- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-23
- Bylos Nr.
- 2S-1722-560/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05531-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- J. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-11 nutarties, kuria netenkintas ieškovo J. V. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-87-827/2011 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir 2011-04-07 sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas) J. V. 2011-05-09 pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimo panaikinimo. Kartu ieškovas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-05-11 nutartimi netenkino ieškovo J. V. prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei nustatė 14 d. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių būtinybę atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo sunkią materialinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl teismas įpareigojo apeliantą sumokėti 1 617 Lt žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad ieškovas, apeliaciniame procese ketindamas įtraukti papildomą trečiąjį asmenį (šiuo atveju LR Policijos departamentą), turi nurodyti tokio ketinimo motyvus ir su tuo susijusias aplinkybes, paaiškinti, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kokią įtaką turi bylos nagrinėjimas šiam ieškovo nurodytam trečiajam asmeniui. Taip pat teismas įpareigojo ieškovą pateikti papildomus apeliacinio skundo egzempliorius, kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (apeliantas) J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba iki procesinio sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Nurodė, kad jo materialinė padėtis sunki, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl darbo vietų trūkumo pataisos namuose nedirba, negauna pajamų, žmona viena augina mažametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliantas atskiruoju skundu ginčija tik tą nutarties dalį, kuria atsisakyta jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas tiria ir vertina bylos duomenis, susijusius tik su šia skundžiamos nutarties dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo (apelianto) turtinės padėties įvertinimu ir žyminio mokesčio instituto taikymu, dėl to netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pagrindus atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokiu atveju nutarties dalis, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (ar teisė prašyti, kad būtų peržiūrėtas teismo sprendimas instancine tvarka) realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (ar kito procesinio dokumento) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str., 306 str. ir pan.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str., 306 str. 3 d.). Tačiau, siekiant užtikrinti asmenims teisę į realią teisminę gynybą, įstatymuose nustatyti konkretūs atvejai, kuomet proceso dalyviai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikšto reikalavimo (pareikštų reikalavimų) nagrinėjimą, taip pat įtvirtinta teismo teisė, įvertinus ieškovo pateiktus jo sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, atleisti jį iš dalies nuo šio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83, 84 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009, 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.). Pareiga įrodyti prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, kad ieškovas savo prašymo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio apeliaciniame skunde nemotyvavo, kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių jo sunkią materialinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo kartu su atskiraisiais skundais pateikti dokumentai (pažyma apie bausmės atlikimą, dukters gimimo liudijimas ir kt.) apylinkės teismui buvo pateikti anksčiau, dar iki apeliacine tvarka skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (t. 1 b.l. 59,64). Taip pat teismui buvo pateikti kiti svarbūs, ieškovo finansinę padėtį apibūdinantys duomenys, tačiau jų teismas tinkamai neįvertino. Iš pateiktų duomenų seka, kad ieškovas (apeliantas) nuo 2008-11-20 atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl darbo vietų trūkumo pataisos namuose jis dabar nedirba, dėl jam taikomų laisvės apribojimų jis negali laisvai įsidarbinti ar gauti kitų legalių pajamų. Apelianto nekilnojamasis turtas, įgytas paėmus kreditą iš banko, buvo parduotas iš varžytinių. Jis turi mažametę dukterį, kuriai reikia teikti išlaikymą. Dėl šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti apelianto gan sunkią materialinę padėtį, dėl ko jis negali sumokėti visą už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį- 1 617 Lt, todėl nuo dalies – 1 017 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo jis atleistinas, bei nustatytinas terminas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 600 Lt, taip palengvinant ieškovo subjektinės teisės kreiptis į teismą bei teisės prašyti, kad teismo procesinis sprendimas būtų patikrintas apeliacine tvarka, įgyvendinimą. Teismo įsitikinimu, ieškovą atleisti nuo didesnės žyminio mokesčio dalies nėra pagrindo. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-183/2010, kt.). Šiuo atveju, išimtinės aplinkybės, dėl kurių ieškovas galėtų būti atleistas beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos sumokėjimo, nekonstatuotinos.
Apelianto atskirajame skunde išdėstytas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą šiuo atveju nenagrinėtinas, nes tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, o atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 312 str., 338 str.).
Remiantis išdėstytu, skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-05-11 nutarties dalis naikintina ir ieškovas J. V. atleistinas nuo 1 017 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei nustatytinas terminas iki 2011-12-21 sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 600 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo (apelianto) J. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria buvo netenkintas ieškovo J. V. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės - atleisti ieškovą (apeliantą) J. V. nuo 1 017 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimo.
Nustatyti ieškovui (apeliantui) J. V. terminą iki 2011-12-21 sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį – 600 Lt bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.