Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-27 · Civilinė byla Nr. e2A-495-280/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
e2A-495-280/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2A-495-280/2019Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00010-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.9.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui V. P. dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7874,40 Eur nepagrįsto praturtėjimo, taip pat įstatymines 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pagal 2004-06-15 d. teismo sprendimą iš jo banko naudai buvo priteista negrąžinta paskolos dalis – 11486,14 eurų, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį iš jo buvo išieškota priteista paskolos dalis ir 7874,40 eurų palūkanų, paskaičiuotų nuo 2003-09-10 iki 2018-12-11, t.y. iki visiško skolos išieškojimo.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2006-02-22 teismo sprendimu jam buvo priteista iš atsakovo 11486,14 eurų be pagrindo įgytų pinigų ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi šiuo teismo sprendimu buvo nustatyta, kad iš banko paimtus pinigus iš jo įgijo atsakovas V. P., taip be įstatyminio pagrindo praturtėdamas jo sąskaita, kuris šios priteistos sumos iki galo jam nėra sumokėjęs iki šiol, todėl jis neturėjo galimybės bankui anksčiau grąžinti priteistos skolos, dėl ko iki pilno bankui priteistos skolos išieškojimo iš jo buvo išieškotos 7874,40 eurų dydžio procesinės palūkanos.

4. Atsakovas jam už be pagrindo įgytą turtą ne tik kad jo negrąžino, bet ir palūkanų nemokėjo, ilgą laiką naudojasi gautais pinigais, kurių nėra pilnai grąžinęs iki šiol, o jis bankui turėjo sumokėti nurodytą sumą palūkanų, taip patirdamas nuostolius. Kadangi atsakovas tokiu būdu jo sąskaita sutaupė bankui mokėtinas palūkanas, prašė jas priteisti iš atsakovo.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo V. P. ieškovui V. B. nepagrįstai sutaupytus 7874,40 Eur bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2004-06-15 sprendimu iš ieškovo V. B. AB bankui „Hansabankas“ buvo priteista 39659,34 Lt (11486,13 eurų) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2003-09-10 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1189,78 litų (344,58 eurų) bylinėjimosi išlaidų. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo. Antstolė, vykdydama šį vykdomąjį raštą, iš ieškovo išieškojo visą priteistą skolos sumą ir 7874,40 eurų palūkanų bei 2018-12-11 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, pilnai išieškojus priteistą sumą.

7. Biržų rajono apylinkės teismo 2006-02-22 sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovas V. B. iš banko paimtus pinigus iš karto perdavė R. V., kuris atsakovo V. P. prašymu įnešė į šio sąskaitą banke pastarojo paskolos dengimui. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad visus ieškovo iš banko paimtus pinigus įgijo atsakovas V. P. be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo ieškovo sąskaita, dėl ko 39659,34 Lt (11486,13 eurų) suma buvo priteista ieškovui iš atsakovo. Šio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai ir antstolės I. Bakšienės 2018-12-28 d. raštas patvirtina, kad priteista suma iki šiol nėra pilnai išieškota.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovo bankui priteistus pinigus be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo įgijo atsakovas išimtinai savo interesais, taip praturtėdamas ieškovo sąskaita. Tuo tarpu ieškovas per visą skolos išieškojimo iš jo laiką sumokėdamas bankui ieškinyje nurodyto dydžio sumą palūkanų, tokiu būdu patyrė šio dydžio nuostolius. Byloje tiek rašytiniais bylos duomenimis, tiek pačių šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas be pagrindo įgytų pinigų iki šiol ieškovui nėra pilnai grąžinęs ir už naudojimąsi šiais pinigais ieškovui nemokėjo jokių palūkanų. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, naudodamasis iš banko ieškovo paimtais ir jam perduotais pinigais visą šį laiką neatlygintinai, nepagrįstai sutaupė ieškovo nuostolių sąskaita, kuris visą šį laiką mokėjo bankui palūkanas, todėl prašomą sumą priteisė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.242 str. pagrindu.

9. Skola bankui iš ieškovo buvo baigta išieškoti 2018-12-11, tuomet paaiškėjo konkreti suma, kurią atsakovas nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita, todėl nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

10. Ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jo paties bankui sumokėtas palūkanas iš atsakovo, kurių dydis, tapo aiškus tik visiškai įvykdžius teismo sprendimą ir šią sumą atsakovas, naudodamasis iš banko ieškovo paimtais ir jam perduotais pinigais visą šį laiką neatlygintinai, tokiu būdu nepagrįstai sutaupė ieškovo sąskaita bankui mokėtinas palūkanas. Atsakovas, naudodamasis be pagrindo įgytu turtu – paskolos pinigais, nepagrįstai sutaupė ieškovo nuostolio sąskaita. Kadangi visą šį laiką iš banko ieškovo paimtais paskolos pinigais naudojosi ir tebesinaudoja atsakovas, nes skola ieškovui nėra pilnai grąžinta, todėl ieškovas bankui savo sumokėtos palūkanų sumos šiuo konkrečiu atveju negali reikalauti priteisti iš atsakovo kitais įstatyme numatytais pagrindais, t.y. jis negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Nustatęs šias aplinkybėms, ieškovo ieškinį teismas tenkino visiškai.

11. Teismas ginčijamu sprendimu priteisė įstatyme nustatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

12. A. V. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti.

13. Nurodo, kad 2004 m. Biržų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-14-01/2004, teismo posėdžio metu ieškovas pripažino 39659,34 litų skolą bankui ir sutiko, kad ieškiniu pareikšti minėtoje civilinėje byloje reikalavimai būtų tenkinami, prašė teismo išdėstyti skolos mokėjimą, išlaikant iš jo po 660 litų kas mėnesį, ką teismas ir patenkino iš ieškovo priteistos negrąžintos paskolos dalies 39659,34 litų (11486,14 Eur) mokėjimą išdėstė, nustatęs, kad ieškovas sumoka šią pinigų sumą AB bankui „Hansabankas" (AB „Swedbank"), mokėdamas po šešis 660 litų kas mėnesį, pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

14. Ieškovas, vykdydamas teismo sprendimą, teismo priteistą skolą bankui privalėjo išmokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2004 m. liepos mėn.) kas mėnesį mokėdamas po 660 Lt, sekančia tvarka: 2004-2005 metais - 7920 litus (660 x 12 mėn. = 7920 Lt), 2005-2006 metais - 7920 litus (660 x 12 mėn. = 7920 Lt), 2006-2007 metais - 7920 litus (660 x 12 mėn. = 7920 Lt), 2007-2008 metais - 7920 litus (660 x 12 mėn. = 7920 Lt), 2009-2010 metais - 7920 litus (660 x 12 mėn. = 7920 Lt), kas sudaro 39600 (7920x5=39600), prie 39600 Lt pridėjus 59.34 litų likutį. V. B. skolą bankui privalėjo sumokėti iki 2010 metų rugpjūčio mėnesio įskaitytinai.

15. Teismas, priteisdamas iš apelianto 7874,40 Eur, vadovavosi antstolės patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (2018-12-11 Nr. S-18-115- 57440), kuris buvo adresuotas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams, bei ieškovui V. B. ir Swedbank, kuriame nurodyta, kad piniginis išieškojimas 7874,40 Eur palūkanos (skola), iš viso 11830,72 Eur skola iš ieškovo visiškai išieškota. Antstolės patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo 7874,40 Eur įvardijamos, ne tik kaip palūkanos, bet ir kaip skola. Taip pat nėra pateikta skaičiavimo, šios sumos pagrindimo.

16. Ieškovas, prisiėmęs įsipareigojimus bankui, nevykdė teismo sprendimo, kuriam nevykdžius teismo sprendimo ir priimtų įsipareigojimų pirmosios instancijos teisme skundžiamu sprendimu nustatyta, kad dėl ieškovo nevykdyto teismo sprendimo jis nepagrįstai sutaupė.

17. Ieškovas rėmėsi 2006 m. vasario 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-434-2006, kuriuo ieškovo naudai iš atsakovo priteista 39659,34 litų (11486,14 Eur) be pagrindo įgytų pinigų, 2379,56 litų (689,17 Eur) žyminio mokesčio, 94,60 litų (27,40 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų 150 litų (43,44 Eur) advokato pagalbai apmokėti.

18. Minėtoje civilinėje byloje ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio metinių palūkanų, nors turėjo teisę.

19. Nors, ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, ginti savo pažeistas teises kitais gynybos būdais, tačiau pareikštu ieškiniu ieškovas pasirinko kitą teisių gynybos būdą, nusprendė reikalauti patirtų nuostolių: jo paties bankui sumokėtų palūkanų, kurių dydis, nurodytas antstolės patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo be skaičiavimo pagrindimo, įvardijamas ir kaip palūkanos, ir kaip skola.

20. Ieškovas savo veiksmais atsisakė procesinių palūkanų skaičiavimo iš atsakovo 2006 m.. Ieškovas nuostolius patyrė dėl savo paties kaltės, nesugebėjęs įgyvendinti savo teisių, neįvertinęs, kad palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką, kuo greičiau įvykdyti prievolę, tai, kad palūkanos atlieka ir kompensacinę funkciją, kadangi procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

21. Ieškovas ir bankas 1997 m. lapkričio 7 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 65439 pagal kurią ieškovui buvo suteikta paskola namo pirkimui, kurią turėjo ieškovas bankui grąžinti iki 2002 m. lapkričio 6 d.. Kad iš banko paimti pinigai buvo perduoti kitam asmeniui (atsakovui R. V.), kuris įnešė gautus pinigus į atsakovo asmeninę sąskaitą banke atsakovo paskolos dengimui, kad visus ieškovo paimtus pinigus jis įgijo be įstatymu ar sandorio nustatyto pagrindo ieškovo sąskaita, dėl ko privalo grąžinti pastarajam be pagrindo įgytą turtą. Vykdydamas 2006 m. vasario 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą didžiąją dalį priteistų be pagrindo įgytų pinigų ieškovui atsakovas nurodo išmokėjęs.

22. Teismas 2006 m. vasario 22 d. sprendime pasisakė, kad ieškovo iš banko paimtos piniginės lėšos buvo įneštos į atsakovo asmeninę sąskaitą banke jo paskolos dengimui, tai reiškia, kad gautais pinigais dengė kitą paskolą. Tuo metu nebuvo keliamas klausimas kiek atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita. Jeigu ir vertinti, ar atsakovas galėjo sutaupyti ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo, toks vertinimas galėjo būti atliktas pagal banko pateiktas sąskaitas, vykdytų operacijų išrašus dar 2006 metais civilinėje byloje Nr. 2-26-434-2006, nustačius kiek atsakovas sutaupė, naudodamas be pagrindo įgytu turtu, tai yra, dengdamas bankui paskolą, mokėdamas jos palūkanas ir delspinigius.

23. Nurodo, kad į banką su ieškovu nurodytų piniginių lėšų paimti nėjo. Tai, kad iš banko paimtas pinigines lėšas ieškovas perdavė kitam asmeniui, o šis, paėmęs iš ieškovo pinigines lėšas, įnešė į atsakovo sąskaitą, nereiškia, kad jis visą šį laiką iš banko ieškovo paimtais paskolos pinigais naudojosi ir tebesinaudoja.

24. Nuo ieškovo piniginių lėšų įnešimo į atsakovo sąskaitą (1997 m.) praėjo daugiau nei dvidešimt metų, todėl teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nors atsakovas to prašė.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas dar 2006 metais išsprendė tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą 2006 m. vasario 22 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-26-434-2006, ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisęs 11486,14 Eur be pagrindo įgytų pinigų,

26. Ieškovas 1997 m. lapkričio 7 d. su banku pasirašė paskolos sutartį. Tarp banko ir ieškovo susiklostė paskoliniai santykiai. Ieškovo ir banko 1997 m. lapkričio 7 d. pasirašyta paskolos sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Jos pagrindu bankui buvo priteistos iš ieškovo įstatyminės palūkanos.

27. 2004 metais Biržų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-14- 01/2004 ieškovas pareiškė, kad pripažįsta skolą bankui, teismo prašė išdėstyti skolos mokėjimą dalimis. Minėtoje byloje ieškovas patvirtino, kad paskolą ėmė namo pirkimui, sutiko su pareikštais banko reikalavimais. Tai, kad vėliau ieškovas nurodė visai kitas aplinkybes, atskleisdamas tariamą iš banko pinigų paėmimo planą, pats ieškovas elgiasi nesąžiningai.

28. Teigia, kad jokių įsipareigojimų ieškovui neturėjo, iš ieškovo nebuvo priėmęs pinigų, į civilinę bylą Nr. 2-14-01/2004 taip pat įtrauktas nebuvo, dėl ko minėtoje byloje dėl jo teisių ir pareigų pasisakyta nebuvo. Ieškovas, minėtoje byloje pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė 1997- 11-07 paskolos sutartį, sudarytą su banku, pripažinti negaliojančia, vėliau atsisakė pareikšto reikalavimo.

29. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, mano, jog ieškovas prisiėmė jo nurodytų nuostolių atsiradimo riziką su banku sudaręs 1997-11-07 paskolos sutartį, bei atsisakęs minėtą sutartį pripažinti negaliojančia. Pinigines lėšas perdavęs kitam asmeniui, piniginių lėšų gavimo metu iš banko nepasidomėjęs ir tinkamai neišsiaiškinęs apie pareigą vykdyti tokią prievolę, ieškovas negali reikalauti iš atsakovo nurodyto nuostolio atlyginimo.

30. 2006 metais civilinėje byloje Nr. 2-26-434-2006 ieškovas nereikalavo priteisti iš atsakovo palūkanų, nekėlė klausimo, kiek jis galėjo sutaupyti naudodamas be pagrindo įgytu turtu, dengdamas bankui paskolą, jos palūkanas ir delspinigius.

31. Nurodo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl savo paties kaltės nesugebėjus įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių.

Ginčo atveju ieškovas atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika.

32. Ieškovas, žinodamas, kad jo su kitais asmenimis nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai ir jis neturi jokio nei sandorio, nei įstatymo pagrindu kylančio įsipareigojimo, tyčia, sąmoningai, perdavęs gautą iš banko paskolą kitam asmeniui, veikė savo rizika ir interesais, bei tokiu būdu prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Ieškovas suvokė, kad jo atlikti veiksmai perduodant pinigines lėšas kitam asmeniui, negali būti visiškai prognozuojami, tačiau sutiko prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. Dėl ko ieškovo veiksmai pripažintini nesąžiningais, neteisėtais ir nepateisintinais.

Žemesnės instancijos teismas

33. Ieškovo ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nepagrįstai sutaupytų piniginių lėšų priteisimo (CK 6.242 str.) pirmosios instancijos teismas tenkino nesant visų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtinų sąlygų ir ieškovui neįrodinėjant jokių kitų aplinkybių, išskyrus 2006-02-22 Biržų rajono apylinkės teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-26-434- 2006 nurodytas aplinkybes, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista 11486,14 Eur.

34. Ieškovas ginčo atveju turėjo teisę ir galimybę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo, tai yra pagrindinio reikalavimo patenkinimo 2006 metų civilinėje byloje Nr. 2-26-434-2006. Tačiau šio reikalavimo nereiškė, turbūt suprasdamas, kad yra ieškinio senatis.

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nesant ir neegzistuojant nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygoms, nenustatęs, kokią naudą atsakovas gavo naudodamasis gautu turtu, tai yra, sutaupydamas lėšas, kuriomis turėjo mokėti bankui paskolą, palūkanas, delspinigius.

36. Tarp ieškovo patirtų nuostolių ir atsakovo nepagrįsto praturtėjimo nėra priežastinio ryšio. Vien tai, kad ieškovas netinkamai vykdė sprendimą, kurio pagrindu ieškovas bankui privalėjo mokėti palūkanas, nėra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita. Ieškovas pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką, prisiėmęs įsipareigojimus bankui ,perdavęs gautas pinigines lėšas kitam asmeniui.

37. Mano, kad ginčo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikoma, jog kilusiam ginčui taikytina ieškinio senatis. Be to, pirmosios instancijos teismo priteista 7874,40 Eur suma nėra pagrįsta skaičiavimais. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas.

Atsiliepimas

38. Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. B. prašo atsakovo V. P. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą.

39. Nurodo, kad apeliantas, nesutikdamas su 2019 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu, savo apeliaciniame skunde teikia tuos pačius argumentus ir motyvus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė naujų įrodymų ir aplinkybių, kurių būtų netyręs ir nevertinęs pirmosios instancijos teismas.

40. 2006 m. vasario 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo atsakovas nėra įvykdęs, nėra grąžinęs visos priteistos skolos sumos ieškovui. Reiškia, kad apeliantas iki šiol daro tęstinį prievolės pažeidimą - neteisėtai naudojasi pinigais, kuriuos privalo grąžinti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, ieškovas kaip kreditorius turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį.

41. Apeliantas iki šiol nėra įvykdęs 2006 m. vasario 22 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimo. O tai reiškia, kad apelianto naudojamą kreditą ieškovas grąžino iš savo asmeninių lėšų, o jų neturėdamas pakankamai, mokėjo bankui priteistas procesines palūkanas.

Šalies argumentai

42. Apeliantas iki šiol neginčijęs prašomos priteisti sumos dydžio, apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018-12-11 antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-115-57440 nėra leistinas įrodymas, kuriuo remiantis galėtų būti grindžiama 7874,40 Eur sutaupyta suma ieškovo sąskaita. Antstolės patvarkyme yra išskirta - 11830,72 Eur skola (o tai atitinka 2004-06-15 teismo sprendime nurodytą 40849,12 litų) ir 7874,40 Eur palūkanos ( 5 proc. metinių palūkanų).

43. Ieškinys apeliantui reiškiamas dėl jo nepagrįsto praturtėjimo atsakovui sutaupius lėšas (bankui nemokėjus palūkanų), kurias už apelianto kredito negrąžinimą bankui jis sumokėjo, o ne dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

44. Apeliantas neigia jau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas faktines aplinkybes, kad jis naudojasi ieškovo pinigais, tačiau jokių šį savo teiginį pagrindžiančių įrodymų, kad pinigus naudojo ne jis, apeliantas nepateikia.

45. Mano, kad teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes galutinė nuostolių suma paaiškėjo 2018-12-11, antstolei baigus priverstinį vykdymą, o apeliantas nepagrįstai ieškinio senaties terminą skaičiuoja nuo 2006 m.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija konstatuoja:

46. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

48. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, pasisavinęs ir negrąžinęs ieškovo iš banko paimtą kreditą, kurio išieškojimas užsitęsė ir ieškovas buvo priverstas mokėti bankui palūkanas iki visiško skolos grąžinimo.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2004-06-15 sprendimu iš ieškovo V. B. AB bankui „Hansabankas“ buvo priteista 39659,34 Lt (11486,13 eurų) skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2003-09-10 iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1189,78 litų (344,58 eurų) bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktą kreditą. Šio sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo. Antstolė, vykdydama išduotą vykdomąjį raštą, iš ieškovo išieškojo visą priteistą skolos sumą ir 7874,40 eurų procesinių palūkanų bei 2018-12-11 d. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą, pilnai išieškojus priteistą sumą.

50. Biržų rajono apylinkės teismo 2006-02-22 sprendimu nustatyta, kad ieškovas V. B. iš banko paimtus kreditan pinigus iš karto perdavė R. V., kuris atsakovo V. P. prašymu įnešė į šio sąskaitą banke pastarojo kitos paskolos dengimui. V. B. kreditą iš banko ėmė būtent atsakovo interesais ir prašymu. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad visus ieškovo iš banko paimtus kreditan pinigus įgijo atsakovas V. P. be įstatymu ar sandoriu nustatyto pagrindo ieškovo sąskaita, dėl ko 39659,34 Lt (11486,13 eurų) suma ir buvo priteista ieškovui iš atsakovo. Šio teismo sprendimo pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl priteistų sumų išieškojimo iš atsakovo ieškovo naudai. Antstolės I. Bakšienės 2018-12-28 d. raštas patvirtina, kad priteista suma iki šiol nėra pilnai išieškota.

51. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens, tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).

52. CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016).

53. Nagrinėjamoje byloje, susidarė situacija, kuomet atsakovas, gavęs iš ieškovo jam banko paskolintus pinigus, jais naudojosi, nemokėdamas palūkanų, t.y. neatlygintinai, tuo tarpu ieškovas kreditą ir teismo priteistas 5 procentų metines palūkanas iki visiško sprendimo įvykdymo sumokėjo bankui iš savo lėšų, nes atsakovas gera valia nevykdė 2006-02-22 teismo sprendimo, kuriuo iš jo ieškovui buvo priteistas perduotas kreditas, taip padarydamas atsakovui nuostolius.

54. Kadangi atsakovas naudojosi ieškovo pinigais neatlygintinai, sutaupė savo asmenines lėšas. Toks sutaupymas nelaikytinas pagrįstu, nes ieškovas bankui sumokėjo palūkanas už jam suteiktą paskolą, kuri buvo paimta ir kuria naudojosi ir naudojasi apeliantas. Taigi šiuo atveju atsakovas sutaupė, o ieškovas patyrė nepagrįstų nuostolių ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovo nesąžiningumo, nenoro atsakyti už ieškovo prisiimtus įsipareigojimus bankui.

55. Atsakovo sutaupytos lėšos yra proporcingos ieškovo patirtiems nuostoliams ir sutaupymą ir nuostolių atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku grąžinęs ieškovui pinigus, kaip žadėjo ar bent įsiteisėjus 2006-02-22 teismo sprendimui, ieškovas nebūtų patyręs tokio dydžio nuostolių.

56. Nors apeliantas teigia, kad ieškovas veikė savo interesais ir rizika, todėl turi prisiimti savo elgesio pasekmes, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, paimdamas paskolą, veikė ne savo, o būtent atsakovo interesais. Jis neprisiėmė visos rizikos, nes buvo paskolos grąžinimui įkeistas atsakovo vadovaujamos įmonės, kurioje dirbo ieškovas ir kuri bankrutavo, turtas. Kadangi bendrovė bankrutavo, atsakovas pinigų negrąžino, kreditą ieškovas buvo priverstas grąžinti savo lėšomis.

57. Procesinės 5 procentų palūkanos yra numatytos įstatymu kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai, jos skaičiuojamos nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, todėl ir dėl to negalima teigti, kad ieškovas yra prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką.

58. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašyti procesinių palūkanų yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Nors ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą 2006 m., neprašė priteisti procesinių palūkanų, tai neatima iš jo teisės reikalauti patirtų nuostolių dėl atsakovo nepagrįsto sutaupymo jo sąskaita.

59. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais. Nagrinėjamu atveju kitu būdu ieškovas savo teisių apginti negali, nes reikalavimas nėra kildinamas nei iš sutartinių teisės normų, nei iš delikto, o kildinamas iš atsakovo sutaupymo ieškovo sąskaita: jis pasisavino paskolą, jos laiku negrąžina, ieškovo pinigais naudojasi neatlygintinai.

60. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra nustatyta, kad jis naudojosi ir naudojasi ieškovo iš banko paimtais pinigais. Tačiau šios aplinkybės nenustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atvirkščiai, kad naudojasi ieškovo iš banko paimtais pinigais nustatyta sprendimu, šis prejudicinis faktas nebegali būti ginčijamas (CPK 279 str. 4 d.).

61. Apelianto teigimu, byloje esantis antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo nėra leistinas įrodymas, kuriuo būtų galima grįsti sumą, kurią atsakovas sutaupė ieškovo sąskaita.

62. Byloje esantis antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo patvirtina, kad iš ieškovo yra išieškota skola 11830,20 Eur, kas atitinka 2004-06-15 sprendime priteistą iš ieškovo pinigų sumą, ir 7840,40 Eur palūkanų. Antstolės patvarkymas turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 str. 2 d.), taigi turi didesnę įrodomąją galią, todėl toks skaičiavimas laikomas teisingas, kol jis nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas, ginčydamas antstolės nurodytą išieškotų palūkanų sumą, jokių įrodymų, paneigiančių nurodytą palūkanų sumą nepateikė.

63. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas turėjo teisę 2006 m. pareikšti savarankišką reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

64. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

65. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

66. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad tik baigus priverstinį išieškojimą ir antstolei surašius 2018-12-11 patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, paaiškėjo galutinė palūkanų suma, kurią sumokėjo ieškovas, t. y. tik tada ieškovas galėjo sužinoti (sužinojo) kiek jis konkrečiai patyrė nuostolių, o atsakovas sutaupė jo sąskaita, gera valia negrąžindamas jam iš banko paimto ir jam perduoto kredito. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį 10 m. ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.125 str. 1 d.).

67. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

68. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme neprašė priteisti, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas.

69. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Laimutė SankauskaitėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė