Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas S. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 1 250 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 14 d. Vilniaus PN atlieka laisvės atėmimo bausmę ir visą kalinimo laiką minėtoje pataisos įstaigoje buvo pažeidžiamos pagrindinės ir prigimtinės jo teisės bei laisvės, nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija), Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (toliau – Paktas) bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija).

3. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą ir šeimos gyvenimo gerbimą, dėl ko jam pasireiškė nuolatinė nervinė įtampa, galvos skausmai, nemiga, pablogėjo socialiniai ryšiai. Įkalinimo įstaigai pažeidus nurodomą teisę, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertiną 100 000 Eur. Šia poziciją pareiškėjas grindė nurodytais argumentais:

3.1. Nuteistasis apgyvendinamas patalpose, kuriose gyvena iki 11 asmenų (drausmės grupėje iki 7 asmenų), kas, pareiškėjo manymu, paneigia asmens teisę į privatumą.

3.2. Privatumas yra paneigiamas dėl nuolatinės nuteistųjų priežiūros.

3.3. Privatų gyvenimą apima ir artima aplinka (draugai), su kuriais draudžiama dalintis tabaku ir maistu, tai traktuojant kaip paslaugos teikimą kitam nuteistajam (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punktas), už ką nuteistieji yra baudžiami.

3.4. Privatų gyvenimą apima susirašinėjimas, tačiau parašyti laiškai turi būti pateikiami neužklijuotuose vokuose, kurie nukreipiami į Kriminalinės žvalgybos skyrių, dėl ko, pareiškėjo manymu, visi nuteistojo rašomi laiškai yra tikrinami, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į susirašinėjimo paslaptį. Be to, laiškai gali būti tikrinami ir pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu (BVK 99 str. 58 d.), tačiau nenustatyta, kad nuteistasis turi būti supažindinamas su tokiu nutarimu.

3.5. Kratų, kuriose nuteistasis nedalyvauja, metu gali būti skaitomi nuteistojo gaunami ir rašomi laiškai, kiti privataus pobūdžio užrašai. Vilniaus PN 2018 m. liepos 18 d. buvo atlikta krata, po kurios pareiškėjas neberado laiškų, kuriuos jam rašė motina ir buvusi sutuoktinė, kurios jau mirusios, kas pareiškėjui padarė neatitaisomą žalą. Tai jam sukėlė didelius išgyvenimus. Pareiškėjas jaučia didžiulę neviltį, kadangi prarasti mirusių asmenų laiškai. Be to, kratos ir poėmiai vyksta nesurašant protokolų.

3.6. Privatus gyvenimas yra susijęs su skambučiais. Kadangi telefonai yra įrengti bendro naudojimo vietose, todėl privačių pokalbių klausosi tiek nuteistieji, tiek pareigūnai, kas pažeidžia pareiškėjo teisę į susižinojimo teisę. Be to, drausmės grupėje esantiems nuteistiesiems paskambinti telefonu galima tik 2 kartus per mėnesį, kai tuo tarpu paprastojoje grupėje esantiems nuteistiesiems telefonu galima skambinti 2 kartus per savaitę, o lengvojoje grupėje esantiems nuteistiesiems – 1 kartą per dieną. Nurodyta tvarka pažeidžia asmens teisę ne tik į privatų gyvenimą, bet ir lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Į minėtą skambučių limitą yra įtraukti ir skambučiai advokatui, dėl ko yra prarandama teisė paskambinti artimiesiems, taip pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.

3.7. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktine arba su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrų vaikų. Ilgalaikio pasimatymo su tėvais ar vaikais teisės aktai nenumato, dėl ko yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą. Nuteistasis, kuris neturi žmonos ar moters, su kuria turi bendrą vaiką, yra pasmerktas visą kalinimo laiką praleisti be ilgalaikių pasimatymų, be lytinių santykių. Taip pat yra pažeidžiamos prigimtinės teisės, kadangi nuteistieji neturi teisės tenkinti lytinę aistrą, nes gyvena kartu su kitais nuteistaisiais.

3.8. Nuteistojo teisę į privatų gyvenimą apima ir nuteistojo teisė užmegzti draugystę bei bendrauti su kitais nuteistaisiais. Vilniaus PN nuteistieji yra nuolat perkeliami iš vienos vietos į kitą. Žmogaus teisių komitetas prie Jungtinių Tautų Organizacijos yra pasisakęs, kad dažnas nuteistųjų perkėlimas iš vienos kameros į kitą yra žmogaus žeminimas, kadangi asmuo yra priverstas iš naujo taikytis prie žmonių, kas sukelia stresą.

3.9. BVK numato trumpalaikę išvyką už pataisos namų ribų, jei artimas giminaitis sunkiai susirgo ar mirė. Pareiškėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, mirė jo buvusi sutuoktinė, tačiau pareiškėjas apie tai nieko nežinojo. Nors pareiškėjas su ja oficialiai išsiskyręs, tačiau su ja sieja sūnus, su kuriuo buvo palaikomi artimi santykiai. Vilniaus PN socialiniai darbuotojai privalo rūpintis nuteistojo socialiniais ryšiais, todėl privalo žinoti tokią informaciją, tačiau nieko nebuvo padaryta. Toks Vilniaus PN neveikimas – atėmimas galimybės dalyvauti artimų laidotuvėse – pareiškėjui sukėlė itin sunkių ir skausmingų išgyvenimų.

3.10. Pareiškėjui naudojantis dušu, yra pažeidžiamas privatumas kitų nuteistųjų atžvilgiu, kadangi duše nėra kabinų.

3.11. Vilniaus PN 2018 m. rugpjūčio 18 d. atliekant nesankcionuotą kratą, buvo paimtos kompaktinės plokštelės, kuriose buvo įrašyti uždarų teismo posėdžių garso įrašai, kuriuose esanti informacija, kurioje atsispindi asmenų privatus gyvenimas, gali būti prieinama tik proceso dalyviams. Tokios informacijos paėmimas ir galimas paviešinimas gali padaryti nepataisomą žalą tiek pareiškėjui, tiek kitiems proceso dalyviams. Paimant bylos medžiagą nebuvo surašyti poėmio protokolai. Nurodytos aplinkybės pažeidžia ne tik pareiškėjo teisę į privatų gyvenimą, bet ir pareiškėjo teisę į gynybą, kadangi, neturėdamas bylos medžiagos, pareiškėjas negali ginti savo teisių, be to, tenka nuolat bijoti, kad bylos medžiaga gali būti išplatinta.

3.12. Vilniaus PN yra nuolat atliekamos kompiuterinės įrangos patikros (kratos), nors įstatymai tokių veiksmų nenumato. Kompiuteriuose yra kaupiama bylos medžiaga, užrašomos privačios mintys, planai ateičiai. Tokiais Vilniaus PN veiksmais yra kontroliuojamas pareiškėjo privatus gyvenimas, ribojama minties laisvė, kišamasi į baudžiamosios bylos reikalus, dėl ko gali būti atskleista informacija iš uždarų teismo posėdžių.

3.13. Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems gavusiems nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas (toliau – ir KTP) – draudžiama rašyti laiškus, skambinti telefonu. Tokiu atveju asmens teisė į privatų gyvenimą yra ne suvaržoma, o paneigiama.

3.14. Pagal teisės aktus turi būti nurodytos nuteistojo socialinių ryšių palaikymo (plėtimo) formos ir jų įgyvendinimas. Socialiniai ryšiai, jų palaikymas ir plėtra yra privataus gyvenimo dalis. Tačiau visą kalinimo Vilniaus PN laikotarpį šiuo klausimu nieko nebuvo daroma.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo pažeista minties, sąžinės ir religijos laisvė. Mintis (apie privatų gyvenimą, apie baudžiamąsias bylas, apie kalinimo sąlygas) kartais tenka užsirašyti ant popieriaus ar kompiuteryje. Atliekant kratas, kurių tvarkos ir ribų įstatymai nenumato, visos užrašytos mintys tampa žinomos Vilniaus PN administracijai. Be to, pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad mintis išreiškus garsiai (nusikeikus), galima nukentėti (pvz.: gauti nuobaudą), nors minima laisvė nenumato ribojimo mintis reikšti tyliai. Teisės aktai leidžia keisti savo tikėjimą ar religiją, o Vilniaus PN tai padaryti yra neįmanoma, nes šioje įkalinimo įstaigoje lankosi krikščioniškos konfesijos šventikai, o drausmės grupėje, kurioje buvo pareiškėjas, šventikai išvis nesilanko. Kadangi Vilniaus PN nuteistieji patalpose yra laikoma po 11 žmonių (drausmės grupėje – po 7), atlikti religines apeigas vienam yra neįmanoma. Pareiškėjas šiuo metu yra drausmės grupėje, todėl dalyvauti pamaldose, apeigose ir kituose religiniuose renginiuose neįmanoma. Drausmės grupėje yra įrengta koplyčia, kurioje nuteistieji gali lankytis vieną kartą per mėnesį (vienai valandai), nedalyvaujant šventikui. Pareiškėjas drausmės grupėje yra nuo 2017 m. lapkričio 15 d., tačiau į koplyčią buvo nuvestas tik 2018 m. birželio 6 d. ir 2018 m. liepos 3 d. Vilniaus PN administracijos pareigūnai išaiškino, kad koplyčioje pakanka apsilankyti vieną kartą per mėnesį administracijos nustatytu laiku. Taigi, asmuo neturi teisės pats spręsti, kada ir kaip dažnai jam bendrauti su Dievu. Tokiu būdu yra paneigiama asmens teisė į religiją. Be to, tai yra diskriminacija religiniu požiūriu, kadangi islamo sekėjams leidžiama atlikti apeigas ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Kadangi koplyčioje nesilanko šventikas, apsilankymas joje praranda prasmę, kadangi joje niekas nevyksta. Nors pareiškėjas savo kompiuteryje turi religinės literatūros ir sakralinės muzikos, tačiau šiais duomenimis naudotis negali, kadangi drausmės grupėje draudžiama naudotis elektros prietaisais. Nors teisės aktai garantuoja asmens teisę atlikti religines apeigas kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau to padaryti neįmanoma, kadangi kiti nuteistieji tyčia trukdo tai padaryti – garsiai leidžia muziką, televizorių, kalbina.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pareiškėjas yra netekęs artimųjų, tad lapkričio 1 d. jis norėtų pagerbti mirusius artimuosius uždegant žvakutę, tačiau Vilniaus PN žvakučių įsigyti nėra galimybės, o drausmės grupėje negalima naudoti ugnies šaltinių (degtukų, žiebtuvėlio). Kitų švenčių metų metu reikalingos atributikos (kūčiukų, tam tikro maisto kiekio, kiaušinių ir pan.) valstybė taip pat neparūpina. Religines šventes gali švęsti tik tie, kurie turi pinigų. BVK nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad religinės apeigos netrukdytų kitų nuteistųjų poilsiui. Taigi, religinių apeigų atlikimas kažkuriam iš 11 kartu laikomų asmenų tikrai trukdys. Minties sąžinės ir religijos laisvės paneigimas minėtais būdais sukelia didelius išgyvenimus: nuolatinę nervinę įtampą, kuri gali būti sumažinta atliekant religines apeigas, nepilnavertiškumo jausmą, mažėja bendravimo galimybės, žmogus yra priverstas nemiegoti, kadangi tik tada gali bendrauti su Dievu, patiriamas pažeminimas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 25 000 Eur.

6. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista saviraiškos laisvė. Įkalinimo įstaigai pažeidus minėtą teisę, daroma neigiama įtaka nuteistojo sveikatai, sukeliama depresija, nemiga, galvos skausmai, nuolatinė įtampa, pyktis, pablogėja santykiai su artimaisiais ir draugais. Pareiškėjas dėl pažeistos saviraiškos laisvės nurodė patyręs neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur. Pasisakydamas dėl minėtos teisės pažeidimo pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:

6.1. Pareiškėjas paaiškino, kad teisė ieškoti ir gauti informaciją, nepaisant valstybės sienų, paties pasirinktais būdais yra paneigta, kadangi kaliniai gali naudotis tik tais šaltiniais, kuriuos jiems pateikia PN administracija. Asmenys, kalintys paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis, gali naudotis televizoriais, tačiau negali naudotis priedėliais, kurie leidžia matyti mokamus televizijos kanalus. Taigi, valstybė sprendžia, ką gali žiūrėti kalinys. Drausmės grupėje, kurioje yra pareiškėjas, esantys nuteistieji naudotis televizoriais negali ir tik vieną kartą per mėnesį vienai valandai yra nuvedami į televizijos kambarį, kuris taip pat yra ir sporto kambarys. Todėl kitiems nuteistiesiems sportuojant, neįmanoma girdėti, ką kalba per televizorių. Drausmės grupėje taip pat negalima turėti radijo imtuvo. Kamerose yra radijas, kuris transliuoja tik muzikinius kanalus, kurie nėra informacijos šaltiniai. Vilniaus PN yra biblioteka, tačiau joje nėra naujos ir aktualios literatūros (pareiškėją domina teisė, informacinės technologijos, politika ir kt.), todėl jokios galimybės saviraiškai nėra. Asmenys, esantys drausmės grupėje, negali lankytis bibliotekoje.

6.2. Teisė skleisti informaciją ir idėjas visiškai atimta, kadangi nuteistiesiems draudžiama turėti ir (ar) naudotis ryšio priemonėmis (pvz.: internetu). Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu leisti susitikti su žiniasklaidos atstovais, tačiau pareiškėjui nebuvo leista to padaryti arba pareiškėjo prašymai nebuvo registruojami.

6.3. BVK 93 straipsnio 3 dalyje nustatyti ribojimai nėra taikomi laisvėje esantiems žmonėms, todėl tokie suvaržymai yra neteisėti.

6.4. BVK 73–75 straipsniuose nustatyti telefono skambučių ribojimai, o jų trukmės, nustatytos BVK 102 straipsnio 2 dalyje, nepakanka informacijos paieškai, gavimui ir platinimui.

6.5. Be pataisos įstaigos administracijos leidimo nuteistiesiems draudžiama platinti rankraščius ir kitus leidinius.

6.6. Saviraiškos teisė taip pat yra susijusi su kitomis užimtumo formomis: pvz.: darbu, sportu, mokslu. Būnat drausmės grupėje draudžiama užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla.

7. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN neužtikrinama arba išvis paneigiama pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireikusią sunkiais išgyvenimais (depresija, nuolatine nervine įtampa, galvos skausmais, nemiga, socialinių ryšių pablogėjimu). Dėl nurodyto teisės pažeidimo pareiškėjas teigė patyręs 200 000 Eur neturtinę žalą. Nurodytus teiginius pareiškėjas argumentavo šiais argumentais:

7.1. Norint veiksmingai pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis, būtina turėti priėjimą prie teisės aktų ir teismų praktikos, tačiau Vilniaus PN to neįmanoma gauti, o iš artimųjų gautomis laikmenomis su teisės aktais neįmanoma pasinaudoti, kadangi drausmės grupėje draudžiama naudotis kompiuterine įranga.

7.2. Asmens teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę yra neatsiejama nuo teisės į advokatą. Teisė turėti advokatą negali būti paneigta ar suvaržyta, o institucijos turi pareigą užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Tačiau, kaip minėta, drausmės grupėje esantys nuteistieji telefonu gali paskambinti 2 kartus per mėnesį, todėl yra paneigiama teisė į advokatą, kadangi 2 kartus paskambinus artimiesiems, nebegalima paskambinti advokatui.

7.3. 2018 m. liepos 18 d. vykusios kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtos skaitmeninės laikmenos su baudžiamosios ir civilinės bylų medžiaga, todėl iš jo buvo atimta galimybė ginti savo teises, kas paneigia teisę į gynybą.

7.4. Nuteistiesiems draudžiama turėti spausdintuvus, dėl ko parengtus dokumentus tenka spausdinti Vilniaus PN administracijoje, dėl ko neįmanoma užtikrinti informacijos slaptumo. Be to, drausmės grupėje atliekant kratas yra kontroliuojami visi užrašai (tame tarpe ir skundai), bylos medžiaga. Taip yra paneigiama pareiškėjo teisė į veiksmingą gynybą.

7.5. 2016 m. spalio 9 d. pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus prašė atspausdinti pareiškėjo baigiamąsias kalbas ir paskutinį žodį (165 lapus). Prašyme nurodė, kad teismo posėdis vyks 2016 m. spalio 18 d. ir kad šiam posėdžiui reikia pasiruošti. 2016 m. spalio 19 d. pareiškėją išsikvietė Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnas ir pateikė atspausdintas kalbas, t. y. jau po teismo posėdžio. Taigi, Vilniaus PN administracija atėmė iš pareiškėjo galimybę pasinaudoti baigiamosiomis kalbomis ir baigiamuoju žodžiu, kas galimai lėmė tai, jog nebuvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, pareiškėjas negalėjo siekti savo išteisinimo ir buvo nuteistas ilgiems metams laisvės atėmimo.

7.6. Teisė į veiksmingą gynybą yra neatsiejama nuo teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai. Vilniaus PN padarius drausmės pažeidimą, nuteistajam nėra leidžiama susipažinti su dokumentais, įrodančiais pažeidimą, o iškart reikalaujama rašyti pasiaiškinimą.

7.7. Vilniaus PN paneigia asmens teisę gynybą ir dėl to, jog yra atimta galimybė kreiptis į tarptautines institucijas, nėra užtikrinama vertėjo, teisininko pagalba, be to, neįmanoma išsiųsti peticijos, kadangi pagal galiojančius teisės aktus, jei nuteistasis gauna lėšų iš trečiųjų asmenų, jis negauna pašalpų ir išmokų ir pats privalo pasirūpinti asmens higienos priemonėmis ir pan. Peticijos išsiųsti neįmanoma ir dėl to, kad jos išsiuntimas kainuoja apie 100 Eur, o Vilniaus PN administracija neužtikrina peticijos supakavimo.

7.8. Pareiškėjui teko girdėti, kad Vilniaus PN galima pasinaudoti ribota interneto prieiga, tačiau jis nebuvo supažindintas su jokiais dokumentais, reglamentuojančiais ribota interneto prieiga. Pareiškėjui nežinoma, į ką reikia kreiptis, kaip dažnai ir kiek laiko galima naudotis tokia paslauga bei kokius tinklapius galima lankyti ir pan.

7.9. Nuteistąjį perkėlus į drausmės grupę, motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu iš nuteistojo paimami elektros prietaisai (tame tarpe ir kompiuteris) (BVK 96 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi pareiškėjas su tokiu nutarimu supažindintas nebuvo, tai reiškia, kad kompiuteris su jame esančiais teisės aktais iš pareiškėjo buvo paimtas neteisėtai.

7.10. Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei nevyriausybines organizacijas su pasiūlymais, prašymais, peticijomis ir skundais <...> ne per pataisos įstaigos administraciją (BVK 100 str. 6 d.). Tai įrodo, kad pataisos įstaigos administracija neteisėtai kontroliuoja visą nuteistųjų korespondenciją. Kiekvienas asmuo turi absoliučią teisę advokatą ir gali bet kokius klausimus spręsti per advokatą. Pareiškėjas visiškai nepasitiki Vilniaus PN administracija, todėl nori savo teisėmis pasinaudoti tarpininkaujant artimiesiems. Įstatymui atėmus tokias galimybes, paneigiama pareiškėjo teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.