- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- e2YT-6053-405/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00603-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Pareiškėjas
- H. P.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., N. J., valstybės įmone Turto banku
- Advokatai
- Stasė Budėnė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal H. P. pareiškimą, su suinteresuotais asmenimis valstybės įmone Turto banku, K. S., N. J., dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja H. P. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po brolio S. Z. (S. Z.) mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja H. P. paaiškino, kad jos brolis S. Z. neturėjo šeimos ir artimų giminaičių, išskyrus ją. Iš pradžių brolis gyveno kaime, o kai pablogėjo jo sveikata, jie pardavė namą ir brolis persikėlė gyventi pas ją. Brolis kartais pagyvendavo ir pas jos dukrą – padėdavo prižiūrėti vaikus, bet faktiškai gyveno pas ją. Broliui ir jai priklausė žemės sklypų dalys, jie kartu dirbo ir tvarkė žemę. Broliui mirus, jai vienai būtų buvę per sunku tvarkyti žemės sklypą, todėl ji susitarė, kad jai ir broliui priklausiusią žemę dirbtų ūkininkas. Kito turto brolis neturėjo, pas ją atsivežė tik darbo įrankius. Prašė tenkinti pareiškimą.
Pareiškėjos atstovė advokatė Stasė Budėnė nurodė, kad pareiškėjos brolis S. Z. testamento nepaliko. Pareiškėja per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti likusį turtą. Palikėjas savo šeimos neturėjo, iki 2012 m. gyveno (duomenys neskelbtini), kur su pareiškėja bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo sodybą, kurią 2012 m. abu pardavė ir palikėjas persikėlė gyventi pas pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Čia buvo ir palikėjo visi asmeniniai daiktai. Palikėjo gyvenamoji vieta iki mirties buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), tačiau, pardavus namą, jis iki pat mirties gyveno pas seserį – pareiškėją. Po S. Z. mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti palikimą – broliui priklausiusių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėja, tarpininkaujant kaimynui, susitarė su ūkininku, kad jis prižiūrėtų žemės sklypus. Palikėjo asmeninių daiktus pareiškėja priėmė iš karto, dėl žemės sklypų prižiūrėjimo susitarė per tris mėnesius po palikėjo mirties – pavasarį. Prašė pareikšimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. S. paaiškino, kad ji pareiškėjos duktė. Su dėde S. Z. buco labai artimi santykiai. S. Z. gyveno kaime, vėliau namą pardavė ir persikėlė gyventi pas jos motiną (pareiškėją). Atsikraustydamas pas motiną dėdė daug daiktų neturėjo, vertingų daiktų nebuvo, po dėdės mirties liko tik žemė. Žemės sklypą sklypo savininkai buvo pasidaliję į tris dalis – viena dalis priklausė motinai, kita dėdei S. Z., trečiai giminaitei. Jie visi naudojosi savo dalimis, palikėjas tvarkė jam priklausančią dalį ir padėdavo jos motinai. Po brolio mirties motina susitarė, kad jai priklausančią ir broliui priklausiusią žemės sklypo dalį tvarkytų ūkininkas. Tarėsi pati motina – važiavo į kaimą praėjus maždaug porai savaičių po brolio mirties ir kaimyno V. K. (V. K.) paprašė, kad jis susitartų su ūkininku dėl žemės sklypo tvarkymo.
Suinteresuotas asmuo N. J. paaiškino, kad ji pareiškėjos duktė. Dėdė S. Z. iki mirties gyveno pas pareiškėją – jos motiną. Jai žinoma, kad motina tarėsi su kaimynu dėl po dėdės mirties likusios žemės sklypo dalies ir motinai priklausančios sklypo dalies tvarkymo. Po dėdės mirties motina dažnai važiuodavo į kapines aplankyti brolio kapo. Dėdė palaidotas kaime, kuriame yra žemės sklypas, todėl tuo pačiu užsukdavo pažiūrėti, kaip prižiūrima žemė. Praėjus maždaug kelioms savaitėms po dėdės laidotuvių, ji pirmą kartą vežė motiną į kapines ir tuo pačiu motina užsuko pas kaimyną susitarti dėl savi ir dėdei priklausiusio žemės sklypo dalies tvarkymo.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, jie buvę kaimynai. Jis anksčiau gyveno su S. Z. kaimynystėje. S. Z. pardavus namus ir persikėlus gyventi kitur, su juo toliau bendravo – S. Z. atvykdavo pas jį į svečius, jis (liudytojas) padėdavo S. Z. prižiūrėti žemę. Bendravo ir su pareiškėja. Prisimena, kad faktiškai iš karto po S. Z. mirties pareiškėja jo paprašė, kad susitartų su ūkininku dėl žemės tvarkymo. Tikslaus laiko neprisimena, kada pareiškėja tarėsi, bet tai buvo netrukus po S. Z. mirties.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjos brolis S. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų nustatyta, kad, mirus S. Z., liko palikimas – ¼ žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/52 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18/122 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 125/500 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro išraše esančius duomenis, palikėjas S. Z. testamento nebuvo sudaręs, mirus palikėjui, jo palikimo priėmimo faktas neįregistruotas, t. y. S. Z. įpėdiniai nepriėmė palikimo paduodami notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio S. Z. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
LR CK 5.50 str. nustatyta, kad, siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti (1 d.), vienas iš palikimo priėmimo būdų – faktinis paveldimo turto valdymas (2 d.), šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (LAT 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų K. S. ir N. J., liudytojo V. K. paaiškinimų nustatyta, kad palikėjas S. Z. nuo 2012 m. faktiškai gyveno pas pareiškėją, kartu su pareiškėja prižiūrėjo jiems dalinės nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypų dalis, mirus pareiškėjos broliui, pareiškėja kelių savaičių bėgyje kreipėsi į V. K., kad jis susitartų su ūkininku dėl broliui priklausiusios žemės sklypų dalies tvarkymo, važiavo pažiūrėti, kaip žemės sklypai prižiūrim.
Nustatyta, kad pareiškėja H. P. po brolio S. Z. mirties atliko aktyvius veiksmus palikimui priimti – po brolio mirties likusį turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke, šiuos veiksmus atliko nepraleisdama įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, todėl vertinama, kad pareiškėja priėmė po brolio S. Z. mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėjas S. Z. šeimos neturėjo, pareiškėja – vienintelė įpėdinė pagal įstatymą (ketvirtos eilės) (CK 5.11 str.). Pareiškėja neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl nustatomas palikimo priėmimo faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268-270 str., 443, 444, 445, 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus S. Z. (S. Z.) (a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė atsiradusį palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo.
Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.