- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-131-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Albinas Čeplinskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simanavičienė Procesinio sprendimo kategorija 121.18.; 121.21.;
(S)
125.10.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui R. S., ieškovo atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, atsakovui G. G., atsakovo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007 pagal atsakovo G. G. prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. preliminaraus sprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. R. Slavinskas prašė priteisti iš atsakovo G. G. 40000 Lt skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 - 01 - 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2007 - 01 - 03 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu paskolino atsakovui 40000 Lt sumą. P. K. m. 17-tą notaro biurą 2007 - 01 - 16 pranešimu ieškovas pareikalavo atsakovo, kad šis sumokėtų skolą iki 2007 - 01 - 18. Tačiau atsakovas iki šiol skolos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 5 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo 40000 Lt skolos, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2007 – 01 - 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
A. G. Gasiūnas pateikė prieštaravimus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad nesutinka su ieškinyje išdėstytais reikalavimais bei preliminariu teismo sprendimu, kadangi vekselio neišrašė, jo nepasirašė, 40 000 Lt sumos iš ieškovo nėra pasiskolinęs, todėl darytina išvada, kad vekselis yra suklastotas, o tariamo kreditoriaus, t.y. ieškovo reikalavimai atsakovui yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat nurodė, kad 2007 – 02 - 01 Kauno m. VPK Santakos PK pagal atsakovo 2007 – 01 - 17 pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas (vekselio kopija), kuriuo remiantis prašoma iš atsakovo priteisti 40 000 Lt sumą, (kaip ir pats vekselis) yra suklastotas, todėl nelaikytinas įrodinėjimo priemone. Ieškovas siekia pasisavinti jam nepriklausantį turtą - prisiteisti iš atsakovo 40 000 Lt pagal suklastotą vekselį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. galutiniu sprendimu (I tomas, b.l. 52-54) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atmetė atsakovo prieštaravimus kaip neįrodytus. Teismas rėmėsi byloje esančiu rašytiniu įrodymu 2007 - 08 - 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07) baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07, kurio išvadose nurodyta, kad 2007 – 01 - 03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė pats G. G. ir 2007 - 01 - 03 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, eilutėje „Parašas (ai)“ G. G. vardu pasirašė pats G. G..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (I tomas, b.l. 60-64) atsakovas G. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi 2007 – 08 - 09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07), kurio išvadose nurodyta, kad 2007 - 01 - 03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė ir vekselyje pasirašė pats G. G.. Tačiau teismas nepasisakė ir visiškai nevertino kitų ekspertizės metu nustatytų ir bylai bei teisingam ir teisėtam sprendimo priėmimui esminę reikšmę turinčių išvadų, kad rankraštiniai įrašai 2007 – 01 - 03 vekselyje parašyti neišlavinta, labai sutrikusios judesių koordinacijos rašysena ir, kad koordinacijos sutrikimo pobūdis ir įmantravimo požymiai rodo, kad įrašai vekselyje parašyti, rašančiajam esant neįprastos būsenos. Todėl nagrinėjant bylą buvo būtina išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, būtina buvo atlikti papildomą išsamesnę ekspertizę su pateiktais klausimais ekspertams. Teismas, remdamasis minėta ekspertize, negalėjo priimti sprendimo byloje, kadangi ekspertizė buvo atliekama gavus Kauno m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skirti rašysenos ekspertizę ir ekspertams nebuvo pateikti klausimai, turintys esminės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Atsakovas neturėjo galimybės užduoti klausimų ekspertams, todėl nebuvo tiriamos svarbios vekselio užpildymo aplinkybės. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti tokias reikšmingas bylai aplinkybes kaip rankraščio parašymo sąlygas bei rašiusiojo psichologinę ir fiziologinę būklę. Apelianto nuomone, pagal LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. Nepaisant to, ieškovas kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Vadinasi, ieškovas pripažino, kad santykiai tarp šalių yra ginčytinas dalykas. Tokiu atveju, remiantis LR CK 6.875 straipsniu, atsakovas kaip paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo. Tačiau teismas atsakovui nesuteikė galimybių teisinei gynybai, kadangi nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo bylos nagrinėjimo metu pateiktus motyvuotus prašymus: sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 24-1-00157-07, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnio 1 dalyje dėl dokumentų suklastojimo; pripažinti ieškovo dalyvavimą bylos nagrinėjime būtinu; apklausti liudytoją J. M.. Atsakovo atstovo prašymai buvo pagrįsti, kadangi baudžiamoji byla Nr. 24-1-00157-07 buvo nebaigta ir atsakovo atstovas negalėjo susipažinti su byloje esančia medžiaga. Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti ir nežinojo aplinkybių, susijusių su vekselio ir tariamos skolos atsiradimu. Šias esmines aplinkybes yra būtina ištirti tam, kad nustatyti ar paskola buvo suteikta ir pinigai buvo perduoti atsakovui, priešingu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka įrodyti skolos faktą. Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo prašymus ir visiškai netirdamas svarbių bylos aplinkybių, priėmė formalų, nepagrįstą sprendimą. Buvo ir liko neištirtos esminės bylos aplinkybės: kokiu tikslu atsakovas skolinosi pinigus; ar buvo perduoti pinigai atsakovui; kaip ieškovas, nepažinodamas atsakovo, galėjo skolinti tokią didelę pinigų sumą nepažįstamam asmeniui; kodėl ieškovas vengė ir nepasirodė teismo posėdyje. Atsakovas teigia, kad jis 2007 – 01 - 03 vekselio neišrašė ir nepasirašė, ieškovo nepažįsta ir jokių pinigų nėra gavęs. 2007- 08 - 09 atliktos ekspertizės metu konstatuotos aplinkybės, kad rankraštiniai įrašai 2007- 01 - 03 vekselyje parašyti neišlavinta, labai sutrikusios judesių koordinacijos rašysena ir, kad įrašai vekselyje parašyti rašančiajam esant neįprastos būsenos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad arba atsakovas neišrašė ir nepasirašė vekselio, arba buvo priverstas padaryti ir padarė tai ne savo valia, būdamas tokios psichologinės ir/ar fiziologinės būklės, kad negalėjo atsiminti ir neatsimena vekselio pasirašymo fakto ir nesuprato šio savo poelgio pasekmių, nors realiai ir nėra gavęs jokių pinigų. Jei žmogus vekselį užpildė prieš savo valią, tai negali būti įrodymu, kad žmogui buvo perduoti pinigai. Šie argumentai vienareikšmiškai liudija, kad vekselis parašytas ir pasirašytas tokiomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai kelią pagrįstų abejonių dėl skolos fakto.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (I tomas, b.l. 88-90) ieškovas R. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 – 09 - 19 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atstovavimo išlaidas. Ieškovas nurodė, jog dėl skolos išieškojimo jis kreipėsi į teismą, kadangi vekselį, pagal kurį jis vykdė išieškojimą ne ginčo tvarka, iš notaro paėmė policijos pareigūnai, pradėję vykdyti ikiteisminį tyrimą dėl galimo vekselio suklastojimo. Ginčas prasidėjo dėl atsakovo G. G. melagingo pareiškimo policijai apie suklastotą vekselį. Be to, ieškovui tapo žinoma, kad atsakovo butas yra areštuotas antstolio patvarkymu išieškant kitą skolą, ir antstolis pradėjo vykdyti priverstino išieškojimo veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms tik užvedus civilinę bylą procesinių laikinųjų apsaugos priemonių pagalba galėjo būti sustabdyti antstolio veiksmai realizuojant atsakovo turtą. Atsakovo pozicija byloje pagrįsta prieštaringais motyvais. Atsakovas (jo atstovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sandorio jis nesudarė, tačiau toliau išsakė motyvus, suponuojančius atsakovo valios problemą dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu. Atsakovo ieškinys, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu bei prašymas skirti teismo ekspertizę, siekiant paneigti skolos dokumento tikrumą, nebuvo pareikšti. Byloje tik pats ieškovas, siekdamas paneigti aplinkybes dėl galimo vekselio suklastojimo, prašė teismą skirti teismo ekspertizę, siekiant išsiaiškinti dokumento autentiškumą (nors atsakovas, turėdamas šios aplinkybės įrodinėjimo pareigą, to neprašė, o tik siekė bylos sustabdymo). Tačiau vekselio autentiškumas buvo ištirtas baudžiamojoje byloje vykstančiame ikiteisminiame tyrime, buvo gauta specialisto išvada paneigianti vienintelę atsakovo atsiliepimo versiją dėl galimo dokumento suklastojimo. Šis įrodymas nėra teismo ekspertizė civilinėje byloje ir jam negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios teismo ekspertizės skyrimą, klausimų ekspertams suformulavimą, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimą ir pan. Gauta specialisto išvada iš baudžiamosios bylos yra vertintina kaip rašytinis įrodymas. Gavus specialisto išvadą iš baudžiamosios bylos tokia teismo ekspertizė tapo nebereikalinga, nes byloje esminė ginčytina aplinkybė tapo įrodyta kitais įrodymais. Atsakovas (ir jo atstovas) neprašė skirti kokią nors kitokią savarankišką teismo ekspertizę, kuri būtų galėjusi atsakyti į kitus, savarankiškus, nors kiek nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingus, klausimus, o papildomos ekspertizės apelianto nurodytiems papildomiems klausimams atsakyti teismas skirti negalėjo, kadangi byloje nebuvo skirta ir atlikta pirminė teismo ekspertizė. Apelianto nurodyti, tariamai bylai reikšmingi, eksperto neatsakyti klausimai neturi teisinės reikšmės įrodinėjant byloje esminę tirtiną aplinkybę apie paskolos (pinigų gavimo) faktą. Skolos dokumento autentiškumas ir jo buvimas pas kreditorių turi savarankišką teisinę reikšmę įrodant skolos faktą ir negali būti paneigtas apelianto įvardijamomis arba galimomis nustatyti "abejonėmis". Tokiu būdu atsakovas (bei jo atstovas) nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių jo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, o pagrindinis motyvas dėl dokumento suklastojimo yra paneigtas byloje esančia specialisto išvada. Procese atsakovo reikšti reikalavimai dėl papildomų įrodymų nebuvo pagrįsti jų sąsaja su bylos esme ir buvo tik atsakovo siekis vilkinti bylą, o ne ginčą spręsti iš esmės.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.P2-5348-475/2007, o ieškovas – apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vienas iš apeliacinio skundo motyvų, kad teismas, remdamasis 2007-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07), negalėjo priimti sprendimo byloje, kadangi ekspertizė buvo atliekama gavus Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį skirti rašysenos ekspertizę ir ekspertams nebuvo pateikti klausimai, turintys esminės reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje J. V. v. UADB „ Balticums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004; 2009-11-16 nutartį civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. H. P .B, bylos Nr. 3K-3-503/2009). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime 2007-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-2280 (07) baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00157-07 (b.l.93-97), kurio išvadose konstatuota, kad 2007-01-03 neprotestuotino paprastojo vekselio rankraštinius įrašus įrašė ir vekselyje pasirašė pats G. G., ir kad 2007-01-03 neprotestuotiname paprastajame vekselyje, eilutėje „Parašas (ai)“ G. G. vardu pasirašė pats G. G., rėmėsi kaip rašytiniu įrodymu, šio dokumento nelaikė ekspertizės aktu CPK 216 str. prasme, dėl ko šį dokumentą teisingai įvertino kaip rašytinį įrodymą. Šio ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad rankraštiniai įrašai 2007-01-03 vekselyje parašyti neišlavinta, labai sutrikusios judesių koordinacijos rašysena, koordinacijos sutrikimo pobūdis ir įmantravimo požymiai rodo, kad įrašai vekselyje parašyti, rašančiajam esant neįprastos būsenos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad neįprasta būsena (arba būkle) gali būti laikomas girtumas, apsvaigimas ir kt. Išreikalauti ir prie bylos prijungti atsakovo G. G. medicininiai dokumentai iš „Jūsų šeimos klinika“ ir VšĮ Kauno apskrities ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės patvirtina, kad atsakovui diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo atsisakyti vadovautis šiuo rašytiniu įrodymu. Šio rašytinio įrodymo išvados galėjo būti paneigtos bylos nagrinėjimo metu kitais rašytiniais įrodymais, tačiau apeliantas nepateikė jokių šias išvadas paneigiančių įrodymų, tik prieštaravimuose nurodė, kad vekselio neišrašė, jo nepasirašė, 40000 Lt sumos iš ieškovo nėra pasiskolinęs, tai yra, kad vekselis yra suklastotas.
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Aiškindamas CPK 212 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškūs, specialių žinių reikalaujantys klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2006; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009 ir kt.). Šioje civilinėje byloje iškilus ginčui tarp šalių dėl to, ar atsakovas G. G., pasirašydamas 2007-01-03 neprotestuotiną vekselį, suprato savo veiksmų esmę bei prasmę, neabejotinai iškilo specialių žinių poreikis, dėl ko apeliacinės instancijos teismas atsakovo atstovo prašymu 2008-12-23 nutartimi skyrė psichiatrijos ekspertizę, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: 1. Ar pasirašydamas 2007-01-03 neprotestuotiną paprastąjį vekselį G. G. sirgo kokia nors psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu? 2. Jei taip, tai kokia (kokiu) ir nuo kada, ir, ar dėl to jis pasirašydamas 2007-01-03 neprotestuotiną paprastąjį vekselį galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir ar galėjo juos valdyti? Atlikus šią ekspertizę, teisme buvo gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas (II tomas, b.l.38-41), kurio išvadoje nurodyta, jog G. G., pasirašant 2007-01-03 neprotestuotiną paprastąjį vekselį, konstatuojamas priklausomybės sindromas, asmenybės sutrikimas, kurie jam netrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-452/2006). Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad, atliekant šią psichiatrijos ekspertizę, buvo įvertinta civilinėje byloje esanti medicininė dokumentacija, apelianto gyvenimo anamnezė, psichikos būsena ir nustatyta, kad G. G. daugelį metų piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (užgėrimai), pastaruoju metu tolerancija alkoholiui yra sumažėjusi, aiškiai susiformavęs abstinencijos sindromas (persirgo alkoholiniu delyru, buvo įvykę keletas epilepsijos priepuolių, išreikštos vegetacinės reakcijos), jo asmenybėje stebimi socialinio regreso požymiai, yra sutrikęs emocinis elgesys. Šios ekspertizės atlikimo metu nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie apelianto G. G. psichologinę ir fiziologinę būseną 2007-01-03 sandorio sudarymo (vekselio surašymo ir pasirašymo) metu, o taip pat, kad pastarasis, 2007-01-03 surašant ir pasirašant vekselį, buvo apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje arba tokioje emocinėje būsenoje, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė minėtą išvadą. Nurodytos aplinkybės įgalina daryti išvadą, kad šiame dokumente neegzistuoja jokių esminių prieštaravimų. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas ir ekspertas K. D., kuris dalyvavo atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę ir surašant ekspertizės aktą (II tomas, b.l.38-41, 82-111). Taigi teisėjų kolegija eksperto išvadą šioje byloje vertina kaip patikimą įrodymų šaltinį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs 2009-02-19 - 2009-03-16 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82 TPK-5 esančias išvadas, o taip pat ir 2007-08-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2280 (07) pateiktas išvadas, konstatuoja, jog šie dokumentai yra leistini ir reikšmingi bylai įrodymai.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo aiškinamasi, ar ieškovas aplamai turėjo pinigų, kuriuos galėjo perduoti atsakovui. Byloje esantys įrodymai apie ieškovo R. S. nuosavybės teise valdomų butų (II tomas, b.l.115-138, 141-144, 146-158) perleidimą patvirtina, kad ieškovas pinigų turėjo.
Pažymėtina, jog CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pagal šias įstatymo normas šalys šioje byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti neįrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad fakto nebuvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pateikti ir surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog ieškovas atsakovui perdavė 40000 litų pagal atsakovo surašytą ir pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
Teismai, nagrinėdami bylas, vertina tiek šalių paaiškinimus, tiek rašytinius įrodymus, ekspertų išvadas, tiek liudytojų parodymus. Teismas išvadą padarė nepažeisdamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, įvertino įrodymus vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.