- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- e2YT-14020-996/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09030-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Pareiškėjas
- I. D., V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. D. ir V. D. (V. D.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. D. (J. D.) po savo sutuoktinės H. D. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina H. D., po kurios mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėja mirė būdama santuokoje su J. D., turėdama du vaikus – pareiškėjus. Tėvas J. D. turėjo teisę po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradedamas jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą J. D. išreiškė aktyviais veiksmais. Po sutuoktinės mirties J. D. liko gyventi iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)), gyveno, naudojosi ir rūpinosi abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. dviejų kambarių butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris įgytas sutuoktinių santuokos metu pagal 1992 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 21-359. Pareiškėjai nurodė, kad J. D. mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas, tvarkė ir prižiūrėjo butą. Visu po palikėjos H. D. mirties likusiu turtu, įskaitant ir palikėjos paliktus asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktus, J. D. naudojosi kaip savu. Visą palikėjos paliktą turtą J. D. priėmė kaip palikimą, pradedamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovė valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė prašanti pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjų ir suinteresuoto asmens atstovams apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad pareiškėjų motina H. D., mirusi (duomenys neskelbtini), kartu su savo vyru J. D. (pareiškėjų tėvu), mirusiu (duomenys neskelbtini), gyveno bute. Mirus H. D., jos sutuoktinis J. D. liko gyventi tame pačiame bute.
Pareiškėjų teigimu, jų tėvas J. D. po sutuoktinės H. D. mirties priėmė turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. J. D. prieš palikėjos mirtį ir po palikėjos mirties gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, tvarkė ir prižiūrėjo butą.
Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų tėvas J. D., praleido terminą savo sutuoktinės H. D., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, bet jis po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame bute ir laikė ji savu, rūpinosi ir tvarkė butą, mokėjo mokesčius. Pareiškėjų tėvas J. D. nesikreipė į notarą dėl palikimo po savo sutuoktinės mirties priėmimo. Pareiškėjų kartu su pareiškimu pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų tėvas J. D. turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas J. D. po sutuoktinės H. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjų I. D. ir V. D. (V. D.) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės H. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų I. D. ir V. D. (V. D.) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.