Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-498-482/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-15
Bylos Nr.
1-498-482/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48498-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Kaltinamasis
T. Š.
Advokatai
Remigijus Uckus
Baudžiamoji byla Nr. 1 –498-482/2025 proceso Nr. 1-01-1-48498-2024-4

procesinio dokumento kategorijos:1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.9.9.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.4.3.

(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 15d.,Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant prokurorui Oskarui Martynaičiui, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, kaltinamajam T. Š., viešame teisiamajame posėdyje, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 140 straipsnio 3 dalyje (3 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, t.y. šaukštu, rankomis, diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų, rankų bei pilvo sritį, tampė ją už ausų, tokiu būdu smurtaudamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų sritį, taip smurtaudamas mažamečiui nukentėjusiajam D. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent: 2024 m. gruodžio 11 d. apie 15:50 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės rankos/krūtinės sritį, taip smurtaudamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. Š. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad senų aplinkybių neatsimena, bet sudrausminant, vaikams buvo sudavęs diržu, netinkamai jiems elgiantis prie stalo, su šaukštu irgi sudavė, pripažįsta. Gruodžio 11 d., atstumdamas dukrą M. Š., gal ir per stipriai stūmė. Ji gal jautė skausmą. Bet ji buvo šiltai apsirengusi, su striuke, galvojo, kad nieko nejaus. Dukra pastojo jam kelią ir neleido praeiti. Gegužės 22 d. kas buvo, tai konkrečių dalykų neatsimena. Bet su diržu gąsdindavo, gal ir sudavė į kojų, rankų sritį vaikams, yra tempęs ir už ausies. Smurtą naudojo dėl vaikų sudrausminimo, dėl netinkamo jų elgesio. Pripažįsta visas aplinkybes, kas nurodyta kaltinime. Dėl antros veikos pripažįsta aplinkybės. Dėl netinkamo vaikų elgesio taip įvyko. Dažniausiai jie tarpusavyje susimuša, tai įsikišdavo jis, taip norėdamas juos sudrausminti, gal ir suduodavo. Pripažįsta, kad mažamečiui sudavė kumščiais. 2024 m. gruodžio 15d. sudavė M. Tą dieną ėjo kalbėtis su jų mama, bet M. pastojo jam kelią. Jis buvo susinervinęs ir dukrą atstūmė nuo savęs, gal per stipriai, sudavė M. stumdamas nuo savęs. Taip elgėsi, nes dukra netinkamai elgėsi. Tai taip išėjo, kad jis sudavė dukrai. Nebuvo tinkamas jo elgesys. Vaikai su juo negyvena nuo 2024 m. gruodžio 11d. Turi iš viso 4 vaikus.

Perskaičius kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2t.,18-19,87-88), su parodymais sutiko. Vaikai verkdavo po tokių jo veiksmų. Verkdavo iš skausmo ir gal iš vidinio jausmo. Nori, kad laiduotoja būtų M. Š.. Jie gerai sutaria, pasitiki ja. Ji artimiausias jo žmogus. Gyvena ne kartu. Susitinka į savaitę kelis kartus. Jis dukrai atvirai yra pasakojęs apie šias situacijas. Ji to nepateisina. Prieš ją gal nenaudojo fizinio smurto, gal tada buvo ramesnių nervų. Konflikto su mama metu išeidavo iš normalios būsenos. Tai turėjo įtakos negatyviems veiksmams. Su vaikų mama būdavo konfliktiniai santykiai. Dabar su vaikų motina jokių santykių nėra. Visko buvo. Bet įtampa, nesusikalbėjimai visada būdavo. Tai asmeniniai dalykai. Vaikai tai matydavo. O tai, kad sudavė jiems šaukštu per galvą, mama matė. Juk visi 4 valgydavo prie stalo, tai matydavo, ir kai su diržu gąsdindavo, tai ji matė. Vaikų atsiprašė žinutėmis. Taip suprato, kad vaikai jam atleido. Tiesiogiai nebendravo, nes bijojo provokacijų. Koks laikas praėjo nuo vieno nusikaltimo iki kito nusikaltimo, nepasakys. Tai vyko ne tą pačią dieną. Tie išvardinti veiksmai buvo padaryti ne vieną dieną. Dalyvavo vaikų apklausoje. Girdėjo vaikų duotus parodymus. Lankėsi pas Marijampolėje esantį psichologą ir važinėjo į Kauną pas psichoterapeutą. Pradėjo lankyti 2024 m. rugpjūčio mėnesį, į Kauną irgi rudenį pradėjo važinėti. Važiuodavo kartą į mėnesį. Dabar nevažiuoja dėl susiklosčiusių aplinkybių. Marijampolėje nelanko, nes Kauno specialistas labiau patinka. Su dukra, žentu labiau išsikalba. Labai norėtų lankytis pas specialistą, esantį Kaune.

Laiduotoja M. Š. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėtis. Ji nori būti laiduotoja. Daug bendrauja šia tema, kalba, kad jis nenustotų eiti pas konsultantę, nes liko neišspręstos problemos. Po skyrybų su jos mama, po skyrybų su sugyventine, liko pasekmės, yra pykčio protrūkiai. Jis lankėsi pas specialistą 2024 m. rugpjūčio pabaigoje. Buvo gal apie 10 kartų nuėjęs. Ar dabar lankosi, negali pasakyti. Ji pati pas tą specialistą lankosi jau 7 metus. Todėl matydama jo slogias nuotaikas, pasiūlė jam taip pat nueiti. Mano, kad atėjo suvokimas apie padarytus blogus dalykus. Mato, kad tėtis nori keistis. Ji lydi tėtį šioje kelionėje, kad jis taptų pasididžiavimu savo vaikams, nes ir ji turi jau vaikų. Po tėčio antrų skyrybų pas juos atsirado glaudesnis ryšys. Jie dažniausiai susitinka, kartu leidžia laiką. Tokio smurto, koks pavaizduotas byloje, jai augant nebuvo. Ji tokio tėčio nepažįsta. Buvo prieš ją pakeltas balsas sudrausminant, gal ir buvo už ausies patempęs, bet auklėjimo nuoskaudos ji neturi. Ji skatins tėtį lankyti terapiją, kad mokėtų valdyti emocijas. Tokio tėčio elgesio neteisina, nesididžiuoja, ką jis padarė, bet mano, kad tos problemos ateityje išsispręs jiems bendraujant.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2025 m. kovo 19d. T. Š. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas, yra sveikas. Su įtarimu susipažino ir įtarimo esmę suprato. Kaltę pripažįsta ir gailisi. Apie įtarime nurodytą pirmą aprašytą veiką paaiškina, kad datų tiksliai neatsimena, nes jau praėjo daug laiko, tačiau namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvejų kada dėl dukros M. vaikiško maištavimo norėdamas ją sudrausminti, kad ji tvarkingai elgtųsi prie stalo sudavė jai į viršutinę kaktos sritį, bet tikrai ne tam, kad jai sukeltų fizinį skausmą, tiksliai neatsimena kokią būdavo M. reakcija. Kiek kartų taip yra buvę tikrai neatsimena, bet žymių niekada nebuvo likę. Taip pasielgdavo tam, kad ją sudrausmintų kai nereaguodavo į žodinius prašymus. Gerai atsimena, kad stipriai šaukštu netrenkdavo, bet matyt jai tai įstrigo į atmintį ir išliko. Yra buvę atvejų, kai dėl netinkamo elgesio yra gąsdinęs diržu ir užsimojęs bei prilietęs, ranką pliaukštelėjęs, bet į kurias vietas dabar tiksliai nepasakys, nes praėjo daug laiko, taip elgdamasis tuo metu nepagalvojo, kad sukels fizinį skausmą ir M. šitą taip įsimins. Tikrai gailisi dėl savo veiksmų M. atžvilgiu. Apie įtarime nurodytą veiką D. atžvilgiu paaiškina, kad tuose pačiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), datų tikrai neatsimena, bet su sūnumi D. žaisdavo imtynių, boksą ir vienas kitą rankomis boksuodavosi į įvairias kūno vietas, dabar tiksliai neįvardins. Šių žaidimų metu rankų kumščiais D. suduodavo į įvairias kūno vietas, tačiau tai būdavo nestiprūs smūgiai ir tik žaidimo forma, bet būdavo atvejų kada D. sakydavo, kad jam skauda. Gailisi, kad netinkami žaidimai D. sukėlė nemalonias emocijas ir fizinį skausmą. Dėl 2024 m. gruodžio 11 d. įvykio paaiškina, kad parvežęs M. ir D. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme ėjo link namo norėdamas pasikalbėti su V. ir kelia jam pastojo M., kuri nenorėjo, kad eitų pas mamą V. ir kalbėtų. Tada M. atsistojo priešais jį ir norėdamas pro ją praeiti i ranka, tiksliai kuria nepamena, stumtelėjo M. į dešinės pusės peties\krūtinės sritį, stipriai tikrai nesistengė stumti, nes juk M. vaikas ir tai nebuvo smūgis. Tai padarydamas neturėjo tikslo M. sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. Šio įvykio metu M. elgėsi emocionaliai, maištavo prieš jį. Jam labai gaila jeigu šio įvykio metu M. sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai jaučiasi blogai. Dėl įtarime aprašytų veikų labai gailisi. Išgyvena, kad jo veiksmai vaikams D. ir M. sukėlė emocinius ir fizinius išgyvenimus, nesaugumą. Nori su vaikais palaikyti draugiškus santykius ir nori jų atsiprašyti, susitaikyti (t.2, b.l.18-19)

2025 m. gegužės 2d. T. Š. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Apie įtarime nurodytas aplinkybes jau yra davęs parodymus ankstesnių apklausų metu ir daugiau neturi ką papildyti. Kaip yra minėjęs specialiai nesiekė vaikų D. ir M. fiziškai žaloti ir sukelti fizinio skausmo. Neatsimena datų, bet vaikams būnant mažesnio amžiaus ir gyvenant adresu (duomenys neskelbtini), jiems netinkamai elgiantis, konkrečių aplinkybių nepamena bei norint sudrausminti yra panaudojęs fizinį skausmą sukeliančius nestiprius veiksmus M. atžvilgiu, tai yra jai sudavęs šaukštu ir tempęs už ausies, bet tik dėl netinkamo jos elgesio. Gali būti, kad jo veiksmai sukėlė M. fizinį skausmą ir jam dėl to labai gaila. Laiko ir situacijos neatsimena, bet gali būti, kad diržu ir rankos plaštaka yra sudavęs M. į atskiras kūno vietas, tiksliai kurias dabar nepamena, bet galimai kojas ir rankas, dėl ko M. jautė fizinį skausmą. Nepamena ar M. yra pataikęs į pilvo sritį. Tikslių aplinkybių neatsimena. Dėl fizinio skausmo sukėlimo sūnui D. paaiškina, kad gyvenant ir leidžiant laiką kartu sūnumi D. žaisdavo imtynių, boksą dėl ko žaidimo forma vienas kitą rankomis boksuodavo į įvairias kūno vietas, pasitaikydavo ir į kojas. Nori paminėti, kad iš jo pusės tai buvo nestiprūs smūgiai ir tik žaidimo forma, bet būdavo atvejų kada D. sakydavo, kad jam skauda. Yra tekę drausminti ir D. dėl jo elgesio, nes konfliktuodavo su sese M., jų konfliktų metu yra panaudojęs diržą ir juo sudavęs tiek vienam ir kitam, tai yra sudavęs diržu ir pataikant į kojas ir rankas. Tiksliai nepamena kiek tokių situacijų yra buvę, nes praėję daug laiko, 2024 m. gruodžio 11 d. parvežęs M. ir D. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme ėjo link namo norėdamas pasikalbėti su V. ir jam kelia pastojo M., kuri nenorėjo, kad eitų pas mamą V. ir kalbėtų. M. atsistojo priešais jį ir jis norėdamas pro ją praeiti ranka, tiksliai kuria nepamena, stumtelėjo M. į dešinės pusės peties\krūtinės sritį, stipriai tikrai nesistengė stumti, nes juk M. vaikas ir tai nebuvo smūgis. Tai padarydamas neturėjo tikslo M. sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. Šio įvykio metu M. elgėsi emocionaliai ir netinkamai jo atžvilgiu. Jam labai gaila jeigu šio įvykio metu M. sukėlė fizinį skausmą, dėl to jaučiasi blogai. Galisi dėl savo veiksmų (t.2, b.l. 87-88).

Nukentėjusioji M. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. vasario 17d. parodė, kad tėtis užtrenkė. Sutinka papasakoti. Atvežė išmetė kažkokius daiktus. Tėtis norėjo eiti į kiemą, o ji bandė jam uždrausti įeiti. Stojo prieš jį. Tėtis jai trenkė gal labiau į ranką. Trenkė kumščiu vieną kartą. Jautė skausmą. 7 balų skausmo skalėje. Neatsimena, ar jam pavyko praeiti pro vartus. Jai skaudėjo tą dieną ir biškį kitą dieną. Jai skaudėjo. Žymių nebuvo likę. Tėtis yra mušęs ir anksčiau, tai ne pirmas kartas. Anksčiau yra mušęs daug kartų. Šeštoje klasėje paskutinį kartą mušė, po to jau nebematė. Gal iki 5 ar 4 klasės gyveno kartu su tėčiu. Tėtis ją mušdavo ir kai jie kartu gyveno ir negyveno. Ji neatsimena kiekvieno mušimo karto. Jis mušdavo su kumščiu, su šaukštu. Mušdavo per kojas. Mušimo žymių likdavo ant kūno. Skaudžiausiai būdavo, kai mušdavo į pilvą kumščiu. Skaudėdavo 9 balų skausmo skalėje. Blogai ji tada jautėsi. Į pilvą ją yra mušęs ne vieną kartą, o daugiau kartų. Mušdavo labiau į bambos sritį. Duodavo iš kumščio ir broliui, ir mamai, ir sesei. Jis daug geria. Jis mušdavo ir girtas, ir negirtas. Kartais tėtis už tokį savo elgesį atsiprašydavo. Ji atsimena tik kitus įvykius. Yra metęs peilį į ją ir pataikė į kojos pirštą. Tai įvyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tada jai buvo 6 metai. Jis mete peilį į mamą, bet pataikė į ją. Neatsimena, ar jai skaudėjo. Ji neatsimena kada tai vyko. Būdavo, kad jis mušdavo ją ir kasdien per kojas. Mušdavo su šaukštu, rankomis(mergaitė rodo žemiau kelio, kelj). Mušdavo ir per rankas, kur papuola. Paimdavo už ausų ir tempdavo. Skausmą tada jausdavo. Diržu mušdavo. Tai viskas vykdavo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kartais ne. Taip būdavo ir čia, kur gyvena. Dabar netempia už ausų, su peiliu nemėto. Jie kartu negyveno, bet jis atvažiuodavo. Prisigeria, atvažiuoja, vėl išvažiuoja. Kartais likdavo pas tėtę miegoti. Kai pas jį likdavo, tada nemušdavo, gal labiau rėkdavo. Tėtė paėmęs kėdę į ją stumdė, buvo truputį palietęs su kėde ją (mergaite parodo, kaip tėtė laikė ir stumdė kėdę, parodo į kurią vietą ją palietė su kėde). (duomenys neskelbtini) gatvėje nebegyvena ar nuo 5, ar nuo 4 klasės. Po tėvuko mirties nebegyvena. Jai, atrodo, kad 4 klasėje tėvukas mirė. Tėtis su ja taip elgėsi gal daugiau iki tėvuko mirties. Kai tėtė ją mušdavo, ar atlikdavo kitokius veiksmus, jai visada skaudėdavo. Ji dėl tokio tėčio elgesio blogai jautėsi. Niekam ji apie tai nepasakodavo. Tėtis ant D. taip pat rėkdavo ir mušdavo. Neatsimena, kad brolis kiekvieną kartą verkdavo. Tėtis brolį mušdavo su diržu. Tai buvo daugiau kartų. Tėtis su viskuo tuo pačiu mušdavo kaip ir ją. Kurį stipriau mušdavo, ar ją, ar brolį, nežino. Gal, biškį, ją dažniau mušdavo. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai tėtis mušė D. į pilvą. Ar jis mušdavo D. su šaukštu, neatsimena. Yra mačiusi, kaip mušdavo D. į pilvą su kumščiu. D. verkdavo. Ar visada D. verkdavo, neatsimena, nes nenori pameluoti (t.1, b.l.150-151).

2025 m. vasario 17d. nukentėjusysis D. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad sutinka pasikalbėti. Šiandien dėl ko čia yra, nežino. Atvažiavo šiandien su mama. Su tėčiu šiandien nesikalbėjo, nes nenori. Negali pasakyti nieko. Tarp tėčio ir M. kas įvyko, nenori pasakoti, nematė. Ką jis žino, kas ten įvyko. Jį tėtis yra skriaudęs. Tėtis yra jį mušęs, visaip išvadinęs. Mušė anksčiau, ne jam esant penktoje klasėje, o ankščiau. Tėtis supykdavo. Mušė per kojas su kumščiais. Daugiau nenori pasakoti. Nenori, nes nenori. Atsimena, kai tėtis atvežė jį su M. į namus, jie susipyko, o kas vyko, neprisimena. Tėtis skriaudė M. Jis trenkė jai( berniukas parodo į krūtinę). Tėtis norėjo eiti pas juos į namus, o M. norėjo jį sustabdyti. Kai tėtė M. trenkė, jai skaudėjo, nes ji verkė. Tėtė M. trenkė su kumščiu. Ar smarkai, nežino, gal 6 balų skalės stiprumu jai trenkė. Mama bandė sustabdyti, tai tėtė mamą apspjovė. Tėtis norėjo į namus eiti, kažkokius daiktus pasiimti. Tą dieną policija nebuvo atvykusi. Nežino, kada mama pasakė apie tai policijai. Nežino. Tėtis yra jį mušęs daugiau, nei vieną kartą. Yra buvę ant jo kelio mėlynių. Jam skaudėdavo, kai jį mušdavo su kumščiu. 10 balų skausmo intervale jam skaudėjo. Mama nežinodavo, kad jį muša tėtis. Kartą jį mušė, kai mama buvo išvažiavusi pas senelius. Kelintoje klasėje buvo, kai jį mušė, neatsimena. Jį tėtis mušė jų namuose. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nenori daugiau nieko pasakyti. Jam niekas nesakė, ką turi šiandien sakyti. Mama sakė, kad jis šiandien sakytų tiesą (t.1, b.l.152-153).

2024 m. gruodžio 12d. liudytoja V. P. parodė, kad 2024 m. gruodžio 11d. apie 15 val. 50 min. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jos buvęs sugyventinis T. Š., su kuriuo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. gegužės 9d., parvežė į jos namus jų bendrus vaikus, t.y. M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jų bendri vaikai gyvena su ja, T. juos iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos paėmė ir parvežė, nes ji buvo darbe ir jų paimti negalėjo. Parvežus vaikus ji išgirdo triukšmą sklindantį iš kiemo. Priėjusi prie namo durų pamatė, kad lauke prie durų stovi T. ir bando atidaryti namo duris. Tuo metu šalia T. buvo M. ir D., kurie abu verkė. Atidarius namo duris išgirdo, kaip dukra T. rėkia "kam tu trenkei". T. pamatęs, kad ji atidarė duris, pradėjo ant jos rėkti "šiūkšlė tu, kūrva" ir kitais žodžiais ją vadinti, tačiau neatsimena, ką jis tiksliai rėkė, nes labai susijaudino. T. rėkdamas taip pat tris kartus tyčia spjovė į ją ir spjūviais pataikė jai į veidą. Visa tai vyko vaikų akivaizdoje. T. jai pradėjo sakyti, kad ji jam grąžintų jo daiktus. Tai jis daro visus du metus kai kartu nebegyvena. Daiktai yra pretekstas atvažiuoti pas ją, nes jo daiktų ji neturi, kadangi su vaikais išsikraustė iš jo namų ir visus jo ir jų bendrus daiktus paliko jam. Kadangi vakar T. elgesys buvo agresyvus, todėl ji pasiėmė telefoną ir pradėjo jį filmuoti. T. pamatęs, kad jį filmuoja nusiramino, nes žino, kad tai gali panaudoti prieš jį. Jai filmuojant T. išėjo iš jos kiemo, tačiau įraše aiškiai matyti ir girdėti kaip verkia jos dukra. T. išvažiavus ji dukros paklausė ką tėvas jai padarė ir M. pasakė, kad T. vežant juos namo šis pradėjo ją visaip įžeidinėti (vaikams jis ją įžeidinėja nuolat) ir M. pradėjo ją ginti, t.y. neleisti tėčiui ją apšnekinėti ir keikti. T. parvežus vaikus prie jos namo kiemo jie visi išlipo ir T. pradėjo nešti visokius daiktus iš savo mašinos prie namo (taip daro visą šį laiką kai jau nebegyvena kartu). T. vieną kartą atnešus daiktus jis sugrįžo prie savo mašinos ir vėl norėjo kažką atnešti prie namo, todėl M. jam užstojo kelią ir neleido eiti link namo. Tuomet T. M. pradėjo vadinti šiukšle ir jai nesitraukiant jis rankos kumščiu (kurios rankos dukra nepamena) vieną kartą sudavė jai į dešinę krūtinės pusę. M. sakė, kad jai nuo smūgio labai skaudėjo, dėl to ji net verkė. Tai padaręs T. vis tiek priėjo prie namo ir tuomet ji atidarė namo duris. T. išvažiavus ir M. papasakojus ką tėvas jai padarė ji policijos nekvietė, nes norėjo nusiraminti, kad ramiai galėtų išdėstyti savo mintis, be to jai 16:30 reikėjo vykti į darbą. Taip pat nori paminėti, kad savo buvusio sugyventinio bijo, dėl jo tokio elgesio, kadangi jis nuolat ją baugina, t.y. atvažiavęs dėl vaikų pas ją visada ją vaikų akivaizdoje žemina, keikia. Dar nori paminėti, kad T. išėjus iš kiemo, dukra jai parodė namo sieną, ant kurios matėsi nukritę dažai. Siena buvo visai neseniai nudažyta ir sveika. Dukra jai papasakojo, kad T., eidamas nuo namo, į namo sieną metė rankoje laikytą molinį puodelį ir šis pataikęs į sieną ją apgadino. Vėliau T. puodelį tikriausiai pasiėmė, nes ji jo nerado. Kiek M. jai pasakojo, T. fizinį smurtą naudojo tik prieš ją, brolio nelietė. Kokia jai padaryta turtinė žala, šiuo metu tiksliai įvardinti negali, ją patikslins tyrimo eigoje. Taip pat savanoriškai pateikia telefonu nufilmuotą vaizdo įrašą, bei namų kameros vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip dukra lauke stumdosi su T. T., kai gyveno kartu, yra ne kartą prieš ją naudojęs fizinį smurtą, dėl to ir išsiskyrė, tačiau, kiek jai yra žinoma, jis prieš vaikus fiziškai nesmurtaudavo, bet visada naudodavo psichologinį smurtą, t.y. žemindavo ir juos ir ją jų akivaizdoje (t.1, b.l.7).

2025 m. sausio 8d. liudytoja V. P. parodė, kad nebuvo ištekėjusi už T. Š.. Iki 2022 m. gegužės 9 d. kartu su vaikais M. ir D. gyveno pas T. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), po ko su vaikais persikėlė gyventi į tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos nuosavybė. Kažkur nuo 2008 metu gyveno su T.. Vaiko išlaikymo pinigų vaikams yra neprisiteisusi. Paskutiniu metu T. vaikų išlaikymui pradėjo pervedinėti pinigėlius, bet tam įtakos turi tai jog kreipėsi į mediatorių bendravimo tvarkos nustatymo su vaikai ir išlaikymo abiem vaikams, tačiau T. į mediacija nesileidžia, todėl kreipsis į teismą. Savo namą tvarkosi iš savo lėšų ir T. prie nieko nėra prisidėjęs. Kol su vaikai gyveno pas T. namuose, jis jos atžvilgiu yra naudojęs psichologinį ir fizinį smurtą. Psichologinis smurtas pasireikšdavo įžeidinėjimu, necenzūriniais žodžiais, žeminimu visa tai vykdavo matant vaikams. T., būdamas neblaivus, jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą, tačiau ne visais atvejais kreipėsi į policiją, nes bijojo, kadangi būdavo pasakymų, kad iš jos atims vaikus. Dėl fizinio smurto į policiją kreipėsi tik vieną kartą, tai buvo maždaug prie 5 ar 6 metus. Tada vaikai pačio įvykio nematė, tik išgirdę triukšmą, atbėgo į namo pirmą aukštą. Tiksliai neatsimena, ar tada ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, bet kiek atsimena, tada pareiškimą atsiėmė. Jai matant T. vaikų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tačiau juos įžeidinėdavo. Būdavo, kad M. sakydavo, jog tėtis pastūmė ją, bet T. išsigindavo. D. yra tylesnis ir jai niekada nepasisakė, kad tėtis jo atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, tačiau jai girdint įžeidinėdavo vadindavo "debilu". T. sakydavo, kad su vaikais taip bendrauti negalima. Abu vaikai yra judrūs ir gyvenant pas T., kad būtų buvę kažkokių mėlynių, kėlusių įtarimą, kad T. būtų naudojęs fizinį smurtą, jai net nekilo tokių minčių. Kai M. jai papasakojo, kad lauke, namo kieme, T. ranka vieną kartą sudavė jai į dešinę krūtinės sritį, tuo metu ji buvo apsirengus striukę, tačiau po smūgio ji juto fizinį skausmą. M. verkė. Apžiūrėjo ją, bet jokios žymės nesimatė, todėl ir pas medikus nesikreipė. Po įvykio sekančią dieną M. sakė jaučianti skausmą sumuštoje vietoje. M. jautė tiek emocinį, tiek fizinį skausmą. Po įvykio su M. bendravo vaiko teisių specialistai, kuriems papasakojo įvykio aplinkybes. Tik D. matė, kaip T. sudavė M.i į krūtinę. Filmuotoje medžiagoje T. ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, bandė įeiti į namo vidų, dėl ko M. suėmė jį už rūbų ir neleido įeiti, M. tokiu būdu bandė jį sulaikyti, ar tai atsispindi vaizdo įraše, negali pasakyti. Šio įvykio metu T. ją apspjaudė, bet ar tai matosi vaizdo įraše, nežino, bet tai įvykio matant vaikams, kurie girdėjo, kaip jis ją vadino necenzūriniais žodžiais. Taip pat vaiko teisių specialistai bendravo ir su D., kuris pasisakė, kad kai gyveno su tėčiu, šis jo atžvilgiu jai nematant naudojo fizinį smurtą D. atžvilgiu, tiksliai negali įvardintą, ką D. papasakojo, nes pati to negirdėjo. Jai tai pasakė vaiko teisių specialistas. Mano, kad D. pasakojimas specialistams yra realus ir neatmeta galimybės, kad T. galėjo naudoti fizinį smurtą sūnaus atžvilgiu, tačiau pati tokių įrodymų neturi, bet tiki sūnumi. D. nenori su ja kalbėti šita tema, mato kad jis savyje užsidaręs. Po šio įvykio T. nebuvo susitikęs su vaikais ir mato, kad vaikai yra linksmesni, mandagiai bendrauja su ja. 2024 m. spalio mėnesį tvarkė gyvenamojo namo išorę fasadą, uždėjo struktūrinį tinką, įvykio metu T. apgadino namo sieną. Iki dabar ieško kas galėtų sutvarkyti pažeistą namo sieną. Kokia turtinė žala yra padaryta, tikrai dabar negali pasakyti (t.1, b.l.104-105).

2025 m. kovo 20d. liudytoja V. P. parodė, kad dėl įvykio metu apgadintos namo sienos pretenzijų neturi, kadangi ją susitvarkė iš medžiagų likusių nuo fasado rekonstrukcijos, todėl papildomų išlaidų nepatyrė ir jai jokia turtinė žala nepadaryta. Taigi, pretenzijų T. neturi. T. Š. atsiprašė vaikų M. ir D. ir jie susitaikė su tėčiu T.. Atsisako reikšti civilinį ieškinį. Tyrimo metu sutinka taikytis su T. Š. (t.1, b.l.107).

2025 m. sausio 20d. liudytoja O. B. parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį mirė jos sutuoktinis ir dar tą patį mėnesį dukra V. P. su vaikais M. ir D. persikraustė gyventi pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). T. Š. kartu negyveno, o tik atvažiuodavo aplankyti vaikų ir keldavo žodinius konfliktus. Šiuo metu kartu gyvena ir V. sugyventinis A. B. ir tai siutina T.. Maždaug nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio A. gyvena jų namuose. Apie šį tiriamą įvykį gali papasakoti tai, kad 2024 m. mėnesio ir dienos neatsimena, nes yra vyresnio amžiaus, tačiau prieš naujus metus dienos metu buvo su V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iš mokyklos T. parvežė M. ir D.. Tuo metu buvo savo kambaryje, namo pirmame aukšte, kurio vienas langas yra į kiemą, o kitas į gatvę ir netikėtai išgirdo M. ir D. balsus, kurie šaukė, tačiau ką tiksliai šaukė, tikrai nepasakys, nes neprigirdi. Išgirdusi šauksmus, iš kambario išėjo į virtuvę, kurioje stovėdama išgirdo ir T. balsą, kuris šaukė ir šaukė M.. Stovėdama virtuvėje, matė, kaip prie lauko durų stovi V., o per virtuvės langą matė lauke prie lauko durų stovintį T. ir M.. T. kaip visada šaukė ant V., tačiau ką šaukė, tikrai dabar nepasakys, nes aiškiai negirdėjo ir jau praėjo nemažai laiko. Parodo, kad stovėdama virtuvėje, nematė susistumdymo prie lauko durų, todėl apie tai nieko negali papasakoti. A. tuo metu namuose nebuvo, nes jis buvo darbe, todėl šio įvykio nematė. Dėl savo amžiaus nepamena, ar anūkai buvo jai pasakoję, jog T. jų atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl apie tai nieko negali pakomentuoti (t.1, b.l.109-110).

2025 m. sausio 22d. liudytojas A. B. parodė, kad nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio gyvena pas V. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Yra V. sugyventinis. Minėtuose namuose V. vaikai M. ir D., bei mama I. O. M. ir D. tėtis yra T. Š., kuris iki šio tiriamo įvykio retsykiais atvažiuodavo iš namų pasiimti vaikų. Tą dieną, kai T. parvežė vaikus ir įvyko konfliktas su V., tuo metu jo nebuvo namuose, nes buvo darbe. Iš darbo grįžus į namus V. papasakojo, kad T. parvežė į namus M. ir D., ir kad V. pasitinkant vaikus tarpduryje T. žodžiu sukonfliktavo su V., kurią vaikų akivaizdoje išvadino necenzūriniais žodžiais, spjovė V. į veidą ir iš jos reikalavo kažkokių daiktų. Dar V. sakė, kad M. jai žodžiu skundėsi, kad namų kieme tėtis ranka vieną kartą sudavė M. į krūtinės sritį, dėl ko jai skaudėjo. Apie šį įvykį su pačia M. nekalbėjo. Tik sekančią dieną V. priėmė sprendimą vykti į policiją rašyti pareiškimą dėl T. elgesio su M.. Jam būnant namuose T. neatvažiuoja pasiimti vaikų. Po šio įvykio vaikai M. ir D. vengia bendrauti su T., nors ir prieš šį įvykį vaikai ne itin bendravo su T.. Namuose ant virtuvės lango buvo padėta kamera, kuri užfiksavo dalį įvykio. Minėtą įrašą iš kameros jis perrašė ir perdavė V., kuri ir pateikė įrašą policijai. Perrašydamas minėtą vaizdo įrašą jo pabaigoje įsirašė jo balsas ir tai gali girdėtis vaizdo įraše. Kadangi šiame įvykyje nedalyvavo, todėl nieko apie jį papasakoti negali. Jam asmeniškai M. ir D. apie bendravimą su T. nesipasakoja (t.1, b.l.112-113).

Šalies argumentai

V. P. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, kad 2024 m. gruodžio 11d. apie 15 val. 50 min. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu T. Š. rankos kumščiu vieną kartą sudavė mūsų dukrai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinę krūtinės pusę taip sukeldamas jai fizinį skausmą (t.1, b.l.6-15).

2024 m. gruodžio 20d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16 d. gautas pranešimas iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad specialistui bendraujant su D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šis teigė, kad tėvas T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), seniau yra mušęs vaiką D. Š., kai mamos V. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebūdavo namuose, dar gyvenant tėvams kartu. Vaikas D. Š. nurodė, kad tėvas T. Š. yra mušęs su ranka į krūtinę, kojas, rankas. Mušdavo tėvas T. Š. vaiką D. Š. supykęs, būdamas neblaivus (t.1, b.l.18-20).

2025 m. kovo 13d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad tyrimo eigoje pas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausta liudytoja M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tiksliai nenustatytu laiku tėtis T. Š. jos atžvilgiu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), naudojo fizinį smurtą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (t.1, b.l.21-23).

2024m. gruodžio 12d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūra: įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Priešais matomas mūrinis dviejų aukštų namas, kurio sienos yra šviesiai violetinės spalvos. Ant namo sienos esančios į gatvės pusę, prie lietvamzdžio yra matomas baltos spalvos dažų nutrupėjimas. Kiemo teritorija yra aptverta metaline, šviesiai rudos spalvos tvora ant kurios matoma pilkos spalvos pašto dėžutė. Vartai skirti patekti į kiemo teritoriją yra atidaryti. Įvažiavimo į teritoriją grindinys yra betoninis. Kairėje ir dešinėje įvažiavimo pusėse matomi įvairūs dekoratyviniai augalai. Tolėliau matomas ištrupėjęs šaligatvis einantis ties namo siena bei vedantis link namo įėjimo. Už kampo matoma namo lauko terasą, ant kurios stogo šonų matomos lempučių girliandos, dešiniau terasos stovi, į krūva sustatytos betoninės šaligatvio plytelės. Ant betoninio šaligatvio, šalia patekimo į terasą matomi guminiai, juodos spalvos kilimėliai. Įėjus į terasą, joje matomi įvairūs lauko baldai, kalėdinė eglutė. Šalia patekimo į pastatą laiptų matomi įvairūs maišai su juose esančiais daiktais, kurie įvykiui reikšmės neturi. Prie namo sienos matomi atremti valymo šepečiai, šalia jų ant žemės matomas juodos spalvos kilimėlis. Dešiniau patekimo į pastatą durų matomi dveji metaliniai stovai, skirti susidėti daiktams, aukščiau jų matomas namo langas, ant kurio palangės matomas laivas, bei dvejos skulptūros. Patekimo į pastatą durys yra metalinės, tamsiai pilkos spalvos. Ant šalia įėjimo į pastatą durų per langą matoma baltos spalvos vaizdo stebėjimo kamera, kuri stovi vidinėje pastato pusėje, ant lango palangės. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kamera stebima, eksperto rinkinys nenaudotas, daugiau įvykiui reikšmingų daiktų iš įvykio vietos nepastebėta (t.1, b.l.24-34).

2024 m. gruodžio 16d. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūra : apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20241212_175323“, kuris paleidžiamas per programą „Medijos leistuvas“. Vaizdo įrašo trukmė yra 36 s. Vaizdo įrašo kairės pusės apatiniame kampe matoma data „2024-12-11“ ir laikas 15:51:51 val. Vaizdo įraše laike 00:00:01 s. matomos pradarytos durys šalia kurių stovi vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos striuke, už jo stovi mergina pusilgiais geltonos spalvos plaukais, apsirengusi juodos spalvos striuke, už kurios stovi berniukas ant galvos užsidėjęs juodos spalvos kepurę, apsirengęs juodos spalvos striuke ir užsidėjęs ant pečių kuprinę žalios spalvos, bei įrašo bendrame fone matomas kiemo vaizdas. 00:00:01 s. prie pravirų durų vyriškis pakeltu tonu sako „Tu šiukšle“, po ko už jo stovinti mergina dešinės rankos kumščiu užsimoja ir vieną kartą suduoda vyriškiui į nugaros sritį bei sako susijaudinusiu balsu „Baik“. Už merginos lieka stovėti berniukas. Vyriškis prie tų pačių pravirų durų neaiškiai kažką pasako ir pasigirsta sakant „Tu blet“, girdisi ir moteriškas balsas, tačiau nesuprantama ką pasako. 00:00:05 s. girdisi triukšmas vyriškis užeina už durų ir matoma tik dalis kiemo vaizdo. 00:00:06 s. girdisi merginos balsas „ Dink iš čia“, girdisi moters balsas kažką neaiškiai sako, fone pasigirsta merginos balsas „Eik iš čia“. 00:00:14 s. prie pravirų durų pasirodo mergina kuri veidu stovi į duris, tačiau ji staigiai dingsta už durų ir pasirodo vyriškio dalis nugaros, už jo stovi berniukas, tada vėl pasirodo merginos nugara. Girdisi triukšmas. 00:00:22 s. pasigirsta vyriškio balsas „Tu pydere neišsilaksčiusi“, pasigirsta moters balsas „Nu sakyk sakyk svolačiau, ateik, ateik“, fone girdimas merginos balsas „Dink iš čia“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „20241211_155214“, kuris paleidžiamas per programą „Medijos leistuvas“. Vaizdo įrašo trukmė yra 00:02:22 min. 00:00:01 min. pasigirsta moters balsas „ Nu sakyk, sakyk, svolačiau, ateik“ ir matosi kaip vyriškis užeina už namo kampo, pasigirsta merginos balsas „Dink iš čia“ ir matosi kaip mergina su berniuku nueina prie namo kampo ir atsistoja tarp namo ir juodos spalvos automobilio. 00:00:14 min. pasigirsta moters balsas „Ateina į čia?“. 00:00:16 min. prie namo stovinti mergina susijaudinusi sako „Nu tai ateik, pasakyk ką norėjai jeigu toks rimtas“, 00:00:19 min. moteriškas balsas sako „Jūs visada filmuokite“. 00:00:22 min. mergina ir berniukas užeina už namo ir nesimato. 00:00:39 min. įeinama į namo vidų ir pridaro duris. 00:00:45 min. atsidaro lauko durys ir pasirodo vyriškis, apsirengęs mėlynos spalvos striukę, rankose laiko du krepšius, kurių viename matosi puodai, o kas kitame krepšyje nesimato, tačiau šiuos krepšius vyriškis numeta tarpduryje ir sako „Pasiimk savo daiktus supratai. Atnešk man mano auskarus. Tu fotografuok. Atnešk man mano daiktus, gerai?“ pasigirsta moters balsas „ Atnešiu, aš tau sudėsiu ir paduosiu, gerai? Aš sudėsiu, prašau eit iš mano kiemo“, vyriškis sako „Aš išeisiu“, moteris sako „Prašau išeik iš mano kiemo. Aš atnešiu kai turėsiu laiko“, vyriškis ranka rodo į krepšius ir sako „Aš atnešiau tavo daiktus, tu atnešk mano daiktus“, moters balsas sako „Aš atnešiu tau tuos auskarus“, vyriškis sako „Tu nefotografuok“, moters balsas sako „Aš atnešiu, prašau eik už vartų, aš tau paduosiu, atnešiu“, vyriškis sako „Gerai lauksiu“, moters balsas sako „ Eik už vartų, nes tu esi svetimas žmogus“ vyriškis sako „Gerai išeinu, atnešk mano daiktus“. 00:01:28 min. vyriškis nueina už namo kampo ir užsidaro lauko durys. 00:02:16 min. atsidaro lauko duris ir merginai kažką paduoda į rankas ir liepia eiti ir paduoti jam, mergina nueina už namo kampo. Tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (t.1, b.l.42-47).

2024 m. gruodžio 19d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina V. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas T. Š. gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai gyvena skyriumi. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje, kurioje auga M. Š.: 2024m. rugpjūčio 14d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažaidimai (M. Š. Vaikas bandė pavogti prekes iš parduotuvės ,,Maxima". Dėl tokio savo elgesio gailisi). 2024 m. gruodžio 13d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ( Vaiko tėvas gyvenantis skyriumi smurtavo prieš nepilnametę dukrą M. Š.. Tėvas parvežė dukrą su broliu į namus iš mokyklos, kilo konfliktas tarp jo ir vaikų motinos). Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis iki 2024 m. gruodžio 19d., šeima anksčiau nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Atvejo vadyba šeimai netaikyta, socialinės paslaugos neteikiamos (t.1, b.l.53-55).??

Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad su nepilnamete M. Š. bendrauta atskirai, jos kambaryje. Mergaitės motina neprieštaravo, kad su vaiku būtų bendrauta individualiai. M. Š. pasakojo, kad jos tėvai gyvena atskirai, kad 2024m. gruodžio 11d. po mokyklos tėtis ją ir brolį parvežė į namus adresu: (duomenys neskelbtini). Anot mergaitės, tėtis jau automobilyje negražiai kalbėjo apie mamą, vadino ją kurva, šiukšle" ir visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Anot M., ji negali klausyti, kai tėtis taip kalba apie mamą ir visada mamą užstoja. Tada kyla konfliktas ir tėtis išvadina necenzūriniais žodžiais ne tik mamą, bet ir pačią M., kartais ir brolį D. ir visus gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini). M. pasakojo, kad išlipus iš automobilio, tėtis norėjo eiti iki mamos. M. pasakė, kad tėtis neitų į kiemą ir neįžeidinėtų mamos, nes ji nenorėjo girdėti konfliktų, todėl užstojo tėčiui kelią, neleido praeiti, tėtis tada jai kumščiu trenkė į dešinę krūtinės pusę vieną kartą. Mergaitė teigė, kad jai skaudėjo, tačiau jokių sužalojimų, žymių neliko. Mergaitė teigė, kad jai yra labai skaudu, dėl tokio tėčio elgesio. Anot mergaitės tėtis supykęs išvadina visokiais žodžiais visus šeimos narius ir tai būna dažnai. Mergaitė teigė, kad dėl tokio tėčio elgesio, ji su tėčiu bendrauti nenori. Mergaitė teigė, kad brolis D. su tėčiu bendrauja dažniau. M. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje (duomenys neskelbtini) klasėje. Mergaitė teigė, jog mokykloje sekasi gerai. Teigė turinti draugų, su mokytojais sutarianti gerai, pamokų be pateisinamos priežasties teigė nepraleidinėjanti. Pasiteiravus apie sveikatą, mergaitė teigė, kad jai būdavo negerai su širdimi, būdavo permušimai. Mama vedė pas širdies gydytoją. Šiuo metu su sveikata mergaitės teigimu jai viskas gerai. Mergaitė teigė, kad mama ją mokykloje užrašė pas psichologę, tačiau kol kas dar mergaitė pas psichologą nėra lankiusi, tačiau teigė, jog norėtų. Mergaitė pasakojo, kad tėtis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, mušęs visur kur papuola, į pilvą, ranką, kojas, kažkada seniau yra metęs net peilį. Mergaitė teigė, kad ne viską yra pasakojusi mamai. Mergaitė teigė, kad tėtis yra fiziškai smurtavęs ir prieš brolį D., taip pat ir išvadinęs visokiais negražiais žodžiais. Mergaitės teigimu pastoviai tėtis lieja pyktį ant mamos, o kartu ir ant savo vaikų. Ji teigė, kad iš pradžių mamą vadina: durna, debile, o po to visus debilais išvadina, kas gyvena su mama tuo adresu. M. teigė, jog turi garso įrašų telefone, kaip tėtis išsilieja ant mamos. M. pasakodama visą laiką praverkė. Ji teigė, kad jai yra labai skaudu, dėl tokio tėčio elgesio. Pasiteiravusi apie santykius su mama ir mamos draugu, mergaitė teigė, kad sutaria gerai tiek su mama, tiek su jos draugu (t.1, b.l.56-69, 70-75).

2024m. gruodžio 20d. Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina V. P. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tėvas T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvai gyvena skyriumi (t.1, b.l.81-83).

Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 16d. 15:55 val. su vaiku bendrauta Marijampolės VTAS skyriuje, adresu Vilkaviškio g. 71. Vaikas sako, jog kai bendravo su VTAS specialistais kurie jį kalbino ir pasakė, kad tėtė mušė tai buvo tiesa. Vaikas sako, kad tėtė visur mušdavo su ranka, kaip supykdavo tėtė. Vaikas nežino, dėl ko pykdavo tėtė. Tėtė mušdavo, tik kai mamos nebūdavo namuose, prie mamos vaikui netrenkdavo. Vaikas nurodo, kad jam skaudėdavo, kartais likdavo mėlynės, dažniausiai mėlynės būdavo ant kojos. Vaikas bijodavo tėtės, kai piktas būdavo. Prieš vaiką smurtą tėvas naudojo, kai būdavo blaivas ir kai nebeblaivus. Vaikas sako, jog niekam apie tai nepasakojo. D. sako, jog bijo tėtės ir nenori su juo bendrauti. Su mama sutaria gerai. Su tėte paskutinį kartą matėsi maždaug prieš dvi savaites. Pas tėtę nieko neveikė, sėdėjo prie telefono, tėtė tuo metu vartojo alkoholį, bet kokį vaikas nežino (t.1, b.l.84-94, 95-102)

Specialisto išvadoje Nr. G 625/2024(09) nurodoma, kad M. Š. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (t.1, b.l. 51).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamasis kaltę pripažino, detaliai nurodyti veikų padarymo aplinkybių negalėjo nurodyti, nes neprisiminė, neneigė naudojęs smurtą vaikų atžvilgiu, siekdamas juos sudrausminti.

Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė fizinio skausmo nukentėjusiesiems sukėlimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/2015, 2K-474-489/2016).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, t.y. šaukštu, rankomis, diržu sudavė nenustatytą kiekį smūgių M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų, rankų bei pilvo sritį, tampė ją už ausų, tokiu būdu smurtaudamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rankų kumščiais sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į kojų sritį, taip smurtaudamas mažamečiui nukentėjusiajam D. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2024 m. gruodžio 11 d. apie 15:50 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės rankos/krūtinės sritį, taip smurtaudamas mažametei nukentėjusiajai M. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip trys nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ne vieną kartą išreiškė gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau, duodamas parodymus, savo kaltę menkino, atsakomybę perkeldamas nukentėjusiems, teigdamas, jog tokiu būdu juos drausmino, jog tai jie, vaikai, netinkamai elgėsi, todėl teismas mano, jog nors ir kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau jo nuoširdus gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio. Todėl nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

BK 40 straipsnio 2 dalis numato sąlygas, kurioms esant galimas laidavimas : 1) asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo metu galiojančios BK 40 straipsnio 2 dalies redakcija nenumato, jog asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Ankstesnės BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcijos prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakciją, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-91/2011, 2K-484/2011, 2K-137/2012, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018).

Šiuo metu galiojanti BK 40 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (LR 2024 m. balandžio 25d. įstatymo Nr.XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1d.). Atsižvelgus į straipsnio formuluotę, kalbama apie vieną nusikalstamą veiką.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas gali būti sprendžiamas tik tada, kai nustatomos pavojingos veikos, atitinkančios baudžiamajame įstatyme įtvirtintą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, padarymo faktas, taip pat išsiaiškinama, ar tai pavienė veika, o jei keletas – kokią sutaptį (realiąją ar idealiąją) jos tarpusavyje sudaro. Sprendžiant dėl laidavimo yra svarbus tinkamas realiosios nusikalstamų veikų sutapties ir pavienės tęstinės nusikalstamos veikos atskyrimo klausimo išsprendimas. Konstatavus, kad padarytos nusikalstamos veikos nelaikytinos tęstinės nusikalstamos veikos sudedamosiomis dalimis (epizodais) ir sudaro realiąją sutaptį, nelaikoma, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

Kaltinamajam inkriminuotos trys nusikalstamos veikos, dvi iš jų padarytos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d., trečioji -2024 m. gruodžio 11 d. Veikos sudaro realiąją sutaptį, todėl negali būti laikoma, kad asmuo pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką arba kelias, esant idealiajai jų sutapčiai. Be to, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios sudaro realiąją sutaptį, taip pat nebuvo nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta laidavimo sąlyga, sutinkamai su teismų praktika nėra būtinybės pasisakyti dėl kitų laidavimo sąlygų.

Kadangi laidavimo institutas negalimas, kaltinamajam, įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, skiriama bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamasis padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis neteistas (2 t., b.l.1-2), tačiau 2015m. liepos 23d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės O. D. nutarimu, patvirtinant jį ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas ikiteisminis tyrimas, T. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius jam su nukentėjusiuoju asmeniu V. P., iš nutarimo aprašomosios dalies matyti, jog kaltinamasis naudojo fizinį smurtą V. P. atžvilgiu, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą (2t.,b.l.4-6),baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą (2 t.,b. l.7-10), dirba ( 2t., b.l.12-13).

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Šis įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182-1, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 2561, 257, 2571, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060. Šis Įstatymas įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

Šiuo metu galiojanti BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Ankstesnė šio straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu, numatė baudą arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmes. Teismas negavo kaltinamojo sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl laiko, jog nauja straipsnio redakcija sunkina teisinę padėtį, nes pagal ją asmeniui galėtų būti paskirta tik griežtesnė nei bauda alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, todėl taiko ankstesnę redakciją, kuri numatė sankcijoje bausmės rūšį- baudą.

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis-bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei numatyta šios bausmės rūšies vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė šeimos nariams- savo dukrai, sūnui, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą ( BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72-2 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2025 m. kovo 19d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinama (2t. t.2, b.l.20-22, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, Vaizdo įrašai CD, vokuose, esantys byloje, paliekami byloje (t.2, b.l. 97,98,99).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl veikos padarytos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d. M. Š. atžvilgiu, pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakciją), ir nubausti jį 2500 ( dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda, kas atitinka 50 MGL.

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl veikos padarytos tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022m. gegužės 9d. D. Š. atžvilgiu, pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakciją), ir nubausti jį 2550 ( dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų bauda, kas atitinka 51 MGL.

T. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ( dėl veikos padarytos 2024 m. gruodžio 11 d., pagal 2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakciją), ir nubausti jį 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų bauda, kas atitinka 54 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, paskirti subendrintą 4500 eurų baudą, kas atitinka 90 MGL.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 3000 eurų baudą, kas atitinka 60 MGL.

Nustatyti paskirtai 3000 eurų baudai sumokėti 12 (dvylikos) mėnesių terminą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, ar kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas kituose bankuose, nurodant mokėjimo paskirtį – bauda baudžiamojoje byloje Nr. 1-498-482/2025.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įsiteisėjus nuosprendžiui, CD diskus, esančius byloje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėja Aksinija Žemantauskienė