- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- e2-886-729/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00376-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- BUAB „Mattia Logistics“
- Advokatai
- Dainius Baronas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Mattia Logistics“ atstovaujamos bankroto administratorės Ritos Valkiūnienės IĮ ieškinį atsakovui G. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2012-06-29 G. P. atliktą 3399,46 Eur (11737,64 Lt) mokėjimą pagal 2012-06-29 kasos išlaidų orderį, 2013-12-31 G. P. atliktą 3185,82 Eur (11000,00 Lt) mokėjimą pagal 2013-12-31 kasos išlaidų orderį ir 2015-10-12 G. P. atliktą 2464,26 Eur mokėjimą pagal 2015-10-12 kasos išlaidų orderį; 2) taikyti restituciją – iš atsakovo G. P. ieškovės BUAB „Mattia Logistics“ naudai priteisti 9 049,53 Eur sumą ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-09-30 nutartimi iškėlė UAB „Mattia Logistics“ bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė Ritos Valkiūnienės IĮ įgaliotą asmenį Ritą Valkiūnienę. Įmonės UAB „Mattia Logistics“ vadovu ir akcininku nuo bendrovės įregistravimo momento iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas G. P.. Nurodė, kad bankroto administratorė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. įmonė nėra sudariusi jokių sutarčių. Pagal 2012-12-31 sudarytą UAB „Mattia Logistics“ pelno (nuostolių) ataskaitą 2011 m. pardavimo pajamos sudarė 5068,35 Eur (17500,00 Lt), 2012 m. – 13497,74 Eur (46605,00 Lt), tačiau pagal 2014 m., 2015 m., pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2013 m., 2014 m., 2015 m. ieškovė nevykdė jokių pardavimų ir negavo pardavimo pajamų. Nurodė, kad nuo 2012 m. bendrovė nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, 2015-12-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Nurodė, kad atsakovas ieškovei skolino pinigines lėšas ir tuo tikslu 2007 -2008 m. laikotarpiu jis į įmonės sąskaitą (kasą) pervedė 29 743,98 Eur. Ieškovė nurodė, kad 2012 m., 2013 m. ir 2015 m. ieškovė dengė atsakovo suteiktą paskolą – 2012-06-29 kasos išlaidų orderiu atsakovui G. P. buvo sumokėta 3 399,46 Eur (11737,64 Lt, 2013-12-31 kasos išlaidų orderiu G. P. buvo sumokėta 3 185,82 Eur (11000,00 Lt) ir 2015-10-12 kasos išlaidų orderiu G. P. buvo sumokėta 2 464,26 Eur, iš viso – 9 049,53 Eur. Šiuos mokėjimus, kuriais bendrovės akcininkui ir vadovui yra grąžinama paskola, prašė pripažinti negaliojančiais, kadangi jie pažeidžia kitų BUAB „Mattia Logistics“ kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nesutinka su sandorio pripažinimo negaliojimo pagrindu, t.y. atsakovas būdamas ieškovės kreditorius išsimokėdamas pinigas lėšas pažeidė LR CPK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, o ne LR CK 6.66 str. – Actio Pauliana instituto pagrindą. Nurodė, kad tik nuo 2013-10-01 įsigaliojo įstatymas dėl civilinio kodekso papildymo straipsniu 6.930¹ str., iki tol atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas nebuvo reglamentuotas, todėl 2012-06-29 atliekant mokėjimą atsakovas nepažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Nurodė, kad bankroto administratorės ataskaitoje laikotarpiu nuo 2015-10-13 iki 2016-02-12 nurodyta, kad per 2014 metus lizingo bendrovei sumokėta 5260,34 Eur palūkanų. Pažymėjo, kad atsakovas dalį išmokėtų piniginių lėšų skyrė kreditorės AB SEB bankas finansinių reikalavimų įvykdymui. Nurodė, kad atsakovas neatsimena tikslios sumos, kuri buvo išmokėta kreditorei ir ar savo ar įmonės vardu šiuos mokėjimus atliko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad bankroto administratorė iš įmonės buhalterinių dokumentų nustatė, kad nuo 2012 metų įmonė nevykdė ūkinės – komercinės veiklos, nedengė įsiskolinimų kreditoriams. Nurodė, kad 2013-2014-2015 metais skola įmonės kreditoriams nebuvo dengiama, tačiau atsakovo įmonei suteikta paskola dengta: 2012 metais – 3399,46 Eur (11737,64 Lt), 2013 metais – 3185,82 Eur (11000,00 Lt), 2015 metais – 2464,10 Eur (8508,60 Lt). Atstovas pažymėjo, kad skolos dengimas atsakovui nebūtų neteisėtas, jei įmonė nebūtų susidūrusi su finansiniais sunkumais ir skola būtų dengiama proporcingai visiems kreditoriams, neteikiant prioriteto atsakovui. Todėl atsakovas – nesąžiningas, kadangi suteikdamas sau pranašumą pažeidė ieškovės (įmonės) ir jos kreditorių interesus. Atstovas nurodė, kad 2012-12-31 ir 2015-10-12 mokėjimai turėtų būti pripažinti niekiniais pagal CK 1.80 str., kadangi buvo pažeistos CK 6.930¹ str. nuostatos, t.y. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarka. Papildomai nurodė, kad nuo 2010 metų ieškovės sąskaitos buvo areštuotos, tačiau ieškovė vykdė grynųjų pinigų operacijas ir turėjo galimybę atsiskaityti su kitais ieškovės kreditoriais, kaip atsiskaitė su atsakovu.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nesąžiningumo jo veiksmuose nebuvo, tiesiog jis ne visai suprato buhalterinių dokumentų tvarkymo ypatybes ir įmonės galimybes atsiskaityti grynais pinigais su kitais įmonės kreditoriais. Nurodo buvęs paskolinęs įmonei jos veiklai vykdyti nemažai savo kaip fizinio asmens lėšų ir nesupratęs, kad daro pažeidimą, atgaudamas skolą iš įmonės. Prašo įvertinti tai, kad pirmasis mokėjimas atliktas 2012-06-29, t.y. iki priimant įstatymą dėl mokėjimų eiliškumo, ir pripažinti bent šį mokėjimą teisėtu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2015-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Mattia Logistics“ iškelta bankroto byla ir paskirta bankrutuojančios įmonės bankroto administratorė Ritos Valkiūnienės IĮ. 2015-12-01 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą ir jų 85543,30 Eur finansinius reikalavimus bankrutuojančios UAB „Mattia Logistics“ bankroto byloje. Iš BUAB „Mattia Logistics“ bankroto administratorės R. Valkiūnienės IĮ veiklos ataskaitos laikotarpyje nuo 2015-10-13 iki 2016-02-12, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija ir UAB „Mattia Logistics“ 2012 -2015 didžiųjų knygų nustatyta, kad vienintelis bendrovės akcininkas – G. P., taip pat, kad per 2007 – 2008 metų laikotarpį nerasta jokių įmonės sudarytų sutarčių. Nustatyta, kad 2007-2008 metais atsakovas G. P. į įmonės sąskaitą (kasą) pervedė 29 743,98 Eur. Taip pat nustatyta, kad įmonės UAB „Mattia Logistics“ skolų suma kreditoriams nuo 2012-01-01 iki 2015-10-13 nekito ir sudarė 31 729,58 Eur, VMI ir VSDFV skolos taip pat nebuvo dengiamos ir jos išaugo, atitinkamai VMI nuo 933,33 Eur iki 957,03 Eur, VSDFV nuo 1 169,48 Eur iki 1 333,29 Eur. Per nurodytą laikotarpį nekito ir skolos dydis kreditoriui – lizingo bendrovei UAB SEB VB lizingas (AB SEB bankas) – 54 066,77 Eur, tik 2014 metais buvo sumokėta 5 260,34 Eur palūkanų. Iš 2012-06-29 kasos išlaidų orderio Nr. 189, 2013-12-31 kasos išlaidų orderio, 2015-10-12 kasos išlaidų orderio, bankroto administratorės ataskaitos nustatyta, kad įmonės skola atsakovui G. P. sumažėjo, t.y. per 2012 metus – 3 399,46 Eur, 2013 metus – 3 185,82 Eur, 2014 metus – 0 Eur, 2015 metus 2 464,26 Eur, skolos likutis sudarė 13 801,48 Eur, dėl kurio G. P. pateikė kreditorinį reikalavimą BUAB „Mattia Logistics“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).
Dėl reikalavimo teisės
Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Iš 2015-12-01 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai matyti, kad ieškovė turėjo 17 kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma siekė 85543,30 Eur, tarp kreditorių yra ir atsakovo reikalavimas 13801,48 Eur sumai, todėl bankroto administratorius, gindamas kreditorių interesus, turi neabejotiną reikalavimo teisę skolininkui.
Dėl ieškinio senaties termino
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą UAB „Mattia Logistics“ priimta 2015-09-30, ieškinys teismui pateiktas 2016-02-23. Vadovaujantis CK 6.66 str. 3 d., ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2013). Darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana pareikšti nėra pasibaigęs.
Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį
Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Iš byloje esančių duomenų bei to, kad šalys neginčijo fakto, nustatyta, kad atsakovas skolino pinigus ieškovei. Ginčijamų sandorių metu UAB „Mattia Logistics“ jau buvo nemoki, netrukus po 2015-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo nutarta iškelti ieškovei UAB „Mattia Logistics“ bankroto bylą buvo atliktas paskutinis (2015-10-12) mokėjimas. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti ginčijamus sandorius, todėl darytina išvada, kad actio Pauliana prasme šalys ginčijamų sandorių sudaryti neprivalėjo.
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu teigė, kad esą ginčijamus sandorius ieškovei sudarius ir atsakovui išmokėjus pinigus, jų dalis buvo skirta atsikaityti su kreditoriumi – lizingo bendrove. Tačiau šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų atsakovas byloje nepateikia, pats nurodo, jog neatsimena kokią tikslią sumą išmokėjo kreditoriui, ar šią sumą mokėjo įmonės vardu ar savo paties. Byloje esantys bankiniai išrašai, atsakovo nurodytų faktų nepatvirtina.
Byloje taip pat nėra ir duomenų, jog minėtų sumų išmokėjimo, atliktų ginčijamais mokėjimais, terminas buvo apibrėžtas konkrečia data, taip pat neįrodyta, jog atsakovas kreipėsi į ieškovę reikalaudamas grąžinti skolintas lėšas, taip nustatydamas prievolės įvykdymo terminą (CK 6.873 str. 2 d.). Kadangi ieškovės prievolės grąžinti skolintas lėšas atsakovui terminas nebuvo apibrėžtas, o atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškė ieškovei reikalavimą susigrąžinti pinigus per trisdešimt dienų, todėl darytina išvada, jog ieškovė grąžinti 9 049,53 Eur dydžio lėšas tais laikotarpiais, kai tai buvo padaryta, neprivalėjo. Tai, kad atsakovas gavęs lėšas galimai atsiskaitinėjo su vienu iš kreditorių, nepatvirtina, kad ginčijamus sandorius ieškovė privalėjo sudaryti; nėra jokių duomenų apie tai, kad iš šių lėšų būtų buvę vykdyti būtent tokie mokėjimai, o taip pat kad šiais ieškovės grynais pinigais atsakovas negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sandoris laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus teises, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kuris buvo ne tik UAB „Mattia Logistics“ kreditorius, tačiau ir įmonės vadovas bei akcininkas, įmonei suteiktas lėšas susigrąžino 2012-06-29 ir 2013-12-31, t. y. kai įmonė buvo faktiškai nemoki ir 2015-10-12 kai įmonei jau buvo iškelta bankroto byla.
Teisinis ieškovės nemokumas konstatuotas 2015-09-30. Tačiau nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus. Įmokų paskirstymą, esant kelioms skoloms, nesant šalių susitarimo, reglamentuoja įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčijamų susitarimų sudarymo laikotarpiu ieškovė buvo nemoki. Nuo 2012 metų UAB „Mattia Logistics“ reguliariai turėjo įsiskolinimų UAB „Klaipėdos transekspedicija“, 2013-01-31 dienai jie sudarė 332,19 Eur (1147,00 Lt), 2015-10-13 jie sudarė – 332,19 Eur (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 332,19 Eur); UAB „Tele2“ – 2013-01-31 dienai jie sudarė 321,50 Eur (1110,09 Lt), 2015-10-13 jie sudarė – 321,50 Eur (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 535,32 Eur); UAB „Askema“ 2013-01-31 dienai jie sudarė 1509,79 Eur (5213,00 Lt), 2015-10-13 jie sudarė – 1509,79 Eur (patvirtintas kreditorinis reikalavimas 1364,98 Eur) ir kt., bendra įsiskolinimo suma 2012-12-31 dienai sudarė 35045,28 Eur (121004,35 Lt), o 2015-10-13 dienai įsiskolinimas sudarė 31729,58 Eur. Iš ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012, 2014 m., nustatyta, kad 2012-12-31 balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 114630,15 Eur (395795,00 Lt), o turtas 51594,36 Eur (178145,00 Lt)2014-12-31 balanse mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 109414,00 Eur (377785,00 Lt), o turtas 53634,73 Eur (185190,00 Lt). Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad ginčijamų mokėjimų metu UAB „Mattia Logistics“ faktiškai buvo nemoki. Be to, ieškovės nemokumą patvirtina ir ieškovės pateiktos tiekėjų/pirkėjų suvestinės, nes juose išvardintų kreditorių. reikalavimo teisės buvo neabejotinos, galiojančios ir vėliau buvo patvirtintos bankroto byloje tvirtinant kreditorinius reikalavimus.
Nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Mattia Logistics“, turėdama finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimo terminai buvo suėję, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – G. P.. Atsakovui buvo suteiktas prioritetas, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises, nes jam išmokėtos lėšos galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl darytina išvada, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių teises.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2013). Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo
Pagal CK 6.67 straipsnio 2 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Kadangi ginčijamas sandoris sudarytas tarp juridinio asmens UAB „Mattia Logistics“ ir fizinio asmens G. P., kuris sandorio sudarymo metu buvo minėto juridinio asmens vadovas, šalių nesąžiningumas preziumuojamas.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygas sandoriui nuginčyti. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini, ieškovės 2012-06-29, 2013-12-31 ir 2015-10-12 mokėjimai atsakovui pripažintini negaliojančiais.
Dėl sandorių, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, negaliojimo
CK 1.80 straipsnio 1 dalyje numatytą sandorių negaliojimo pagrindą galima taikyti nustačius tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Nuo 2013-10-01 galiojantis CK 6.930¹ str. 1 d. numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šios normos formuluotėje naudojamas žodis „privalo“ patvirtina CK 6.930¹ str. normos imperatyvumą.
Kaip nustatyta šioje byloje anksčiau, mokėjimų atlikimo metu ieškovė turėjo kitų kreditorių, kurių reikalavimams jau buvo suėjęs terminas (2013-12-31 ir 2015-10-12 mokėjimo atveju), todėl buvo privalu atsiskaityti kalendorinio eiliškumo tvarka, todėl akivaizdu, kad mokėjimai yra atlikti pažeidus CK 6.930¹ str. nuostatas, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 str. nuostatas.
Atsakovas teigė, kad ieškovės 2012-06-29 atliktas mokėjimas atsakovui nepažeidė LR CK 6.930¹ str., kadangi šis įstatymas įsigaliojo tik nuo 2013-10-01. Teismo vertinimu, ši teisės norma tik papildomai patvirtina po jos įsigaliojimo atliktų mokėjimų neteisėtumą; tuo tarpu ir iki jos įsigaliojimo galiojusios CK 6.66 str. nuostatos, įpareigojančios skolininką tolygiai atsiskaityti su visais kreditoriais, nesuteikiant nei vienam iš jų neleistinos pirmenybės prieš kitus, laikytinos bendrąja norma, taikytina šio ginčo sprendimui. Kadangi ir ginčijamo 2012-06-29 mokėjimo atžvilgiu byloje buvo nustatytos visos actio Pauliana sąlygos, šis mokėjimas irgi pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento (CK 6.66 straipsnis).
Dėl restitucijos
Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana bei CK 1.80 str. 1 d. pagrindais, taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Kadangi UAB „Mattia Logistics“ iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas CK 6.66 straipsnio nuostatas taikant kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005).
Byloje nustačius, kad ieškovė atsakovui sumokėjo 9049,53 Eur sumą, ieškovei iš atsakovo ši suma priteistina (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str. 1 d.), o atsakovas G. P. atitinkamai įgyja subjektinę teisę kreiptis į ieškovės bankroto administratorių dėl įtraukimo į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ĮBĮ nustatyta tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Patenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 3 d., 93 str., 98 str.)
Ieškovės BUAB „Mattia Logistics“ ieškinys, kurio suma 9049,53 Eur, apmokestintinas 204,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kadangi ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkinamas, ši mokesčio suma priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais 2012-06-29 UAB „Mattia Logistics“, juridinio asmens kodas 300624006, atliktą 3399,46 Eur (11737,64 Lt) mokėjimą G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2012-06-29 kasos išlaidų orderį, 2013-12-31 UAB „Mattia Logistics“ atliktą 3185,82 Eur (11000,00 Lt) mokėjimą G. P. pagal 2013-12-31 kasos išlaidų orderį ir 2015-10-12 UAB „Mattia Logistics“ atliktą 2464,26 Eur mokėjimą G. P. pagal 2015-10-12 kasos išlaidų orderį.
Taikyti restituciją: priteisti BUAB „Mattia Logistics“, juridinio asmens kodas 300624006, iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9049,53 Eur (devynis tūkstančius keturiasdešimt devynis Eur 53 ct) sumą.
Priteisti valstybei iš G. P. 204,00 Eur (du šimtus keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų. Priteistos valstybei sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.