- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- TA-62-33-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01714-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- E. L.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo E. L. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo padavimo terminą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2010-04-28 sprendimą Nr. S-129(7-83/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2010-03-08 sprendimą Nr. 68-56 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2010-01-18 sprendimą Nr. (04)-K3-15 iš dalies, atleidžiant nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir šio mokesčio baudos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas E. L. 2010 m. gruodžio 1 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 63) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus terminą (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 1 p.). Pažymėjo, kad vadovaujantis ABTĮ 127 str., paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2010 m. lapkričio 29 d.
2011 m. sausio 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, paliko nepakeistą.
III
2011 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas (įteiktas paštui 2011 m. sausio 21 d.). Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą jis gavo tik 2010 m. lapkričio 19 d., šią dieną ir laikė sprendimo paskelbimo diena, nuo kurios skaičiavo 14 dienų terminą. Nurodė, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2010 m. gruodžio 1 d., o apeliacinį skundą paštui įteikė 2010 m. lapkričio 30 d. Nurodė, kad painiavą jam sukėlė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 4 dalies 6 punkte vartojamos sprendimo „priėmimo“ ir „paskelbimo“ sąvokos. Nurodė, kad bendrinėje lietuvių kalboje „paskelbimas“ reiškia visuotinį sužinojimą – o tai šiuo atveju įvyko raštą įteikus asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir termino apeliaciniam skundui paduti neatnaujino bei apeliacinio skundo nepriėmė nagrinėti.
IV.
2011 m. kovo 4 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo E. L. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, kad teisėjų kolegija, sprendusi termino atnaujinimo klausimą pagal 2011 m. sausio 24 d. pateiktą prašymą, nepakankamai įsigilino į prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad sprendimo paskelbime nedalyvavo, nes nesitikėjo, kad sprendimas jam bus nepalankus, todėl jam reikėjo laiko kruopščiai ir atidžiai išanalizuoti tokio sprendimo motyvus. Be to, jis manęs, kad sprendimo paskelbimo diena laikytina ta diena, kai jis gavo sprendimo nuorašą, todėl būtent ši diena laikytina termino apeliaciniam skundui pateikti eigos pradžia.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkintinas.
Terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas, o apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2010 m. lapkričio 15 d. Terminas apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo paduoti baigėsi 2010 m. lapkričio 29 d., o apeliacinis skundas buvo pateiktas (išsiųstas) 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis ABTĮ 127 straipsnio prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).
Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jis apeliacinio skundo padavimo terminą pradėjo skaičiuoti nuo teismo sprendimo įteikimo dienos. Teisėjų kolegija pakartotinai akcentuoja, jog termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, o su šio sprendimo paskelbimo momentu. Kolegija pažymi, kad šis pareiškėjo nurodytas argumentas detaliai yra išnagrinėtas ir dėl jo išsamiai pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartyje, todėl kolegija minėtoje nutartyje išdėstytų motyvų nebekartos.
Pareiškėjo argumentai dėl to, kad jam reikėjo laiko sprendimui išstudijuoti, atmestini. Kaip nustatyta, pareiškėjas su skundžiamo sprendimo turiniu susipažino likus 10 dienų iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos, taigi, turinio analizei jis turėjo pakankamai laiko. Be to, pareiškėjas galėjo kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininką. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimo turinio analizei sugaištas ilgesnis, nei leidžia įstatymas, laiko tarpas nelaikomas svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi ir nesudaro pagrindo atnaujinti šį terminą. Tai yra subjektyvi, bet ne objektyvi termino praleidimo priežastis.
Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą netenkintinas (ABTĮ 127 str. 2 d.), o apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. L. prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo padavimo terminą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.