Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023-01-24 baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. K. paskirta 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Parodė, kad nuoširdžiai gailisi. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, psichiškai yra sveikas. 2024-06-23 paryčiais su mama kilo konfliktas, abu buvo neblaivūs, todėl pasielgė netinkamai ir apimtas pykčio sudavė smūgius mamai į įvairias kūno vietas, bei smaugė. Mama buvo savo kambaryje, (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje. Iš karto po įvykio mama kažkur iš namų pabėgo. Daugiau įvykio detalių neatsimena ir paaiškinti negali, nes kaip ir minėjo įvykio metu buvo išgėręs ir ne viską atsimena. Su mama susitaikė, bendrauja, pasižada ateityje taip nesielgti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančio protokolo – pranešimo matyti, kad 2024-06-23 apie 04.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, pareiškėjos M. K. sūnus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), prieš gulinčią lovoje motiną naudojo fizinį smurtą, t. y. abejomis rankomis apie 5 minutes smaugė už kaklo, abejų rankų kumščiais į galvos sritį sudavė apie 10 smūgių, kumščiu sudavė apie 3 smūgius į pilvo sritį, apie 4 kartus spyrė į klubų sritį. J. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą. Prašo dėl nurodytų veiksmų, t. y. dėl to, kad sumušė, pradėti ikiteisminį tyrimą.

Liudytoja apklausta nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2024-06-22 apie 12.00 val. ji nuvyko į savo sodybą, adresu (duomenys neskelbtini), nugenėti ir palaistyti daržoves, o taip pat surinkti uogas. Minėtoje sodyboje ketino likti iki 2024-06-23 vakaro, kadangi 2024-06-24 jai reikėjo į darbą. Ji nurodo, kad šalia jos sodybos namo yra jos sūnaus J. K. gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Ji taip pat nurodo, kad 2024-06-22 nuvykusi į sodybą dienos metu ne kartą bendravo su sūnumi J. K., kuris jai atvykus į sodybą jau buvo neblaivus. Su sūnumi dienos metu bendravo apie nereikšmingas aplinkybes, tarp jų jokių konfliktų nekilo. Ji mano, kad sūnus J. K. galėjo ant jos supykti, kadangi ji jam parodė nuotrauką, kurioje matoma ji su sūnaus sūnumi, t. y. jos anūku. Ji nurodo, kad sūnus ant jos galėjo supykti todėl, kad liepė jai nebendrauti su jo buvusia žmona ir vaikais, kurie yra jos anūkai. Baigusi bendrauti su sūnumi J. K. apie 21.00 val. nuėjo miegoti. 2024-06-23 apie 04.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje gulėdama lovoje prabudo pajutusi, kad kažkas smaugia jai kaklą, t. y. jai pradėjo trūkti oro. Atmerkusi akis pastebėjo, kad sūnus abejomis rankomis ją smaugia. Po to sūnus pradėjo ją mušti rankomis ir kojomis bei momentais pradėdavo vėl rankomis smaugti. Šio įvykio metu sūnaus J. K. smurtas jos atžvilgiu pasireiškė šiais J. K. veiksmais: abejomis rankomis smaugė ją už kaklo apie 5 min. (smaugimas viso įvykio metu būdavo momentinis, t. y. ne nuolatinis), abiejų rankų kumščiais jai į galvos sritį sudavė apie 10 smūgių, vienos rankos (kuri ranka) kumščiu sudavė apie 3 smūgius jai į pilvo sritį, apie 4 kartus koja (kuria koja nurodyti negali) spyrė jai į klubų sritį. Kai sūnus ją mušė, ji jautė labai stiprų fizinį skausmą. Dešimtbalėje skalėje visą patirtą fizinį skausmą ji vertina 10 balų. Jos sūnus mušdamas stengėsi sukelti kuo stipresnį skausmą, kadangi jis smūgiuodamas jai į pilvą žinojo, kad minėtoje srityje anksčiau jai buvo atliktos 4 pilvo srities organų operacijos. Nurodo, kad į jos sodybos namą sūnus pateko pats, kadangi nuo visų durų raktus turi tik jis, t. y. nuo sodybos raktų ji neturi. Po patirto fizinio smurto jos galvos srityje atsirado sumušimo žymės – guzai, ant kaklo – kraujosruvos (mėlynės), ant abiejų rankų – kraujosruvos (mėlynės), pilvo srityje – kraujosruvos (mėlynės), klubų srityje – kraujosruvos (mėlynės). Ar kažką mušimo metu jai sakė sūnus, ji nepamena, kadangi buvo šoko būsenoje. Išsivadavusi nuo sūnaus ji išbėgo iš antrame aukšte esančio miegamojo kambario, o sūnus liko minėtame kambaryje, t. y. jos nesivijo. Greitai susirinkusi savo daiktus ji nubėgo į šalia esantį mišką ir paskambino anūkui E. K., kad jis atvažiuotų jos pasiimti, tačiau anūkas pasakė, kad neturi pinigų automobiliui, todėl ji paskambino draugui A. K., kuris užsakė galimai pavėžėjo paslaugas teikiantį vairuotoją, kuris į miškelį, kuriame ji laukė, atvežė anūką E. K., su kuriuo ji nuvažiavo į namus. Ji nurodo, kad jos sumušimo žymes matė anūkas E. K., kaimynas A. K.. Ji taip pat priduria, kad jos sūnus J. K. prieš ją anksčiau ne kartą naudojo fizinį smurtą. Po šio įvykio ji su sūnumi nebendravo, tačiau 2024-06-26 sūnus jai paskambino ir ji jam pranešė, kad dėl sumušimo kreipėsi į policiją. Papildomai apklausta parodė, kad kai nuvežė į ligoninę, nustatė, kad smegenų sužalojimų nebuvo ir iš karto buvo paleista namo. Kitą dieną nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kur nustatė sužalojimus. Po įvykio sūnus labai išsigando, kai pasakė, kad kreipėsi į pareigūnus ir pas medikus dėl sužalojimų. Dabar sūnus elgiasi labai gerai, nebesmurtauja, taip gerai nesielgė niekada gyvenime. Su sūnumi bendrauja telefonu, susitinka stotelėje, perduoda jam pinigus ir maistą, kadangi sūnus niekur nedirba ir yra jos išlaikomas. Sūnus registruotas darbo biržoje, tačiau darbo negauna, pašalpos negauna taip pat. Ar sūnus toliau vartoja alkoholį nežino, pas jį į namus nevažiuoja, nes bijo. Smurtą visą gyvenimą patirdavo iš vyro, sūnus smurtauti pradėjo prieš dvejus metus, kai išsiskyrė su žmona. Civilio ieškinio dėl turtinės ir moralinės žalos nereiškia ir nereikš ateityje.

Liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2024 m. birelio 23 d. paryčiais paskambino kaimynė M. K. ir pasakė, kad ją sumušė sūnus. Paprašė iškviesti taksi, kuriuo galėtų atvažiuoti jos anūkas, nurodė, kad iš namo pabėgo ir laukia miške. Aš taip ir padariau, iškviečiau taksi ir jos anūkas E. nuvažiavo pasiimti M. į (duomenys neskelbtini). Kai M. K. grįžo į namus mes susitiko jos bute ir aš mačiau sužalojimus ant M. kūno. Buvo mėlynė ant kūno, mačiau mėlynes ant kaklo ir sužalotą galvą, galvoje buvo guzai, kraujo nebuvo. Sakė, kad sūnus smaugė ir daužė rankomis ir spardė kojomis. Žinau, kad jos sūnus labai agresyvus ypač kai išgeria, tampa nevaldomas. Žinau, kad sūnus prieš mamą smurtauja nebe pirmą kartą. Po šio įvykio nesu girdėjęs iš M. K., kad sūnus smurtautų.

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktos specialisto išvados Nr. G 1981/2024(01) matyti, kad remiantis M. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikia išvadą: M. K. padarytos poodinės kraujosrūvos pakaušio – kairio momens srityje, kaklo kairės akies – kairio antakio srityje, krūtinės kairėje, pilve, kairiame sėdmenyje, dešinėje rankoje, kairiame žaste, kietu buku daiktu (-ais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. M. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip vienuolika trauminių poveikių. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse numatytu b9du ir laiku, t. y. 2024-06-23.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad nėra tikslinga vykdyti įvykio vietos apžiūros, kadangi pareiškėja pateikė pareiškimą nuo pareiškime nurodyto įvykio praėjus 3 dienoms, o taip pat nustatyta, kad nuo pareiškėjos sodo namo, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), durų raktus turi tik pareiškėjos sūnus J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kurio buvimo vieta ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų atlikimo metu nebuvo žinoma.

Iš byloje esančio pranešimo matyti, kad pareiškėja M. K., gim. (duomenys neskelbtini), procesinių ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24241-24 veiksmų atlikimo metu dėl 2024-06-23 apie 04.00 val. name, adresu (duomenys neskelbtini), patirtų sužalojimų pasijuto blogai, todėl į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą 2024-06-26 apie 16.00 val. buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie M. K. detalesnei apžiūrai pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, M. K. dėl sveikatos sutrikdymo (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-24241-24) gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 42,85 Eur. Šios gydymo išlaidos sveikatos priežiūros įstaigai apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas, įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Todėl pateikė 42,85 eurų civilinį ieškinį Nr. 39059 dėl žalos atlyginimo PSDF biudžetui.

J. K. pateikė kvitą, kuris patvirtina, kad padarytą turtinę žalą atlygino.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką – panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną M. K., t. y. abejomis rankomis smaugdamas M. K. už kaklo, abejų rankų kumščiais sudavė M. K. į galvos sritį apie 10 smūgių, vienos rankos kumščiu suduodamas apie 3 smūgius M. K. į pilvo sritį, apie 4 kartus koja spirdamas M. K. į klubų sritį, M. K. padarė poodines kraujosrūvas pakaušio – kairio momens srityje, kaklo kairėje pusėje, kairės akies – kairio antakio srityje, krūtinės kairėje pusėje, pilve, kairiame sėdmenyje, dešinėje rankoje, t. y. nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami J. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės individualizavimas

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Jis konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną, nežymiai sutrikdė jos sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. K. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – areštą.

J. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas pirmiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo priežastis, šio nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, gailisi dėl savo veiksmų, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, atidedant šios bausmės vykdymą bei neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog baudžiamojo proceso ir skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, J. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nėra siūloma skirti kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 75 straipsnio 5, 6 dalyse, tačiau teismo manymu, kaltinamajam turi būti paskirtos BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti Raimondui Stasiulevičiui baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

J. K. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – motiną M. K.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. (J. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. (J. K.) galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, J. K. (J. K.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros bei paskirti J. K. (J. K.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti J. K. (J. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. K. (J. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.