- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-8448-429/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03432-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- E. Ž.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo A. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. G. (toliau – ir ieškovas) pareikštu ieškiniu prašo:
1) Paskirti byloje genominę ekspertizę, ekspertams užduodant klausimą ar R. G. yra vaiko A. G., gimusios (duomenys neskelbtini). tėvas;
2) Nustatyti, kad R. G. nėra vaiko A. G., gimusios (duomenys neskelbtini). tėvas, o A. G., nėra ieškovo R. G. vaikas ir išregistruoti R. G. tėvystę;
3) Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1803-07/04 dalis, kuriomis neterminuotai apribota tėvo valdžia R. G. nepilnametės A. G. atžvilgiu ir priteista iš R. G. nepilnametės dukters A. G. išlaikymas iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 1 MGL, kaip neteisėtas ir nepagrįstas nuo 2004 m. liepos 23 d.;
4) Priteisti iš atsakovo E. Ž. valstybės naudai išlaidas, turėtas teikiant antrinė teisinę pagalbą ieškovui.
Ieškovas ieškinyje nurodė, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog (duomenys neskelbtini). įregistruota jo ir V. G. santuoka. Santuokoje jiems vaikų negimė. Su V. G. santuokoje išgyveno tris mėnesius nuo jos sudarymo, po to išsikraustė pas savo tėvus. Iki santuokos nutraukimo teisme jis negyveno su V. G. apie 10 metų. Po išsikraustymo V. G. matė tik prieš skyrybas, kurių iniciatoriai buvo abu. Kai skyrėsi, V nieko nesakė, kad susilaukė vaiko. 2002 m. spalio 30 d. teismo sprendime, kuriuo nutraukta jo ir V. G. santuoka, nurodyta, kad vaikų jie nesusilaukė. Po išsiskyrimo su V nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, net nežinojo, kad ji mirė. Apie mergaitę A ir apribotą jo kaip tėvo valdžią sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėn., kai gavo antstolio pranešimą dėl išlaikymo išieškojimo ir iš invalidumo pašalpos atskaitė pinigus. Apie 2004 m. apribotą jo kaip tėvo valdžią ir vykdomus išskaitymus 2004-2005 m. jis nieko nežinojo, kadangi jis negaudavo jokių raštų dėl išskaičiavimo, o kai buvo sprendžiama dėl neterminuotos tėvų valdžios – dokumentai ieškovui įteikiami buvo viešo paskelbimo būdu, todėl nežinojo apskritai, kad toks procesas vyksta. Pinigai buvo pervedami į banko sąskaitą, jis nusiimdavo juos ir nesidomėjo, kokia suma jam priklauso, niekada nesuprato, kad gauna mažiau nei priklauso, nežinojo apskirtai, kokia jo gaunama senatvės pensija. Kai sužinojo apie mergaitę, iki jos nebuvo nuvažiavęs. Šiuo metu nedirba, gauna apie 100 Eur invalidumo pensiją.
Ieškovo atstovė advokatė R. M. ieškinyje ir posėdyje ieškovo išdėstytas aplinkybes palaikė, ieškinį prašė tenkinti.
Atsakovas E. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2004-12-08 jo žmoną paskyrė A. G. globėja, kai buvo apribota tėvų R. G. ir V. G. valdžia bei priteisė iš R. G. ir V. G. nepilnametės dukros A. G. išlaikymą. Dėl išlaikymo išieškojimo jo žmona kreipėsi į antstolio Valdo Zubino kontorą. Kadangi žmona mirė, jis Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriui 2016-07-08 pateikė prašymą, kad jam suteiktų A. G. rūpybą. Alina nuo 2,5 metų buvo auginama kaip savas vaikas, paimta iš vaikų globos namų. Kauno apylinkės teismas 2016 m. paskyrė jį rūpintoju. Nuo to laiko, Kauno miesto savivaldybės socialinės paramos skyrius 2017-11-03 paskyrė rūpybos išmoką jam 152 Eur. Visą laikotarpį jis ir žmona gaudavo iš antstolio Valdo Zubino išvadas apie gaunamus pinigus iš R. G. ir jas pateikdavo rūpybos skyriui nuolatos iki 2018-09-25. Nuo 2018 m. spalio mėn. rūpybos institucija sumažino išmoką, kadangi išlaikymą gaudavo iš R. G.. Apie 2005 m. vykdomus išskaitymus iš R. G. nieko negali pasakyti. Su R. G. nebuvo niekada susitikęs. Su V. G. nebendravo, tačiau laidotuvėse dalyvavo. Kai antstolis surado R. G., prieš tai visą laiką mokėjo valstybė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo nepateikė, o teismo posėdyje nurodė, jog ieškinį pripažįsta. Paaiškino, jog visą laiką gyveno su E. Ž. šeima, o ieškovą mato pirmą kartą. Šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje, Aušros gimnazijoje.
Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovui 2004 m. yra neterminuotai apribota tėvo valdžia. Ieškovas santuoką nutraukė 2002 m. Vadovaujantis įstatymu, gimęs vaikas iki santuokos nutraukimo negalėjo kitaip būti užregistruotas tik kaip sutuoktinio pavarde, tai tokiu atveju, A. G. kitaip ir negalėjo būti užregistruota, tik kaip R. G. pavarde. Tas faktas, kad ieškovas nesidomėjo savo nei finansais, nei kitais dalykais, susidarė tokios aplinkybės, kad jo dukra registruota jo pavarde užaugo iki pilnametystės, tačiau tai nėra vaiko kaltė, o tėvystės paneigimas, nuginčijimas gali moraliai ir finansiškai paveikti A . Už aplaidų ieškovo elgesį nukentėtų vaiko interesai, jis užaugo su mintimi, kad R. G. yra jos tėvas. Atsakovas E. Ž. globoja mergaitę, užtikrina jos interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei duotais paaiškinimais nustatyta, kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini).. (e. b. l. 6, 54). Gimimo akto įraše Nr. 332, motina įrašyta V. G., gim. (duomenys neskelbtini).., o tėvu – R. G., gim. (duomenys neskelbtini).. (e. b. l. 6, 54). V. G. ir R. G. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1772-07/02 (e. b. l. 11). Šiame teismo sprendime konstatuota, kad šalys gyvendamos santuokoje vaikų nesugyveno. 2004 m. gruodžio 8 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1803-07/04 neterminuotai apribota tėvo R. G. ir motinos V. G. valdžia nepilnametės dukros A. G. atžvilgiu, priteista iš R. G. ir V. G. išlaikymas po 1 MGL dukrai A. G., nuolatinė globa ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su K. S. Ž (e. b. l. 49-50). 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19022-752/2016 nustatyta, jog mirus nuolatinei globėjai K. S. Ž (2016-04-29), nuolatiniu rūpintoju paskirtas E. Ž. ir nuolatinė gyvenamoji A. G. vieta nustatyta su juo (e. b. l. 51-53). Antstolis Valdas Zubinas 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-137-14656 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko R. G., išieškotojo E. Ž. naudai, periodinių išmokų dydis - 55 Eur, išlaikytinė A. G.) (e. b. l. 10). Į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2019 m. vasario 27 d. (e. b. l. 1-3).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas taip pat turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Atsižvelgiant į ieškovo, jo atstovės, atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems bei byloje esančio 2019 m. liepos 1 d. ekspertizės akto duomenimis yra pagrindas manyti, kad R. G. negali būti A. G. tėvu, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155 str., 3.192 str.). Sutinkamai su CK 3.150 straipsniu nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Atsakovas ieškinį pripažino dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir sutiko su ekspertizės aktu, trečiasis asmuo A. G. sutiko su ieškiniu ir ekspertizės akto duomenimis, institucija su ieškiniu sutiko, todėl darytina išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, jog ieškovas R. G. nėra A. G. biologinis tėvas, todėl duomenys gimimo įraše apie vaiko tėvą nuginčytini, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti tikrąjį tėvą (CK 3.149 str., 3.150 str., 3.152 str.).
Nuginčijus ieškovo tėvystę, naikintinas 2004 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1803-07/04 dalis, kuriomis neterminuotai apribota tėvo valdžia R. G. nepilnametės A. G. atžvilgiu ir priteista iš R. G. nepilnametės dukters A. G. išlaikymas iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 1 MGL, kaip neteisėtas ir nepagrįstas nuo 2004 m. liepos 23 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-18-T-5975-21986 byloje dėl tėvystės nuginčijimo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (e. b. l. 4-5).
Nagrinėjamu atveju ieškovas, teikdamas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo už neturtinį reikalavimą turėjo sumokėti 75 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Atliktos DNR ekspertizės išlaidos sudaro – 350 Eur. Byloje susidarė 21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat, į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 27 d. pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 226,59 Eur (e. b. l. 114).
Šiuo atveju ieškovas ieškiniu prašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovė prašė teismo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas taip, kad atsakovas nepajustų žalos.
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog išlaidas turėtų atlyginti valstybė.
Institucija teikianti byloje išvadą teismo posėdžio metu nurodė, jog tik dėl ieškovo aplaidumo ieškinys teismą pasiekė šiais metais, tačiau tai nėra nei atsakovo, nei trečiojo asmens kaltė, todėl jie neturėtų būti atsakingi už materialines išlaidas.
CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Įvertinus tai, kad atsakovo elgesys buvo tinkamas, ieškinio pateikimą nulėmė ne atsakovo elgesys, taigi šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, nuo atsiradusių išlaidų valstybei, atsakovas atleistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 332, išduotame 2001 m. gruodžio 4 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis apie tėvą R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Panaikinti 2004 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1803-07/04 dalis, kuriomis neterminuotai apribota tėvo valdžia R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir priteista iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymas iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.