Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. P. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pareiškimas tenkintinas civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Audronės Muzikevičienės pareiškimą skolininkui D. P., suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities VMI, dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2009-03-24 nutarimu Nr. 078155 dėl administracinio teisės pažeidimo D. P. už greičio viršijimą ir KET 136 str. 1 p. pažeidimą paskirta 300 Lt bauda. D. P. parašas nutarime patvirtina, jog 2009-03-24 nutarimas Nr. 078155 kuriuo skirta 300 Lt bauda, D. P. buvo įteiktas. Nutarime yra išaiškintos skolininko teisės ir pareigos, terminai per kuriuos turi susimokėti baudą, išaiškinta, jog nesusimokėjus baudos geruoju, baudos išieškojimas bus perduotas vykdymui antstoliui, ir tokiu atveju vykdymo išlaidos gali viršyti išieškotiną sumą. D. P. baudą sumokėjo 2009-05-25.

LR CPK 587 str. 3 p. nustatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Pagal LR CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato LR ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.). Kadangi Nutarimas dėl Administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas, ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis LR CPK 661 str. antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įst. 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką byloje kilusiu klausimu, t. y. priklauso ar ne atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą, tačiau jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, 2007-02-05 civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p., pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas“. Taigi ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje skolininkas įvykdė nutarimą pasibaigus jame nustatytam terminui, todėl turi atlyginti antstolio paskaičiuotas pagal Sprendimų vykdymo instrukciją visas vykdymo išlaidas. Pažymėtina, jog šiuo atveju Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo D. P. surašytas ant pasenusio blanko, kuriuo pažeidėjui nustatytas ne 40 d. o tik 15 d. terminas sumokėti baudą, taip pat neteisingai nurodytas pagrindas apskaičiuoti priverstinio vykdymo išlaidas – 2002-12-31 Sprendimo vykdymo instrukcija, kai tuo metu galiojo Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta (LR teisingumo ministro 2009-03-30 įsakymo Nr. 1R-93 redakcija) sprendimų vykdymo instrukcija. Tačiau skolininkas nei per 15 d., nei per 40 d. terminą neapmokėjo paskirtos baudos, todėl turi apmokėti visas vykdymo išlaidas.

Apeliantas nurodo, jog negavo jam siųsto siūlymo sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas, todėl visi tolimesni antstolio veiksmai yra neteisėti.

Pagal LR CPK 604 str. procesiniai dokumentai siunčiamu registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams LR CPK VI dalyje (vykdymo procese) nustatytais atvejais, ir laikomi įteiktais praėjus 5 d. nuo išsiuntimo dienos, išskyrus LR CPK 660 str. numatytą atvejį (kai nežinoma skolininko buvimo vieta). Raginimo ir siūlymo sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas esmė skiriasi. Siūlant sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas jau yra prasidėjęs priverstinis vykdymas, ir siūlymas sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas yra tik informacinio pobūdžio. Buvo įteiktas toks siūlymas skolininkui ar ne, vykdymo išlaidų jau nemažina, nes pasibaigus nutarime nurodytam 40 d. terminui apmokėti baudą, ir antstoliui priėmus šį nutarimą vykdymui, jau yra prasidėjęs priverstinis vykdymas, ir skolininkas tokiu atveju apmoka visas vykdymo išlaidas, o taip pat ir atlygį antstoliui.

Kolegija įvertinusius antstolės paskaičiuotas vykdymo išlaidas konstatuoja, jog jos apskaičiuotos neteisingai, todėl yra pagrindas šias išlaidas sumažinti. Antstolės vykdymo išlaidas sudaro būtinos vykdymo išlaidos - 60 Lt administravimo išlaidos, 200 Lt atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, bei papildomos išlaidos - 33 Lt užklausos bankams, 12 Lt užklausos Sodrai, VĮ Regitrai, VĮ Registrų centrui, Gyventojų registrui (3 Lt x 4), 5 Lt už vykdymo išlaidų apskaičiavimą, 5 Lt už patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo parengimą, 1 Lt užskaitymas už pinigų pervedimą, viso 316 Lt. Atsižvelgiant į Statistikos departamento pateiktus duomenis, sprendimų vykdymo išlaidas koreguojantis vartotojų kainų indeksas 2009 m. kovo mėnesį sudarė 126,4, todėl nuo 2009 m. gegužės 1 d. sprendimų vykdymo išlaidos indeksuojamos 26,4 proc. Indeksuotos vykdymo išlaidos sudaro 399 Lt (316 Lt + 26,4 proc.), ir pridedamos pašto išlaidos už patvarkymo siuntimą į darbovietę 3 Lt, siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas siuntimą skolininkui 3 Lt, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui ir skolininkui 6 Lt (3 Lt x 2). Pažymėtina, o pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos 37 p., į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, raginimo ar siūlymo sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas parengimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo, todėl antstolė nepagrįstai priskaičiavo 15 Lt už patvarkymą dėl vykdomosios bylos priėmimą (5 Lt), užbaigimą (5 Lt), ir grąžinimą (5 Lt). Taip pat nepagrįstai indeksavo sumą kartu su pašto išlaidomis, nes pagal Sprendimų instrukcijos 48 p., šios išlaidos atlyginamos pagal faktines išlaidas. Nors vykdomojoje byloje nėra pateikta įrodymų, kiek kainavo šios pašto išlaidos (nepateiktas kvitas, be to pateikta bendra suma už visas siųstas siuntas), tačiau antstolės skaičiuojama suma pašto išlaidoms (vokui, popieriui, siuntimui), objektyviai vertinant atitinka šias išlaidas, taigi iš skolininko priteistinos 12 Lt pašto išlaidų. Viso vykdomosios bylos administravimo išlaidos sudaro 411 Lt (399 Lt administravimo ir 12 Lt pašto išlaidų). Kolegija išnagrinėjusi vykdomosios bylos medžiagą, bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, jog pirmo instancijos teismas pagrįstai priteisė iš skolininko vykdymo išlaidas, tačiau yra pagrindas šias išlaidas sumažinti nuo 434 Lt iki 411 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., kolegija,

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį pakeisti sumažinant priteistas 434 Lt vykdymo išlaidas iki 411 Lt.