- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-22
- Bylos Nr.
- 2S-570-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23055-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- S. J., L. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. J. ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. J. ir L. J. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Miesto NT“, antstoliui R. B., akcinei bendrovei „Citadele“ bankui dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys - AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Finance property“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti S. J. ir L. J. priklausančio nekilnojamojo turto – 0,0834 ha ploto gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su nebaigtu statyti 115,10 kv. m bendro ploto pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas) 2016 m. spalio 10 d. varžytynių aktą Nr. S-3634 negaliojančiu; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams turtą, pripažįstant ieškovams nuosavybės teisę į šį turtą; įpareigoti antstolį R. B. grąžinti atsakovei UAB „Miesto NT“ 32 400 Eur, o jeigu gautos lėšos paskirstytos AB „Citadele“ bankui – įpareigoti AB „Citadele“ banką grąžinti gautas pinigines lėšas antstoliui R. B.; priteisti iš atsakovų UAB „Miesto NT“ ir antstolio R. B. ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jiems priklausantis ginčo turtas buvo įvertintas 40 500 Eur suma, o pirmose varžytynėse pradinė pardavimo kaina sudarė 80 proc. turto vertės – 32 400 Eur. Ieškovų vertinimu, ginčo turto rinkos vertė sudaro 70 000 - 80 000 Eur, t. y. beveik 50 proc. didesnė, nei kaina, už kurią turtas buvo parduotas varžytynėse. Kadangi turto vertė buvo nustatyta neteisingai, todėl turto pardavimas pažeidė skolininkų ir išieškotojo teises.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų L. J. ir S. J. po 468,50 Eur žyminio mokesčio valstybei bei po 393,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Miesto NT“; atmetė atsakovės UAB „Miesto NT“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovams.Teismas nurodė, kad ieškovai pakartotinai neatvyko į 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdį, prašė jį atidėti dėl advokato ligos. Teismas prašymą atidėti posėdį atmetė, nes nebuvo pateikti duomenys dėl sudarytos atstovavimo sutarties, nenurodyti duomenys dėl advokato, nepateikti advokato ligą patvirtinantys duomenys. Teismo posėdžio metu atsakovams UAB „Miesto NT“ ir antstoliui R. B. prašius priimti sprendimą už akių, teismas, vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 1 dalimi 246 straipsnio 1 dalimi, priėmė byloje sprendimą už akių.Teismas, formaliai įvertinęs pateiktus byloje duomenis, pripažino, kad vykdomojoje byloje nustatyta turto vertė nebuvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta, antstolis laikėsi nustatytų teisės aktų reikalavimų dėl turto vertės nustatymo pirmųjų varžytynių metu, ieškovų nurodytos aplinkybės dėl žymiai didesnės turto vertės nebuvo pagrįstos leistinais įrodymais, todėl sprendė, jog ieškinys atmestinas. Nurodė, kad vykdomojoje byloje atlikta ekspertizė nustatė 40 500 Eur parduodamo turto vertę. Prieštaravimų dėl šios ekspertizės ar jos išvadų nebuvo pateikta. Pagal šias išvadas antstolis 2016-07-22 patvarkymu Nr. S-3223 nustatė parduodamo turto vertę – 40 500 Eur. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto vertė turėjo sudaryti 80 proc., t. y. 32 400 Eur (CPK 718 str.). Tokia suma ir buvo nurodyta antstolio patvarkyme ir paskelbtose varžytynėse. Už šią sumą atsakovė UAB „Miesto NT“ įsigijo ginčo turtą. Teismo paskirtos ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertė 2016-09-19 dienai buvo 46 800 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ginčo turto vertė pagal vykdomoje byloje atliktą UAB „Finance property“ turto vertinimą ir teismo atliktą ekspertizę skiriasi 13,5 proc. Teismas, formaliai įvertinęs atsakovės UAB „Miesto NT“ pateiktus duomenis dėl turto pagerinimo už 2 260 Eur, pripažino, kad vykdomoje byloje parduodamo turto vertė buvo nustatyta artima rinkos kainai, o 13,5 proc. skirtumas nesudaro pagrindo pripažinti, kad turto vertė buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta. Teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Daik“ raštas, kuriuo ieškovai grindė savo poziciją dėl turto vertės, nurodo tik galimą preliminarią turto vertę, tuo tarpu tiek vykdomojoje byloje, tiek teismo atliktoje ekspertizėje nurodoma ne preliminari, bet reali turto vertė. Taip pat pastebėjo, kad turto pardavimo skelbimai nesudaro pagrindo paneigti ekspertizės išvadas. Todėl teismas sprendė, jog ieškovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jiems priklausiusio turto vertė sudaro apie 70 000 - 80 000 Eur, ir jų argumentus atmetė kaip neįrodytus. Ieškovai pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, nes buvo pateiktas prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl ieškovų atstovo advokato ligos. Pažymi, kad varžytynių metu parduoto turto kaina yra per maža, nes ginčo turto kaina pirmųjų varžytynių metu buvo 32 400 Eur, nors rinkos vertė buvo apie 70 000–80 000 Eur. Teigia, kad daug didesne suma – 69 000 Eur, turtas buvo pardavinėjamas pačios atsakovės UAB „Miesto NT“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovų pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.Teismas konstatavo, kad ieškovai pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neįrodė, kad nebuvo teisinių prielaidų priimti sprendimą už akių, o ieškovų pareiškime nurodyti motyvai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl pareiškimą atmetė.Teismas nurodė, kad 2017 m. birželio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą po ekspertizės atlikimo, paskyrė teismo posėdį 2017 m. liepos 5 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teisme 2017 m. liepos 5 d. gautas ieškovo prašymas atidėti paskirtą teismo posėdį. Šiame prašyme ieškovas nurodė, kad ieškovų interesus šioje byloje turėjęs ginti advokatas negali dalyvauti dėl užimtumo kitose bylose. Prie šio ieškovo prašymo nebuvo pateikti jokie duomenys dėl sudarytos atstovavimo sutarties ar dėl galimo atstovo advokato užimtumo. Teismas 2017 m. liepos 5 d. protokoline nutartimi prašymą atidėti teismo posėdį patenkino, kad ieškovai galėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisminio proceso metu. Kitas teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. rugsėjo 20 d. Šio teismo posėdžio dieną gautas ieškovo prašymas atidėti teismo posėdį dėl advokato ligos, tačiau prie prašymo jokie duomenys nei dėl atstovavimo teisinių santykių, nei dėl atstovaujančio ieškovą asmens ligos nebuvo pateikti. Teismas pažymėjo, jog sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma teismui nebuvo pateikti nei prieš teismo posėdį, nei su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, į paskirtą teismo posėdį neatvyko ir patys ieškovai, kuriems apie paskirtą teismo posėdį buvo tinkamai pranešta. Todėl teismas sprendė, jog ieškovas nepagrindė savo prašymo dėl posėdžio atidėjimo leistinais įrodymais, dėl ko šis prašymas buvo atmestas.Teismas taip pat sprendė, jog ieškovai nepateikė jokių naujų duomenų, kurie būtų pagrindas priimti byloje kitokį sprendimą. Teismo vertinimu, ieškovų abstraktūs hipotetinio pobūdžio teiginiai dėl žymiai didesnės turto vertės nei nustatyta antstolio ar teismo paskirtoje ekspertizėje nieko šioje byloje neįrodo, todėl negali būti pagrindas panaikinti priimtą sprendimą.Teismo vertinimu, ieškovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė tuos pačius argumentus ir motyvus dėl turto vertės, kurie buvo nurodyti ieškinio pareiškime, dėl kurių pasisakė teismas priimdamas sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas rėmėsi atliktos teismo ekspertizės išvada, kitais byloje esančiais duomenimis. Sprendime konstatuota, kad, įvertinus atsakovės UAB „Miesto NT“ galimus pagerinimus, antstolio nustatyta turto vertė žymiai nesiskyrė nuo eksperto nustatytos turto vertės. Tuo tarpu ieškovų nurodyta galima ginčo turto vertė nėra pagrįsta įrodymais, kurie paneigtų eksperto išvadas, taip pat nepateikta jokių duomenų, kurie sudarytų teisines realias prielaidas spręsti dėl priimto sprendimo už akių nepagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovai S. J. ir L. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių, o tai sudaro pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Kauno apylinkės teisme buvo paskirtas posėdis 2017-09-20 9 val. 30 min. Ieškovai informavo teismą, jog šiame teismo posėdyje turėjęs dalyvauti advokatas, atstovaujantis ieškovo S. J. interesus, negali dalyvauti dėl ligos. Šios aplinkybės ieškovui paaiškėjo tik 2017-09-19, todėl jis negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu per tokį trumpą laiką. Nagrinėjama byla reikalauja specialių teisinių žinių, todėl tik advokato ar advokato padėjėjo dalyvavimas galėjo užtikrinti tinkamą ieškovo interesų atstovavimą šioje civilinėje byloje. Ieškovo nuomone, teismas turėjo suteikti galimybę ieškovams tinkamai atstovauti jų interesus ir tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Šios aplinkybės, ieškovų nuomone, sudarė pakankamą pagrindą pripažinti ieškovų nedalyvavimą teismo posėdyje, esant svarbioms priežastims.
11.2. Apeliantų nuomone, turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei reali turto rinkos vertė, todėl tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti sprendimą už akių, o ieškovų ieškinį patenkinti. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymų, iš kurių matyti, kad turto rinkos vertė sudarė 70 000 – 80 000 Eur. Taip pat buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė UAB „Miesto NT“ įsigytą turtą pardavinėjo už 69 000 Eur kainą, kas iš esmės atitiko ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodytą turto vertę. Taigi, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie nurodo realią turto rinkos vertę, todėl teismas neturėjo vadovautis teismo eksperto nustatyta rinkos verte, o nustatydamas rinkos vertę privalėjo atsižvelgti į visus pateiktus įrodymus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką.
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Miesto NT“ prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą, nutraukti; jeigu apeliacinis procesas nebūtų nutrauktas, atsakovė prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti; paskirti ieškovams 5 000 Eur baudą, 50 proc. šios baudos įpareigojant ieškovus sumokėti atsakovei UAB „Miesto NT“; priteisti iš ieškovų atsakovės UAB „Miesto NT“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
12.1. Ieškovų atskirasis skundas buvo priimtas pažeidžiant LR CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas ieškovų atskirojo skundo pagrindu, turėtų būti nutrauktas. Kartu su atskiruoju skundu į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovai turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nesant tokių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškovai neturi teisės surašyti atskirojo skundo, jo paduoti, todėl jų atskirasis skundas turėjo būti nepriimtas LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
12.2. Teismas pagrįstai ieškovų nurodytas neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažino nesvarbiomis. Nors ieškovai atskirajame skunde nurodo, kad buvo būtina atidėti paskirtą teismo posėdi dėl ieškovų advokato ligos, tačiau kartu su prašymu atidėti paskirtą teismo posėdį ieškovai nebuvo pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių, kas yra jų advokatas, taip pat advokato ligos pažymos, iš kurios būtų galima daryti išvadas, kad ieškovų advokatas, jei toks yra, iš tiesų serga. Tokie įrodymai nėra pateikti ir su atskiruoju skundu. Patys ieškovai nesirgo, tačiau jie taip pat neatvyko į teismo posėdi, nepateikdami jokių savo neatvykimą pateisinančių motyvų. Taigi, nesant atitinkamų įrodymų, teismas pagrįstai ieškovo nurodytas posėdžio atidėjimo priežastis įvertino kaip nesvarbiomis. Be to, ieškovai antrą kartą iš eilės teikė prašymą atidėti teismo posėdį, nei viename iš paskirtų teismo posėdžių patys nepasirodydami. Tam, kad užkirsti kelią tokiems nesąžiningiems ieškovų veiksmams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.
12.3. Apeliantų nurodyti argumentai, kad ginčo turtas buvo parduotas už per mažą kainą, nepagrįsti. Civilinėje byloje buvo paskirta ekspertizė su tikslu nustatyti ginčo nekilnojamojo turto vertę, buvusią varžytynių metu. Ekspertizę byloje atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas G. J. B., kuris nustatė, kad ginčo turto vertė varžytynių metu buvo 46 800 Eur. Prieš varžytynių paskelbimą antstolis R. B. buvo užsakęs ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad ginčo turto vertė yra 40 500 Eur. Į bylą buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovė iš varžytynių įsigijusi turtą, jį pagerino - atliko ginčo namo impregnavimą, sutvarkė aplinką, perklojo vatą bei išvežė likusias komunalines atliekas. Ekspertizė byloje buvo atlikta jau po to, kai aukščiau nurodyti pagerinimai buvo atlikti. Taigi, prieš varžytynes nustatyta ginčo turto vertė, atsižvelgiant į atsakovės padarytus nekilnojamojo turto pagerinimus, yra labai artima ekspertizės metu nustatytai turto vertei. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos nustatytos turto kainos. Byloje esantis ekspertizės aktas turi aukštesnę įrodomąją galią prieš kitus ieškovų pateiktus įrodymus. Todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu ir nesivadovavo ieškovų pateiktais subjektyviais įrodymais. Ieškovų pateiktoje UAB „DAIK“ pažymėjo nėra nurodoma tiksli nekilnojamojo turto vertė, o yra vartojamas žodis „apie", kas reiškia, kad tiksli nekilnojamojo turto vertė šiame dokumente nebuvo nustatyta. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ieškovų teiginiai atskirajame skunde, kad pati atsakovė ginčo turtą vertina daug brangiau, nei jis buvo įvertintas per varžytynes, nes byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad būtent atsakovė įdėjo ieškovų nurodomą skelbimą apie ginčo turto pardavimą. Kita vertus, skelbimas internete jokiu būdu nereiškia, kad turto vertė iš tiesų yra tokia, kokia jame yra nurodyta.
12.4. Ieškovai atskirajame skunde nenurodo jokių naujų argumentų, jame iš esmės pakartoti tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Toks ieškovų procesinis elgesys - nedalyvavimas teismo posėdžiuose, skundų teikimas dėl visų teismo procesinių sprendimų, vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas subjektinėmis teisėmis, taip pat trukdymas atsakovei naudotis jos turtu ir žlugdymas atsakovės verslo, kadangi ginčo turto įsigijimui yra investuotos atsakovės apyvartinės lėšos, kurių nebeturėdama ji nebegali tęsti veiklos. Atsižvelgiant į tai, ieškovams skirtina 5 000 Eur bauda, 50 procentų šios baudos paskiriant sumokėti atsakovei.
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, veikiantis per filialą Lietuvoje, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
13.1. Apeliantai nenurodė nei vieno naujo motyvo ar įrodymo, kuris galėtų būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017-09-20 vykusiame teismo posėdyje buvo pagarsintas ieškovų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokato ligos, tačiau prie prašymo nebuvo pateikti jokie įrodymai apie advokato ligą, o taip pat nebuvo pridėta net atstovavimo sutartis. Į teismo posėdį neatvyko ir patys ieškovai, nenurodė neatvykimo priežasčių. Kadangi buvo prašoma atidėti teismo posėdį jau ne pirmą kartą, esant įvardintoms aplinkybėms, teismas pagrįstai laikė ieškovų neatvykimo priežastis nesvarbiomis ir, prašant atsakovams, buvo priimtas sprendimas už akių, kaip tą numato CPK 285 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 1 dalis.?
13.2. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, visapusiškai ištyrė ir įvertino visus antstolio veiksmus parduodant ginčo turtą iš varžytynių ir konstatavo, kad antstolis buvo paskyręs ginčo turto vertinimo ekspertizę, kurios pateiktas turto rinkos įkainavimas palyginti su teismo paskirtos ekspertizės nustatyta to paties turto kaina esmingai nesiskyrė (13,5 proc.), o vykdomojoje byloje parduodamo ginčo turto vertė buvo nustatyta teisingai, t. y. artima rinkos kainai. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovai leistinais įrodymais nenuginčijo antstolio paskirtos ginčo turto vertinimo ekspertizės metu nustatytos vertės, nes ieškovų pateikti raštai iš UAB „Daik", kuriuose nurodoma preliminari ginčo turto vertė, ir turto pardavimo skelbimai neįrodo realios turto vertės ir nepaneigia turto vertinimo ekspertizės išvadų. Nesant CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo, negali būti pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, o nesant CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, negali būti panaikintas sprendimas už akių.
Daugiau atsiliepimų atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl apeliacinio proceso nutraukimo
Atsakovė UAB „Miesto NT“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovų atskirąjį skundą, nutraukti, nes nesant byloje jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovai turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą turėjo atsisakyti priimti LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės argumentai, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus CPK 306 straipsnio pakeitimams, atskirasis skundas turi būtų surašytas ir pasirašytas advokato ar apeliantas privalomai turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra nepagrįsti. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad CPK XVI skyriaus II skirsnyje nėra įtvirtintos taisyklės, reikalaujančios pateikiant atskirąjį skundą privalomai būti atstovaujam advokato (ar kito įstatyme nurodyto atstovo) arba turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Nors CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, tačiau pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų ar turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Pagal suformuotą teismų praktiką nustatyta, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą. Skirtingas traktavimas, kai vienais atvejais tame pačiame teisme (sprendžiant tarpinius procesinius klausimus) būtų pareikalaujama būti privalomai atstovaujamo advokato, o kitais to nereikėtų, nėra pateisinamas. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas ir su teise į teisingą teismą (teisminės gynybos prieinamumu, efektyvumu).
Dėl skundžiamos nutarties esmės
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).Nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas už akių buvo priimtas, nes ieškovai, kuriems buvo tinkamai pranešta apie paskirtą teismo posėdį, pakartotinai į jį neatvyko, o atsakovai prašė, esant įstatymo nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių. Ieškovai skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ieškovų prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, iš esmės motyvuodami tuo, kad teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių, nes ieškovai neatvyko į 2017 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdį dėl svarbios priežasties, kadangi ieškovą atstovaujantis advokatas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos, tačiau apie šią aplinkybę ieškovui tapo žinoma tik iš vakaro prieš teismo posėdį; pareiškime nurodyti argumentai ir įrodymai turėjo įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes ginčo turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą negu yra reali turto rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei vienos sprendimo už akių panaikinimo lemiančios sąlygos egzistavimo.CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų.
Dėl galimybės nagrinėjamoje byloje teismui priimti spendimą už akių
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos nustatė, kad ieškovai S. J. ir L. J. 2016-11-10 pareiškę ieškinį Kauno apylinkės teisme atsakovams UAB „Miesto NT“, Anstoliui R. B., AB „Citadele“ bankui, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nesiekė rūpestingai ir laiku pateikti visus įrodymus ir argumentus, kuriais buvo grindžiami jų reikalavimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), nebendradarbiavo su kitais byloje dalyvaujančiais asmenimis, siekdami kooperacijos principo įgyvendinimo (CPK 8 straipsnis). Šias teismo išvadas pagrindžia tos nustatytos aplinkybės, jog ieškovai 2017-07-05 pateikė teismui prašymą atidėti 2017-07-05 teismo posėdį, nurodę, kad teismo posėdyje dėl ligos negali dalyvauti jų atstovas advokatas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog prie prašymo nebuvo pridėti rašytiniai įrodymai, kad ieškovai yra sudarę atstovavimo sutartį su konkrečiu advokatu ir jų nurodomas advokatas 2017-07-05 yra nedarbingas dėl ligos (2 t. b. l. 103, 104). Svarbu ir tai, kad patys ieškovai be pateisinamos priežasties neatvyko į Kauno apylinkės teismo posėdį (2 t. b. l. 106), neatvykimo priežasčių teismui nenurodė.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai S. J. ir L. J. be pateisinamos priežasties neatvyko nedalyvavo Kauno apylinkės teismo 2017-09-20 posėdyje (3 t. b. l. 30). Nustatyta, kad prieš pat paskirtą teismo posėdį ieškovai 2017-09-20 pateikė prašymą (3 t. b. l. 27, 28) atidėti bylos nagrinėjimą dėl jų atstovo advokato ligos, tačiau prie prašymo nebuvo pateikta įrodymų, kad jie yra sudarę susitarimą su advokatu atstovauti juo nagrinėjamoje byloje, taip pat nebuvo pateikti rašytinai įrodymais, kad jų atstovas advokatas yra nedarbingas dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 22 ir 23 pastraipose nurodomos aplinkybės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovų neatvykimo į 2017-09-20 teismo posėdį priežastis nesvarbiomis ir, prašant atsakovams, teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą už akių ieškovų atžvilgiu CPK 246 straipsnio 1 dalies, 285 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantai atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų ir jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad pagrįsti teiginius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, priimdamas byloje sprendimą už akių. Dėl to atskirojo skundo motyvai šioje ginčo dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų prašymą peržiūrėti sprendimą už akių, sprendė, jog ieškovai nenurodė ir jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu, tai yra laikė, jog nėra ir antrosios sąlygos, numatytos CPK 288 straipsnio ketvirtojoje dalyje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindimą. Taigi teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime už akių (3 t . b. l. 34-38) išvardijo ir įvertino ieškovų, atsakovų pateiktus byloje įrodymus, teismo sprendimo motyvuose nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi atmesdamas ieškinį ir kodėl. Teismas sprendime už akių įvertino pateiktus šalių įrodymus dėl iš varžytinių parduoto turto vertės, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios turto vertės, pripažino, kad varžytinėse parduoto turto kaina iš esmės nesiskyrė nuo tikrosios ginčo turto vertės ir šių motyvų pagrindu ieškovų ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių teismo sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Atskirai pabrėžtina, kad turi būti įvardinti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui byloje priimti. Iš ieškovų pateikto prašymo (3 t. b. l. 54-59) ir patikslinto prašymo (3 t. b. l. 67, 68) matyti, kad juose iš esmės kartojami pirminiame ieškinyje išvardinti argumentai dėl tikrosios iš varžytinių parduoto turto vertės, teigiant kad šio turto vertė turėtų būti „didesnė“.Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatė, kad prieš varžytynes nustatyta ginčo turto vertė, atsižvelgiant į atsakovės padarytus nekilnojamojo turto pagerinimus, yra labai artima ekspertizės metu nustatytai turto vertei. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu dėl per mažos nustatytos turto kainos. Byloje esantis ekspertizės aktas turi aukštesnę įrodomąją galią prieš kitus ieškovų pateiktus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, pagrįstai vadovavosi byloje esančiu ekspertizės aktu ir nesivadovavo ieškovų pateiktais subjektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios nutarties 27 ir 28 pastraipose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovai, pateikdami pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tokių duomenų apeliantai nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 178, 185, 314 straipsniai) apeliacinės instancijos teismui, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Atsakovė UAB „Miesto NT“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovai teikia aiškiai nepagrįstus procesinius dokumentus, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai vilkina teismo procesą, sąmoningai siekia sutrukdyti atsakovei naudotis įsigytu turtu, todėl prašo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą procesu. Pažymėtina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismas vertina tik apeliantų elgesį apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatyme nustatytos teisės (šiuo atveju – apeliacijos teisės) įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013), todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovai apeliacine tvarka ginčija, jų vertinimu, nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindas skirti jiems baudą už piktnaudžiavimą procesu. Be to, konkrečių duomenų apie apeliantų ketinimus sąmoningai sutrikdyti atsakovei naudotis įsigytu turtu atsakovė nepateikė. Dėl nurodytų priežasčių šis atsakovės prašymas netenkinamas (CPK 95 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).Atsakovė UAB „Miesto NT“ pateikė teismui rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas 150 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, prašo jas priteisti iš apeliantų (t. 3, b. l. 138). Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl šios išlaidos priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis atsakovės naudai (CPK 98 straipsnis).Ieškovams iniciavus šį apeliacinį procesą, byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 10,48 Eur (t. 3, b. l. 147). Atmetus ieškovų atskirąjį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantų lygiomis dalimis valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 75 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Miesto NT“ (juridinio asmens kodas 302717345) naudai.
Priteisti iš L. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 5,24 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.