Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vandenys“ ieškinį atsakovei J. L. P. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė, sutikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo iš atsakovės priteisti 404,19 Eur skolą, 14,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paviršinių nuotekų surinkimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ¼ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, ir ¼ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2012 m. lapkričio 19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-187 pagrindu iki 2062 m. lapkričio 19 d. yra išsinuomojusi 0,201 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Ieškovė Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329 „Dėl Telšių miesto lietaus nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus paskyrimo ir mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) buvo paskirta Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriumi bei jai pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra (Sprendimo 1, 2 punktai).

Vykdydama jai paskirtas funkcijas, ieškovė 2013 m. spalio 24 d. išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” bei Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1770 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė išdėstė informaciją apie būtinumą mokėti kasmetinį mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimą, nurodė šio mokesčio apskaičiavimo metodiką ir paprašė pasirašyti pateiktą sutartį. Taip pat nurodė, kad abonentui negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, operatorius laikys, jog su sąlygomis sutinkama ir abonentui bus pateikta apmokėjimui sutartyje nurodyto dydžio metinio mokesčio suma. Atsakovės įstatyminė atstovė minėtos sutarties nepasirašė ir nepasirašytą grąžino ieškovei.

2014 m. birželio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas priminimas apie mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, nurodoma už 2013 metus nesumokėta 2031,89 Lt suma.

Ieškovė 2016 m. gruodžio 7 d. išsiuntė atsakovei pranešimą „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties atnaujinimo ir metinio mokesčio už paviršines (lietaus) nuotekas apskaičiavimo” bei patikslintą Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties Nr. L-1770 projektą pasirašymui. Pranešime ieškovė išdėstė informaciją apie mokesčio skaičiavimo pasikeitimą, paprašė pasirašyti pateiktą atnaujintą sutartį. Pranešime taip pat nurodė, kad abonentui negrąžinus pasirašyto sutarties egzemplioriaus, operatorius laikys, jog su sąlygomis sutinkama. Atsakovės atstovė pagal įstatymą minėtos sutarties nepasirašė ir grąžino ieškovei.

Ieškovė 2017 m. lapkričio 9 d., 2021 m. gegužės 13 d. priminimais „Dėl mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apmokėjimo” atsakovę informavo apie susidariusį įsiskolinimą.

Iš byloje pateiktų planų, fotonuotraukų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užstatytas, sklype yra pastatas – dirbtuvės su parduotuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypas apaugęs žole, jame auga medžiai.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė yra laikytina paviršinių nuotekų tvarkymo mokesčio mokėtoja dėl paviršinių nuotekų tvarkymo sutarties sudarymo. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovė iš atsakovės žemės sklypo dalies susidarančių paviršinių nuotekų netvarko, tačiau reikalauja už šias paslaugas sumokėti.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pateikta abonento apibrėžtis. Abonentas tai, be kita ko, yra fizinis asmuo, perkantis nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudaręs nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas nuotekų išleidimo komunikacijas ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantis paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nurodyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 37 dalį urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose. Sprendimo 6 punkte pateikta mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklais mokėtojo apibrėžtis, pagal kurią Telšių mieste šį mokestį moka visi asmenys (išskyrus asmenis, išleidžiančius paviršines nuotekas nuo sodų bendrijų teritorijų ir gyvenamųjų namų, kuriuose nevykdoma komercinė – ūkinė veikla, sklypų), išleidžiantys paviršines nuotekas į paviršinių nuotekų sistemą lietaus nuotekų tinklais ar atvirai (be tinklų) į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą. Apibendrinus pateiktą teisinį reglamentavimą, pažymėtina, kad naudojimosi paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugomis faktas gali būti konstatuojamas tiek tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo savo paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius yra prijungęs prie paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tiek ir tuo atveju, kai yra nustatoma, jog paviršinės nuotekos išteka į teritoriją, iš kurios jos patenka į paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Pažymėtina, kad nuotekų tvarkymo srityje yra taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, jog nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo išlaidas turi apmokėti asmenys, kuriems tiekiamas geriamasis vanduo ir (arba) teikiamos nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugos (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Taigi, kad atsirastų teisė į užmokestį už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas, turi būti nustatytas tokių paslaugų teikimo, o ne sutarties sudarymo faktas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovė nuo 2012 m. lapkričio 19 d. nuomojasi valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,201 ha dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašo duomenimis šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas – kita, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas 0,8042 ha, užstatyta teritorija užima 0,2600 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 0,4722 ha, iš jo: pievų ir natūralių ganyklų plotas 0,4722 ha, kelių plotas 0,0720 ha. Byloje nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalį valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-187 pagrindu valdo atsakovė, nėra prijungtas prie paviršinių nuotekų sistemos lietaus nuotekų tinklų, sklype susidariusios paviršinės nuotekos yra atvirai išleidžiamos į aplinką. Atsakovės nuomos sutarties pagrindu valdoma žemės sklypo dalis yra Telšių mieste, dalis žemės sklypo yra užstatyta, kitą dalį sudaro žemės ūkio naudmenos ir keliai. Taigi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į urbanizuotą teritoriją. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Pažymėtina, kad pagal Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T1-453, 41 punktą, žalieji plotai – įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą želdynų plotai (ši teisės norma galioja nuo 2014 m. balandžio 24 d.). Taigi įvertinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį ir naudojimo pobūdį

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo sklype nėra įrengtų lietaus nuotekų tinklų. Nors iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, inžinerinių tinklų situacijos schemos matyti, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), yra šulinys, tačiau jo paskirtis yra užtikrinti galimybę eksploatuoti esamą nuotekų sistemą. Ieškovė savo reikalavimus grindžia ta aplinkybe, jog paviršinės nuotekos iš atsakovės žemės sklypo atvirai patenka į kitą teritoriją, iš kurios patenka į paviršinių nuotekų sistemą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė esamos inžinerinių tinklų situacijos schemą, fotonuotraukas, topografinį planą, ortofoto su sklypo ribomis, paaiškinimus dėl į bylą pateiktų rašytinių įrodymų teismo posėdžio metu davė UAB „Telšių vandenys” specialistas Kazys Kentra. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, pateiktoje schemoje užfiksuotų altitudžių bei kitų duomenų nustatyta, jog atsakovės žemės sklypas yra aukščiau už šalia esančius kitus žemės sklypus. Iš inžinerinių tinklų situacijos schemoje ruda spalva pažymėtų altitudžių matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ties pastatu altitudė yra 137.11, tuo tarpu sklypo altitudės ties ginčo žemės sklypo ribomis su kitais žemės sklypais yra daug žemesnės. Šiaurinėje pusėje žemės sklypo altitudė yra 133.87, vakarinėje pusėje – 134.42. Taigi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolydis yra apie 9 procentus. Pateikta inžinerinių tinklų situacijos schema ir ieškovės atstovo paaiškinimai patvirtina, kad dalis paviršinių nuotekų, susidariusių žemės sklype atvirai nuteka į kitas teritorijas (žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), iš kurių patenka į paviršinių nuotekų sistemą (sklypo šiaurinėje pusėje esantį griovį, o rytinėje pusėje į šulinėlius pažymėtus 71, 121, 171. Atsakovės pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2014 m. vasario 5 d. raštas nepatvirtina, jog žemės sklype paviršinės nuotekos nesusidaro ir atvirai nenuteka į paviršinių nuotekų sistemą. Rašte pateikiama bendro pobūdžio informacija, cituojamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594) nuostatos, kurios nėra susietos su šioje byloje nagrinėjama situacija. Atsakovės atstovo advokato Petro Macenio teiginiai, kad susidariusios paviršinės nuotekos nenubėga į šulinėlius, schemoje pažymėtus 71, 121, 171, dėl didelio atstumo yra deklaratyvūs, neparemti jokiais objektyviais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. T1-329 1 punktą ieškovei pavesta eksploatuoti ir prižiūrėti Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemą, upelius, griovius, atvirus vandens telkinius, bendrus lietaus vandens valymo įrenginius ir siurblines pagal patvirtintas Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių sistemos eksploatavimo taisykles, rūpintis tinklų ir įrenginių sistemos plėtra. Taigi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje esantis griovys taip pat laikytinas paviršinių nuotekų sistema, todėl paviršinių nuotekų nutekėjimas į griovį laikytinas paviršinių nuotekų transportavimo paslauga.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vykdydama Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų tvarkymo operatoriaus funkcijas, į Telšių miesto paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą priėmė ir šalino paviršines (lietaus) nuotekas, išleidžiamas nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Dėl to, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojamas mokestis už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, kaip tai numato Mokesčio už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą Telšių miesto lietaus nuotekų tinklais administravimo taisyklės, patvirtintos Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. T1-329. Iš Mokesčio už paviršinių nuotekų surinkimą perskaičiavimo (eliminavus žaliuosius plotus) nustatyta, kad ieškovė mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą apskaičiavo ne už visą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, o tik už atsakovės 2012 m. lapkričio 19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 37SŽN-187 pagrindu valdomą žemės sklypo dalį, eliminavusi Nekilnojamo turto registre registruotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pievų ir natūralių ganyklų plotą. Taigi atsakovės teiginiai, kad ieškovė mokestį už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą paskaičiavo nuo viso žemės sklypo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė vienu nesutikimo su ieškiniu motyvu nurodo tai, kad ieškovė nebuvo sudariusi su atsakove Paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties ir negalėjo jos sudaryti, nes buvo nepilnametė, todėl mokestis už paviršinių nuotekų tvarkymą jai negali būti skaičiuojamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei 2013 m. spalio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 7 d. pranešimus dėl paviršinių (lietaus) nuotekų priėmimo sutarties sudarymo bei šios sutarties projektus, tačiau sutarties projektai nebuvo pasirašyti. Kadangi nurodytu laikotarpiu atsakovė buvo nepilnametė, jos interesus atstovavo jos įstatyminė atstovė motina L. P., kuri nepasirašytus sutarčių projektus grąžino ieškovei, nurodydama, kad paviršinių nuotekų apmokestinimas yra neteisėtas. Visgi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 30 d.) 21 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Šie santykiai analogiškai reglamentuojami ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. lapkričio 1 d.) 31 straipsnis 3 dalyje, kuri nustato, kad, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aptartos nuostatos reiškia, kad net ir nesant sudarytos sutarties dėl naudojimosi paviršinių nuotekų (lietaus) tinklais, kasatorė laikoma ją sudariusia pagal standartines tokių sutarčių sąlygas ir privalo mokėti mokestį už naudojimąsi šiais tinklais. Tokia viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, šios sąlygos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-219/2016). Taigi, nors šalys nėra pasirašiusios sutarties dėl paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo, tokia sutartis laikoma sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 patvirtintas Viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas, kurios apibrėžia šalių teises ir pareigas, įskaitant abonento pareigą atsiskaityti už nuotekų tvarkymo paslaugas (Sąlygų 65.8 punktas).

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, atsakovė yra laikytina paviršinių nuotekų mokesčio mokėtoja pagal šiame sprendime nurodytus teisės aktus. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovei teikė paviršinių nuotekų, susidarančių atsakovės valdomoje sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje transportavimo paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 404,19 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14,55 Eur delspinigius. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo (redakcija galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.) 71 punkte nurodyta, kad vartotojui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi sąskaitos už paslaugą mokėjimo terminas. Abonentui per teisės aktuose ar sutartyje nustatytą terminą neatsiskaičius su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, paviršinių nuotekų tvarkytoju už suteiktas paslaugas, skaičiuojami sutartyje nustatyti delspinigiai, o jeigu sutartyje delspinigiai nenumatyti, – 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė laiku neatsiskaitė už paviršinių (lietaus) nuotekų transportavimą, todėl turi mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Tokiu būdu už ieškovės prašomą 180 dienų laikotarpį susidarė 14,55 Eur delspinigiai (apskaičiuota pagal formulę: 404,19 Eur x 0,02 procento x 180 dienų).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Ieškovė, teikdama teismui ieškinį, sumokėjo 35 Eur žyminio mokesčio. Pasirengimo stadijoje ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl skolos ir delspinigių priteisimo, todėl mokėtinas žyminis mokestis byloje yra 22 Eur. Ieškovei grąžintina daugiau sumokėto žyminio mokesčio dalis – 13 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo sprendimu.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad už advokato suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje ieškovė sumokėjo 390 Eur. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijoje dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovei 412 Eur bylinėjimosi išlaidos: 22 Eur žyminis mokestis ir 390 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iš atsakovės J. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, skolą 404,19 Eur (keturis šimtus keturis Eur 19 ct), delspinigius 14,55 Eur (keturiolika Eur 55 ct), penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 412 Eur (keturis šimtus dvylika Eur).

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, juridinio asmens kodas 180153137, 13 Eur (trylika Eur) žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo 2023 m. lapkričio 23 d. Luminor Bank AS.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.