- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1790-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13142-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Skolininkas
- P. G., J. G.
- Kreditorius
- AB DNB banko
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1790-125/2012
2012 m. spalio 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkų P. G. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DNB banko pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai P. G., J. G., įkeisto daikto savininkė UAB „Modernika“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius AB DNB bankas (buvęs pavadinimas – AB DnB NORD bankas) 2011-09-27 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad bankas pagal 2006-11-10 tarp jo ir skolininkų P. G. bei J. G. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 06/423-1201 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) skolininkams suteikė 700 000 Lt kreditą, kurio valiuta 2009-05-06 buvo pakeista į eurus. Užtikrinant šioje kreditavimo sutartyje numatytų prievolių bankui tinkamą įvykdymą, 2006-11-11 hipotekos lakštu buvo įkeista 80,95 kv. m ploto patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti UAB „Modernika“. Kreditavimo sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) buvo nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal šią sutartį, todėl kreditorius prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir jį areštuoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-14 nutartimi kreditoriaus pareiškimą tenkino, areštavo įkeistą daiktą – 80,95 kv. m ploto patalpą-parduotuvę su fotolaboratorija su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Modernika“, bei įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Kreditorius pateikė teismui pakartotinį pareiškimą nurodydamas, kad skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai buvo pasirašytinai įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą, pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-06-21 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus AB DNB banko naudai iš skolininkų P. G. ir J. G. pagal 2006-11-10 kredito sutartį Nr. 06/423-1201 (su vėlesniais pakeitimais): 186 197,41 EUR paskolos, 21 008,23 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 219,74 EUR delspinigių už negrąžintą kreditą ir palūkanas, iš viso 209 425,38 EUR įsiskolinimą, 5 proc. įstatymines metines palūkanas nuo negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139 Lt kreditoriaus sumokėtą žyminį mokestį; už skolą parduoti iš varžytynių trečiąja eile įkeistą daiktą: patalpą–parduotuvę su fotolaboratorija ir rūsiu, 80,95 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. 2195-6007-3019:0001, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Modernika“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai P. G. ir J. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-21 nutartį. Nurodo, kad kreditorius pateikė teismui hipotekos lakšto originalą teismui, tačiau apeliantai negavo hipotekos lakšto kopijos. Apeliantai teigia, kad dėl to buvo pažeistos CPK 113 str. nuostatos, numatančios, jog dalyvaujantiems byloje asmenims turi būti pateiktos procesinių dokumentų priedų kopijos, ir tokiu būdu buvo neužtikrintas informacijos gavimas, susijęs su nagrinėjama byla. Taip pat apeliantai nurodo, jog kreditorius pareiškimuose nurodė skirtingus palūkanų, delspinigių bei negrąžinto kredito dydžius, tačiau teismas dėl to nepasisakė, taip pat nepasisakė dėl nepagrįstai didelių palūkanų, delspinigių dydžio. Be to, atkreipia dėmesį, jog kreditorius delspinigius skaičiuoja neatsižvelgdamas į CK 1.125 str. 5 d. 1 p. reikalavimus, kad delspinigių išieškojimui taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DNB bankas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-21 nutartį prašo palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skolininkai ir įkeičiamo daikto savininkas buvo supažindinti su 2006-11-11 hipotekos lakšto turiniu, tai patvirtino savo parašais, todėl turėjo visas galimybes tinkamai pasirengti teisminei gynybai. Kreditorius nesutinka, kad kreditoriui pakartotinai kreipiantis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo teismas turėjo patikrinti, ar teisingai apskaičiuotas prašomas išieškoti skolos, delspinigių ir palūkanų dydis, nes išieškojimas iš įkeisto turto išieškomas ne ginčo tvarka, teisėjas priima nutartį formaliais pagrindais. Taip pat kreditorius nurodo, jog nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog reikalavimui dėl delspinigių priteisimo turi būti taikomas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, nes skolininkų pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.
Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2006-11-10 kreditorius AB DNB bankas suteikė P. G. ir J. G. 700 000 Lt kreditą, kurio valiuta 2009-05-06 buvo pakeista į eurus. Užtikrinant kreditavimo sutartyje numatytų prievolių bankui tinkamą įvykdymą, 2006-11-11 hipotekos lakštu buvo įkeista 80,95 kv. m ploto patalpa-parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti UAB „Modernika“. Kadangi skolininkai nevykdė sutartimi prisiimtų prievolių, kreditorius nutraukė kredito sutartį bei kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Teismas 2011-11-14 nutartimi areštavo įkeistą daiktą bei įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Kreditorius pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas priverstinai išieškoti skolą, pardavus įkeistą daiktą iš varžytynių. Pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2012-03-08 nutartimi jau yra konstatavęs, kad kredito sutartis su skolininkais yra nutraukta pagrįstai, todėl hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Pagal CPK 558 str. 1 d. teismas areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, o gavęs pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka, sprendžia ir priima nutartį dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių arba dėl įkeisto daikto perdavimo kreditoriui administruoti. Iš bylos duomenų nustatyta, jog skolininkai, gavę įspėjimą grąžinti skolą, per nustatytą terminą skolos negrąžino, todėl konstatuotina, jog teismas vadovaudamasis CPK 558 str. 2 d. pagrįstai tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.
Atskirajame skunde skolininkai kelia kredito, palūkanų bei delspinigių dydžio pagrįstumo klausimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio. Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti skolos dydžio klausimo, todėl šie apeliantų skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, kad suinteresuoti asmenys, nesutikdami su likusios nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu ir manydami, kad jų teisės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Dėl apeliantų argumentų, jog jiems nebuvo pateikta hipotekos lakšto kopija ir todėl nebuvo užtikrintas su byla susijusios informacijos gavimas, pažymėtina, jog skolininkai nuo pat hipotekos lakšto pasirašymo dienos žinojo apie jo turinį, todėl negalima sutikti, jog apeliantai neturėjo informacijos apie nagrinėjamą bylą. Be to, byloje jau 2011-11-14 buvo priimta nutartis dėl įkeisto daikto arešto ir skolininkai žinojo apie bylos eigą.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 2 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas skundžiamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atmetus atskirąjį skundą, iš skolininkų priteistinos kreditoriaus turėtos 363 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 181,50 Lt iš kiekvieno (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti kreditoriui AB DNB bankui iš P. G. ir J. G. po 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.