- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-26
- Bylos Nr.
- ATP-336-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00675-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo E. T. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį 1 250 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo;pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį 434 Eur bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, E. T. paskirta galutinė nuobauda – 1 250 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 27 d., 21 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (dešinė pusė), 154,00 km, vairavo transporto priemonę, „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuodamas transporto priemonę viršijo maksimalų leistiną 130 km/h greitį automagistralėje, važiavo 203 km/h (+/- 2 km/h) greičiu, po paklaidos nustatytą greitį viršijo 71 km/h. Šiais savo veiksmais E. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 131.1 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje ir 124 straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno AVPK Kelių policijos valdyba prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-06-08 nutarimą ir E. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą paskirti transporto priemonės – automobilio „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. Teigia, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, sprendimo teiginiai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais jų teisingumą bei pagrįstumą ir jų patikimumą patvirtinančiais duomenimis. Teismas netinkamai individualizavo nuobaudą, atmestinai ir formaliai įvertino pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis bei su nuobaudos individualizavimu susijusius duomenis, dėl to nepagrįstai nepaskyrė transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad E. T. linkęs pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas, praeityje baustas už administracinės teisės pažeidimus, tarp jų ir už KET pažeidimus (ir už šiurkščius, numatytus ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje). Teigia, kad teismas, skirdamas nuobaudą, turėjo atsižvelgti į tai, kad E. T. anksčiau buvo teistas, todėl pagal ATPK 32 straipsnio 6 dalį tai turėjo būti vertinama kaip E. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymi, kad E. T. automobilį vairavo, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą. Teigia, kad paminėtos aplinkybės patvirtina E. T. sąmoningą, priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos akivaizdų nesilaikymą. Nurodo, kad E. T. privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, kurios atsižvelgiant į jį charakterizuojančius duomenis, jam yra žinomos, be to, E. T. neabejotinai žinojo apie gręsiančią atsakomybę ir jos sukeliamas neigiamas pasekmės, tačiau tai jo nuo pažeidimo darymo nesustabdė. Mano, kad E. T. teismas turėjo skirti transporto priemonės konfiskavimą, nes nuobauda siekiama ir prevencinių tikslų – auklėti asmenis bei pažeidėjus ateityje nenusižengti ir apie tai pranešama paskelbiant įstatymuose. Transporto priemonės savininkas D. T. neįvertino visų galimų jam nuosavybės teise priklausančio turto, transporto priemonės, panaudojimo pasekmių, nesiėmė papildomų priemonių apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtai veikai, be to, jam priklausančio automobilio raktelius laikė visiems prieinamoje, netiesiogiai atviroje vietoje, todėl D. T. negalėjo nesitikėti, jog kartu gyvenančiam sūnui nebuvo žinoma automobilio raktelių laikymo vieta. Dėl to teigia, kad tokie transporto priemonės savininko veiksmai turi būti vertinami kaip jo neatsakingumas. Taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad D. T. ėmėsi kokių veiksmų ar priemonių jam priklausančio automobilio raktelius padėti saugiai, sūnui gyvenant jo namuose, kad transporto priemonė buvo paimta prieš automobilio savininko valią. Pažymi, kad E. T. anksčiau yra padaręs pažeidimą su ta pačia transporto priemone, o tai rodo, kad E. T. minėtu automobiliu naudojasi ne pirmą kartą ir neatsitiktinai. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų asmens nuosavybės teisių ribojimą, be to, D. T. turi teisę civiline tvarka reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo atlyginti žalą, todėl ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet kitam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Dėl to teigia, kad E. T. apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, numatyto ATPK 129 straipsnio sankcijoje. Teigia, kad tai, jog asmuo nuoširdžiai gailisi nėra išskirtinė aplinkybė, o pareiškėjo gailestis galėtų būti lengvinančia aplinkybe, tačiau esant sunkinančių aplinkybių, ne deklaruojamas gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, bet pats pažeidimo pobūdis (pažeidimas padarytas keliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams) ir aplinkybės lemia parenkamos jam nuobaudos rūšį. Taip pat mano, kad teismas, neskirdamas E. T. alternatyvios nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą – teisę į saugią aplinką.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti E. T. kalte padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje bei ATPK 124 straipsnio 6 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, t. y. nepagrįsto ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo nekonfiskuojant transporto priemonės, kuri buvo E. T. padarytų administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankis, klausimas.
ATPK 129 straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo 1 158 iki 1 448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 124 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, nuo 434 iki 724 eurų.
Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apylinkės teismas E. T. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusižengimus ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Apeliantas skunde teigia, kad E. T. yra teistas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šį teiginį nepateikė. Iš byloje esančios įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad 2015-05-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-23972-16 ir E. T. 2016-05-25 buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau nei šiame registro išraše nėra duomenų apie tai, kad šis ikiteisminis tyrimas yra baigtas. LITEKE taip pat nėra duomenų, kad E. T. atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl to, nesant objektyvių duomenų, jog E. T. yra teistas, nėra pagrindo E. T. atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jam inkriminuotus teisės pažeidimus jis padarė būdamas anksčiau teistas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Vertinant E. T. asmenybę, iš bylos matyti, kad jis pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė buvo atimta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-03-31 nutarimu. Taip pat jis per ketverius metus baustas administracine tvarka iš viso 5 kartus, iš jų keturis kartus už pažeidimus transporte ir vieną kartą už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, be to, jam tris kartus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais už tai, kad jis vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir už tai, kad 2016-03-16 pastatė automobilį stovėti kelio ženklo „zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zonoje (11–13 b. l.). Nors iš pažymos apie E. T. baustumus ir pažymos apie jo finansinę būseną matyti, kad paskirtas baudas sumoka, tačiau atsižvelgiant į anksčiau padarytų ir dabar inkriminuotų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, matyti, kad E. T. sistemingai daro teisės pažeidimus, kurie savo pobūdžiu (chuliganiškas vairavimas, ne primą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, pasišalinimas iš paties sukelto eismo įvykio vietos) yra šiukštūs KET pažeidimai. Šie E. T. asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET taisykles, kad jis sistemingai daro pažeidimus, vairuodamas transporto priemones, neturėdamas teisės vairuoti. E. T. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, t. y. transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens, bei žymus greičio viršijimas, yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju E. T. buvo nustatytas 0,86 promilių (±0,02 promilės) girtumas, leistinas greitis buvo viršytas 71 km (įvertinus paklaidą), ir tai rodo, kad jo neatsakingumą, nepaisymą KET reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neviršyti nustatyto leistino greičio.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad nėra pagrindo E. T. netaikyti ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime visiškai nemotyvuotas nuobaudos skyrimas, juo labiau nutarime motyvuotai nepasisakyta, kodėl E. T. neskiriama ATPK 129 straipsnyje numatyta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Byloje nustatyta, kad pažeidimo metu E. T. vairavo jo tėvui D. T. nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 320“. Teisme automobilio savininkas D. T. teigė, kad „automobilio raktelius davė sūnaus draugui, kuris turėjo teises“ (34 b. l.). Iš tokio D. T. teiginio, akivaizdu, kad jis žinojo apie tai, kad jo sūnus neturi teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau nei pats D. T., nei E. T. neįvardino to kito asmens, kuriam buvo duoti automobilio rakteliai. Be to, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei iš transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad automobilis „BMW 320“ buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę (6–7, 9 b. l.). Šie paminėti duomenys paneigia D. T. versiją, jog automobilį jis leido vairuoti sūnaus draugui. Pagal Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. T. ėmėsi priemonių, kad jo automobiliu nepasinaudotų kartu su juo gyvenantis jo sūnus, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, ar kad E. T. tėvui priklausančiu automobiliu būtų naudojęsis neteisėtai. Visuma paminėtų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad D. T., kaip atsakingas už jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nepasirūpino automobiliu ir neužtikrino, kad automobiliu kiti asmenys nedarytų pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kad E. T. teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, kad jis jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir naują pažeidimą taip pat padarė būdamas neblaivus, suponuoja išvadą, kad anksčiau jam taikytos nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau daro pažeidimus, todėl nekonfiskavus automobilio E. T. ir toliau vairuos automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Dėl to konstatuojama, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems pažeidimams ir proporcinga teisės pažeidimui, kurį įvykdė E. T., bei atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi, šiuo konkrečiu atveju E. T., įvykdžiusiam ATPK 129 straipsnyje bei ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keičiamas ir E. T., pripažintam padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, skiriama ir sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimą:
E. T. paskirti ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, E. T. pagal ATPK 129 straipsnį ir ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti, ir E. T. paskirti galutinę nuobaudą – 1 250 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.