė, todėl, išdėstant sprendimo motyvus, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 196/773 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. G. K. ir A. K. 98/773 dalys pagal 2001 m. balandžio 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o N. S. - 98/773 dalys pagal 2018 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams nuosavybės teise priklauso visas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – G. K. ir A. K. ½ dalis pagal 1993 m. gruodžio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 4638 ir N. S. ½ dalis pagal 2018 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad atsakovams žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, priklauso tokiomis dalimis: 1) S. R. 111/6184 dalys pagal 2018 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) D. R. 111/6184 dalys pagal 2018 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) I. R. 555/6184 dalys pagal 2002 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. balandžio 4 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) A. V. 699/2319 dalys pagal 2016 m. kovo 15 d. ir 2017 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2017 m. kovo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) V. R. 111/6184 dalys pagal 2021 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovai siekia įteisinti, pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijos be atsakovų S. R., D. R., I. R., V. R. ir A. V. sutikimų pagal K. Š. (at. Nr. 2152) parengtą vienbučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstravimo projektą, stadija projektiniai pasiūlymai (Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – Statybos įstatymas).

Dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą

Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą be žemės sklypo bendraturčių (atsakovų) sutikimų.

Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad vienas iš statybą leidžiančių dokumentų yra leidimas rekonstruoti statinį, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas numato, kad norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, be kitų dokumentų, pateikiami žemės sklypo bendraturčių sutikimai, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, bei statinio bendraturčių sutikimai.

Ginčui spręsti aktualioje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad minėta įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Bendrai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Bendraturtis turi teisę, be kita ko, padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Atitinkamai, ir siekiant išlaikyti bendraturčių teisėtų interesų pusiausvyrą, jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau toks atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų žodinius paaiškinimus, nustatė, kad ieškovai be žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendraturčių sutikimo atliko statybos darbus, t. y. rekonstravo gyvenamąjį namą esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) padidinant plotą. Pažeidimą nustatė Valstybinės teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir šis pažeidimas pašalintas taikos sutartimi, kurią patvirtino 2019 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3600-545/2019, pretenzijų ar prieštaravimų dėl sudarytos taikos sutarties tarp šalių nėra. Ieškovų lėšomis architektas K. Š. parengė vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstravimo projektą, stadija projektiniai pasiūlymai (Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 ir Statybos įstatymu. Su šiuo projektu atsakovai buvo supažindinti. Nors iškėlus civilinę bylą iš pradžių atsakovai S. R., D. R., I. R., A. V. buvo pateikę atsiliepimus, kuriuose nesutiko su ieškinio reikalavimais, tačiau vėliau teismui buvo pateikti raštiški pareiškimai, kuriuose atsakovai S. R., D. R., I. R., A. V. nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir jį pripažįsta, priestato įteisinimui neprieštarauja, t. y. 2021 m. gegužės 11 d. tokį pareiškimą pateikė atsakovas A. V., 2021 m. birželio 15 d. - I. R., 2021 m. birželio 27 d. - D. R., o 2021 m. liepos 12 d. - S. R.. Taigi, tarp aukščiau minėtų atsakovų ir ieškovų ginčo dėl ieškinio reikalavimų nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovams D. R., S. R., I. R. ir A. V. pripažinus ieškinį, ieškovams išnyko pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, o teismui nekyla teisinės būtinybės motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje išsamiai argumentuoti padarytų išvadų; juolab kad atsakovai nepateikė teismui įrodymų ar kitų duomenų, paneigiančių ieškovų argumentus ar įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2012) (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis). Esant šioms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovų ieškinį dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijai be atsakovų S. R., D. R., I. R., A. V. sutikimų.

Atsakovas V. R. bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių procesinių dokumentų (atsiliepimo, paaiškinimų, prieštaravimų ar kt.), kuriuose atsakovas būtų išreiškęs savo nuomonę dėl ieškovų pateiktų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tiek parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (vykusiuose 2019 m. gruodžio 18 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. kovo 4 d.), tiek bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje vykusiuose teismo posėdžiuose (2020 m. spalio 1 d., 2020 m. lapkričio 5 d., 2021 m. gegužės 11 d., 2021 m. liepos 22 d.) atsakovas V. R. nedalyvavo, nors 2020 m. lapkričio 5 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo žodine nutartimi jo dalyvavimas teismo posėdžiuose ir buvo pripažintas būtinu, apie teismo posėdžių laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai, teismo šaukimai įteikti. Atsakovas V. R. turėjo objektyvias galimybes tinkamai ir laiku pasinaudoti turimomis procesinėmis teisėmis – teikti atsiliepimą ar rašytinius paaiškinimus, reikšti prašymus, dalyvauti žodiniuose teismo posėdžiuose ir kt., todėl procesinių pasekmių rizika tenka jam pačiam.

Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymu duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama teisme, esant šioms sąlygoms: 1) statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus ir pateikia apie juos išsamią informaciją; 2) nenustatoma atsisakančio duoti sutikimą bendraturčio teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo dėl konkrečių statybos darbų atlikimo.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas V. R. būtų davęs sutikimą ieškovams atlikti pastato rekonstrukcijos darbus. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų nurodęs ieškovams pagrįstas priežastis atsisakyti duoti sutikimą, ieškovams ar teismui nurodęs konkrečias atsisakymo priežastis, grįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Pažymėtina, kad bendraturčių nesutikimas su rekonstrukcijos darbais turi būti protingai motyvuotas, nurodant konkrečius faktus, pateikiant specialistų išvadas ar nurodant kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus. Tačiau, kaip jau minėta, tokių argumentų ar įrodymų atsakovas V. R. teismui nepateikė. Neturint duomenų apie atsakovo V. R. poziciją dėl ieškinio reikalavimų, teismas daro išvadą, kad atsakovas V. R., kaip žemės sklypo bendraturtis, būdamas tinkamai supažindintas bei esant jam suteiktai visavertei informacijai apie rengiamą namo rekonstrukcijos projektą (ieškinys su priedais jam asmeniškai buvo įteiktas 2019 m. rugsėjo 21 d., el. bylos popierinio priedo b. l. 14), atsisakydamas duoti sutikimą ieškovams pastato rekonstrukcijai ir nenurodydamas konkrečių atsisakymo priežasčių, trukdo ieškovams realizuoti statytojo teisę. Taigi, atsakovui V. R. nepateikus teismui duomenų, kad jo atsisakymas pateiktam projektui būtų teisėtas ar pagrįstas, taipogi nenustačius atsakovo teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo dėl ieškovų statybos darbų atlikimo, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir šio atsakovo atžvilgiu, todėl teismas tenkina ieškovų ieškinį dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), rekonstrukcijai be atsakovo V. R. sutikimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovų ieškinys tenkintinas pilna apimtimi (CK 4.75 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai ieškinyje prašė iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 075 Eur, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 1 000 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2021 m. gegužės 13 d. ieškovų atstovas pateikė teismui paaiškinimą, kuriuo informavo, kad atsakovams nusprendus pripažinti ieškinį, ieškovai neprašys priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų (DOK-90874). Atsakovai D. R., S. R., I. R. ir A. V. ieškinį pripažino. 2021 m. liepos 22 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovas patvirtino, kad neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 075 Eur, iš nei vieno iš atsakovų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsisakė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų V. R., D. R., S. R., I. R. ir A. V. nepriteistinos.

Dėl pašto išlaidų

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (40,02 Eur), viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovams sutikus apmokėti šias išlaidas, teismas pašto išlaidas priteisia iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 13,34 Eur.

Teismas informuoja, kad priteistų pašto išlaidų suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovams N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai be atsakovų S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimų pagal architekto K. Š. parengtą vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstravimo projektą, stadija projektiniai pasiūlymai (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovų N. S., A. K. ir G. K. lygiomis dalimis 40,02 Eur (keturiasdešimt eurų 02 centus), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 13,34 Eur (trylika eurų 34 centus), pašto išlaidų valstybės naudai. Priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.