Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Gintaro Jakšto pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1686-336/2020 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

A. V., (duomenys neskelbtini), teistas: 2018-01-03 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 6 mėn, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val būti savo namuose, jei tai nėra susiję su darbu, per du mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant sudalyvauti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. 2018-08-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 164 str. ( vengimas išlaikyti vaikus nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11);

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2018-05-16 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų sprendimo matyti, kad iš atsakovo A. V. priteista išlaikymas nepilnamečiams vaikams H. V. (duomenys neskelbtini) ir M. V. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokėti išmokas nuo ieškinio dienos (2018-01-26) iki vaikų pilnametystės. Išduotas vykdomasis raštas (1 t., b. l. 24-28,30-31);

Gimimo liudijimų išrašai (1 t, b. l. 33 34) iš kurių matyti, kad nepilnamečių H. V., (duomenys neskelbtini) ir M. V., (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. V. , (duomenys neskelbtini), motina E. P. (duomenys neskelbtini) (po santuokos sudarymo B. ,1 t., b. l .32); ir kitais duomenimis: iš užimtumo tarnybos rašto ( t. 1, b. l. 58 ) matyti, kad A. V. užimtumo tarnyboje buvo registruotas 4 kartus: (duomenys neskelbtini) laikotarpiais. Užimtumo tarnyba minėtais laikotarpiais A. V. išmokų nebuvo skyrusi ; iš antstolio R. S. rašto (t. 1, b. l. 135 ) matyti, kad A. V. per laikotarpį nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11 neišmokėta vaikų išlaikymui suma - 2173,46 Eur; iš Kauno ligonių kasų rašto matyti, kad A. V. sveikatos priežiūros įstaigose apie jo gydymąsi nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11 nėra ( t., 1 b. l. 141). Iš SODROS duomenų matyti, laikotarpiu nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11 duomenų apie A. V. darbdavius nėra (2 t., b. l. 26,27);

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jis nevykdė teismo sprendimu jam nustatytos pareigos teikti teismo nustatytos formos išlaikymą – kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio lėšas savo vaikų išlaikymui. Išlaikyti vaikus yra tėvų civilinė pareiga ir jos nevykdymas besąlygiškai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaikus pagal BK 164 str. kyla tuomet, kai asmuo sąmoningai, tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo procesinį sprendimą, išlaikyti 2 vaikus ar teikti jiems kitą būtiną turtinę paramą ir galėdamas tą pareigą vykdyti, sąmoningai nevykdo ( kasacinė byla 2K-7-68/2009; 2K-218/2012). Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 str. nešalina. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka), išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais- kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai. Netinkamas tokios tėvų pareigos kaip išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas vykdymas yra pateisinamas tik išimtinais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais. Pagal teismų praktiką nėra nusikaltimo, kaip asmuo iš kurio priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams išlaikyti, šios pareigos nevykdo dėl pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, mokymosi, bedarbystės, ilgalaikės nelaimės, ir kt., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų priežasčių.

Išanalizavus įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veikas, t. y. sąmoningai, be pateisinamos priežasties, teismo procesiniu sprendimu t.y. teismo sprendimu, jam nustatytos pareigos - kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio periodines išmokas jo 2 vaikų išlaikymui nevykdė laikotarpiu nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11 be pateisinamos priežasties, šią savo pareigą žinodamas ir turėdamas realią galimybę ją vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis minėtu laikotarpiu pareigos išlaikyti vaikus nevykdė dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis sąmoningai, t.y. tyčia nevykdė pareigos išlaikyti 2 vaikus, nes kaltinamasis lėšų vaikų išlaikymui neteikė, nedirbo, pats gera valia lėšų nemokėjo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, turėdamas realią galimybę ją vykdyti.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 164 str. (vengimas išlaikyti vaikus nuo 2018-09-19 iki 2019-03-11).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (neišnykus teistumui).

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 21-23), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 25); VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų kabinetų ir psichikos sveikatos kabinetų įskaitoje nėra registruotas; Respublikiniam priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 48,45 ). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę - laisvės apribojimą, atitinkantį sankcijos vidurkį. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421- 422 str., teismas,

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nubausti jį: – vieniems (1) metams laisvės apribojimu, įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – aštuonis (8) mėnesius laisvės apribojimu, įpareigojant nuteistąjį nuo 22,00 val. iki 06,00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Išaiškinti, kad A. V. per bausmės atlikimo laiką privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika (14) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ir dydžio bausmę, negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.