Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-932-254/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-09
Bylos Nr.
2A-932-254/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03700-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Žibutė Budžienė
Atsakovas
D. K.
Ieškovas
M. M., M.
Advokatai
Edgaras Karalius, Linas Meškys, Romualdas Brilius
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-932-254/2012;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03700-2011-4;Procesinio sprendimo kategorija: 36.1; 99.3; 99.9;116.1;121.14., 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Indrei Jonauskytei, dalyvaujant apeliantės atstovams advokatui Romualdui Briliui ir advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, atsakovui D. K., jo atstovui advokatui Linui Meškiui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui D. K. dėl netesybų sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3-6) ir prašė pakeisti nuo sutarties sudarymo momento 2009-09-22 paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, sąlygą dėl netesybų dydžio, sumažinant netesybas iki 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2009-09-22 paskolos sutartį atsakovas paskolino ieškovei 13 322,00 EUR, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2010-03-22. Paskolos dalies grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Ieškovė sutartu terminu visos paskolos negrąžino, ieškinio pateikimo dienai liko skolinga 37 773,20 Lt. Sutartyje numatyta, kad už kiekvieną uždelstą dieną mokami delspinigiai – 0,3 procentų nuo paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos, netesybų išieškojimo ir prašė išieškoti iš ieškovės 72 037,99 Lt skolą. Kadangi skolos likutis buvo 37 773,20 Lt, visa kita skolos dalis dėl kurios pradėtas priverstinis išieškojimas yra netesybos. Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-01-24 nutartimi buvo areštuotas ieškovei priklausantis žemės sklypas. Šio teismo hipotekos teisėjos 2010-03-01 nutartimi ieškovei buvo leista į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 72 037,99 Lt tam, kad ieškovės įkeistas turtas nebūtų parduotas iš viešųjų varžytynių. Ieškovė teigia, kad netesybos yra per didelės, o dalis prievolės įvykdyta, todėl 0,3 proc. dydžio delspinigiai yra neproporcingai ir neprotingai dideli, pažeidžiantys sutarties šalių pusiausvyrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į sutarties santykių pobūdį ir tokiems santykiams taikytinus reikalavimus, ieškovė nepateikė teismui jokių faktų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovas būtų pažeidęs tarp šalių sudarytos paskolos sąlygas (CK 6.223 str. 2 d. 1 p.), tuo tarpu byloje nustatyta priešingai, kad ieškovė nesugebėjo grąžinti paskolos iki sutartyje nustatyto termino. Taip pat nenustatė pagrindo keisti sutartį pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes nebuvo nei vieno šiame įstatyme numatyto sutarties pakeitimo atvejo. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimu, jog CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 str. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos ikiteisminės sutarties sąlygų keitimo tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė, kad dėl šios sąlygos pakeitimo būtų kreipusis į atsakovą, tokio fakto nenurodė ir atsakovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantė nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, nes teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas perdėtai sureikšmino ieškinyje nurodytą teisinę argumentaciją dėl sutarties keitimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, nes teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje nurodyta, kad netesybų klausimas reglamentuojamas CK 6.73 ir 6.258 straipsniuose, būtent šiuo pagrindu ieškovė ir reiškė ieškinį. Šiuose straipsniuose yra nurodyta, kad skolininkas gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas kontroliuojant, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kriterijus pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos nėra per didelės ar neprotingai didelės, vertina teismai konkrečiu atveju, tačiau teismas visiškai nenustatinėjo šios bylos išsprendimui aktualių faktinių aplinkybių, jų tinkamai nekvalifikavo, t.y. bylos esmė liko neatskleista, tačiau pagal byloje esančius įrodymus ją galima išnagrinėti ir apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ieškiniu prašydama pakeisti nuo sutarties sudarymo momento paskolos sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio, apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, o teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų. Kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą ir reikalavimą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Pažymėjo, kad sutarties tekstą ruošė notarė, o sutarties sąlygas nurodė šalys, todėl darytina išvada, kad paskolos sutartį sudarė šalys, kurios yra lygios, o sutartis sudaryta šalių laisva valia. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis protingumo principu, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Neabejotina, kad sudarant paskolos sutartį ieškovei nekilo abejonių dėl delspinigių dydžio ir dėl to ji prisiėmė teisinius padarinius, nes su delspinigių dydžiu iki šiol sutiko. Jeigu vis tik būtų nustatyta, kad teismas galėjo išeiti už ieškinio ribų, atsakovo manymu, net ir atsižvelgus į apeliaciniame skunde nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama mažinant neprotingai dideles (aiškiai per dideles) netesybas, nėra pagrindo netesybas mažinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad netesybos yra neprotingai didelės. Nurodė, kad netesybų suma susidarė tik dėl to, kad ieškovė nevykdė sutartimi prisiimtos prievolės. Netesybų mažinimas paneigtų sutarties laisvės principą, nes pasirašydama sutartį ieškovė suvokė, kokio dydžio delspinigiai bus skaičiuojami, be to, sutarties sąlygas ieškovei išaiškino sutartį patvirtinusi notarė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad R. K. ir D. K. 2009-09-22 paskolos sutartimi ieškovei M. M. paskolino 13 322 EUR, kuriuos ji privalėjo grąžinti iki 2010-03-22 (sutarties 1 punktas). LITEKO duomenimis nustatyta, kad paskolos davėjams nutraukus santuoką Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1789-530/2010 paskolos davėja R. K. savo reikalavimo teisę perleido D. K. (sutarties 6.2 punktas). Šalys susitarė, kad laiku negrąžinus paskolos, ieškovė mokės paskolos davėjui už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius 0,3% nuo paskolos sumos. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įregistruota sutartinė hipoteka (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė įkeitė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovei negrąžinus paskolos, atsakovas kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-01-24 nutartimi ieškovės įkeistas turtas buvo areštuotas bei ji įspėta, kad negrąžinus skolos (72 037,99 Lt) per vieną mėnesį nuo šios nutarties gavimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš viešųjų varžytinių (b.l. 10-11, CPK 558 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl hipotekos kilo ginčas, kuris šioje byloje nenagrinėtinas, dėl paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydžio (0,3%), kurie skolininkui kreipiantis dėl priverstinio išieškojimo sudaro 34 549 Lt, kai pagrindinė skola - 37 773,20 Lt., sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009; 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. S. v. AB DnB NORD bankas, bylos Nr. 3K-7-272/2011; kt.). Dėl šio ginčo išsprendimo ieškovė pareiškė ieškinį ieškinio teisenos tvarka, o Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-25 nutartimi sustabdė hipotekos procedūras iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, kas visiškai atitinka formuojamą praktiką tokio ginčo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir kolegija su šiais argumentais visiškai sutinka, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, kuomet sprendė dėl sutarties sąlygų keitimo CK 6.223 ir 6.228 straipsnių pagrindu ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl bylos išsprendimui aktualių faktinių aplinkybių dėl sutartinių netesybų dydžio, kuomet ieškovė jas laikė aiškiai per didelėmis (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir neprotingai didelėmis (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kolegija pažymi, kad ieškovei ieškinyje nurodžius faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas, nagrinėdamas bylą, teisinį santykį kvalifikuoja ex officio. Ieškovės reikalavimai (dėl delspinigius numatančios sutarties 4 punkto pakeitimo nuo sutarties sudarymo momento ir netesybų sumažinimo, nurodant ieškovės įsipareigojimą mokėti delspinigius po 0,02 %) išdėstyti netiksliai, tačiau šie netikslumai neturėjo sudaryti teismui esminių kliūčių proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Teismas, taikydamas teisingumo ir protingumo kriterijus, atsižvelgdamas į reikalavimo esmę pagal bylos faktus, gali nukrypti nuo ieškovo lingvistinių ieškinio reikalavimo formuluočių ir suformuluoti rezoliucinę dalį taip, kad ieškovui priklausanti pagal faktines aplinkybes teisė būtų apginta. Toks reikalavimo tikslinimas, atsižvelgus į reikalavimo pagrindu nurodytas aplinkybes ir reikalavimo esmę ir tikslą, nėra ieškinio dalyko keitimas, o tik tinkamas teisiškas reikalavimo formulavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010). Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė teisės normas, reglamentuojančias sutarties sąlygų keitimą (CK 6.223 ir 6.228 straipsniai), tačiau jos ieškinio faktinį pagrindą sudarė aplinkybės, susijusios su šalių ginču dėl netesybų dydžio. Teismas teisingai nurodė teisminę praktiką, kad pastarųjų normų nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-409/2010), tačiau šių normų pagrindu dėl šalių ginčo sprendime nepasisakė, nors faktinės ieškinio aplinkybes nagrinėjo.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pirmiau nurodytus pirmosios instancijos teismo padarytus procesinės teisės pažeidimus apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies šiais motyvais (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 2 p.).

Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Netesybų, kaip civilinės atsakomybės, sumažinimą reglamentuoja CK 6.251 straipsnis, kuriame nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje S. J. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.

Kolegija vertina, kad paskolos sutarties 4 punkte nurodytas delspinigių dydis – 0,3% už kiekvieną uždelstą dieną nuo paskolos sumos, atsižvelgiant į netesybų instituto kompensacinę funkciją, yra aiškiai per didelės. Taikant tokį delspinigių dydį už kiekvieną prievolės neįvykdymo dieną, per vienerius metus delspinigiai sudarytų 109,5 procentus, t.y. viršytų pagrindinę prievolę – paskolos sumą. Toks delspinigių dydis negali būti laikomas atitinkančiu protingumo kriterijų, todėl yra visos sąlygos teismui sutartines netesybas mažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, sumažintos netesybos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, sumą (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Taikant ieškovės prašomą nustatyti delspinigių dydį - 0,02 proc. nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, delspinigių suma per vienerius metus sudarytų 7,3 proc. nuo paskolos sumos (paskolos suma - 45 998.20 Lt.) arba 3357,87 Lt per metus. Paskolą atsakovė turėjo gražinti iki 2010-03-22, grąžino tik 8 225 Lt. Paskola atsakovei suteikta be palūkanų už naudojimąsi pinigais. Tokiu atveju kolegija sprendžia, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas visa apimtimi pažeistų sutarties šalių laisvės principą susitarti dėl netesybų dydžio ir nepagrįstai apribotų kreditoriaus turtinius interesus ir jo teisę į nuostolių atlyginimą dėl ieškovės sąmoningo vengimo grąžinti paskolos sumą. Atsakovas, ilgiau kaip dvejus metus negalėdamas disponuoti paskolinta pinigų suma, savaime patiria nuostolių, kurie kompensuotini netesybomis. Kolegija sprendžia, kad labiausiai šalių interesų pusiausvyrą (ieškovės teisę į sąžiningą netesybų dydį ir atsakovo teisę į protingą nuostolių atlyginimą) atitiktų 0,1 proc. delspinigių dydis, paskaičiuotas nuo negrąžintos paskolos sumos, nes būtent taip delspinigius skaičiavo kreditorius, kreipdamasis su pareiškimu dėl priverstinio išieškojimo į hipotekos teisėją (2010-12-20) ir jie sudarytų 11 516,29 Lt. sumą. Pažymėtina, kad prievolė grąžinti paskolą, be palūkanų už naudojimąsi ja, nevykdoma ilgą laiką.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti konkrečią mokėtinų delspinigių sumą, tik prašė sumažinti delspinigių, numatytų sutarties 4 punkte normą iki 0,02% už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos, todėl teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2d.), tame tarpe, spręsti dėl prašymo taikyti ieškinio senatį delspinigių dalyje. Pažymėtina, kad net esant kitokiems ieškinio reikalavimams, prašymas taikyti ieškinio senatį negali būti pareiškiamas nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, prašydama sumažinti delspinigių dydį nuo 0,3 iki 0,02 procentų, pareiškė 32 925,81 Lt turtinį reikalavimą, kadangi patenkinus jos ieškinį visiškai, neliktų prievolės mokėti tokio dydžio delspinigius. Sumažinus delspinigius iki 0,1 procento, kreditoriui mokėtini delspinigiai sumažėjo iki 11 516,33 Lt, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas 35 procentais. Ieškovė ieškinį apmokėjo 988 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 26) ir turėjo 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 58, 87, 123), todėl iš atsakovo, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, jai priteistina 346 Lt žyminio mokesčio ir 875 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti arba iš viso 1221 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 902,09 Lt išlaidų už liudytojos atvykimą į teismą (b.l. 98, 99, 108, 111, 125, CPK 88 str. 1 d. 1 p.) ir 2420,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 86, CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.) arba iš viso 3322,09 Lt., todėl jam iš ieškovės priteistina 65% turėtų bylinėjimosi išlaidų, proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai arba 2159,36 Lt. (CPK 93 str. 2 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 21,75 Lt. Patenkinus 35 proc. ieškovės reikalavimų, iš jos valstybei priteistina 14,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3 p.). Iš atsakovo, kurio dalis šių išlaidų atlyginime yra mažesnė negu 10 Lt., bylinėjimosi išlaidos valstybei negali būti priteisiamos.

Apeliantė apeliacinį skundą apmokėjo 988 Lt žyminiu mokesčiu (b.l. 134) ir patyrė 1000 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 154, 167), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 695,80 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas patyrė 1210 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 142-145), todėl jam iš ieškovės priteistina 786,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

2009 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutarties (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. K., atsakovo D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės M. M. a.k. (duomenys neskelbtini), 4 punkte numatytus už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius - 0,3 proc. nuo paskolos sumos sumažinti iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos.

Priteisti iš atsakovo D. K. ieškovei M. M. 1916,80 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiolika litų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovui D. K. 2945,86 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis litus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. M. valstybei 14,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Žibutė BudžienėDalė BurdulienėLeonas Jachimavičius