Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertų grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas nurodyto kreditoriaus prašymas dėl bankroto administratoriaus A. A. atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JVNS“ bankroto byloje Nr. B2-457-254/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas netenkino kreditoriaus prašymo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Pareiškėjas BUAB „JVNS“ kreditorius UAB „Ekspertų grupė“, kuris taip pat yra ir BUAB „JVNS“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, pateikė prašymą atstatydinti BUAB „JVNS“ bankroto administratorių A. A. iš administratoriaus pareigų ir jį pakeisti nauju administratoriumi – UAB „Viresita“.

Nurodė, kad 2014 m. sausio 16 d. kreipėsi į BUAB „JVNS“ administratorių su prašymu sušaukti kreditorių susirinkimą, atsižvelgiant į akivaizdžius administratoriaus darbo organizavimo, bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) nuostatų pažeidimus. Bankroto administratorius pareiškėjo prašymu 2014-02-11 sušaukė kreditorių susirinkimą, į kurį neatvyko BUAB „JVNS“ kreditoriai, todėl 2014 m. vasario 26 d. įvyko pakartotinis BUAB „JVNS“ kreditorių susirinkimas. Šiame susirinkime kreditoriai priėmė nutarimą nepatvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d., o klausimu Nr. 2 kreditoriai priėmė nutarimą pareikšti nepasitikėjimą bankroto administratoriumi bei įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl administratoriaus atstatydinimo. Pareiškėjas administratoriaus atstatydinimo pagrindą grindė šiomis aplinkybėmis: 1) civilinėse bylose BUAB „JVNS“ v. UAB „Regsta“, V. J. (civ. bylos Nr. 2-1932- 221/2013) bei BUAB „JVNS“ v. UAB „Regsta“ (civ. bylos Nr. 2-11868-528/2013) administratorius nepagrįstai sudarė taikos sutartis, kurios priešingos ieškovo ir jo kreditorių interesams; 2) administratorius BUAB „JVNS“ turtą pardavinėjo nepateisinamai ir nepagrįstai mažomis kainomis, be to, buvusiam BUAB „JVNS“ kreditoriui, kuris ir siūlė šio administratoriaus kandidatūrą bankroto bylos iškėlimo metu; 3) administratorius nevykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtintos pareigos ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius; 4) visus BUAB „JVNS“ kreditorių susirinkimo protokolus, nepriklausomai nuo to, ar susirinkime dalyvaujantys kreditoriai balsavo raštu ar ir buvo dalyvaujančių tiesiogiai, pasirašė tik administratorius A. A., o ne susirinkimo pirmininkas, tai prieštarauja ĮBĮ nuostatoms; 5) administratorius bankroto procese bankrutuojančios įmonės lėšas turi naudoti išskirtinai patvirtintos sąmatos ribose ir tik bankroto procesui finansuoti bei atlyginimui už administravimo paslaugas sumokėti, tačiau BUAB „JVNS“ lėšos naudojamos ne patvirtintos sąmatos ribose bei nesilaikant pavedimo sutarties nuostatų. Atlyginimui administratoriui buvo skirta 45 301,01 Lt suma, kuri dėl nesuprantamų priežasčių buvo išmokėta be teisinio pagrindo ir pažeidžiant pavedimo sutarties nuostatas ne bankroto administratoriui A. A., tačiau AG Invest advokatų profesinei bendrijai, kuri neteisėtai, pažeisdama PVM įstatymo nuostatas, į ataskaitą įtraukė PVM sumas, kurių neturėjo teisės įtraukti.

Dėl netinkamo ir neskaidraus administratoriaus pareigų vykdymo, taip pat netinkamo kreditorių bei įmonės interesų atstovavimo BUAB „JVNS“ kreditoriai neteko pasitikėjimo administratoriumi, jis savo veiksmais daro žalą įmonei bei jos kreditoriams, todėl tolesnis administratoriaus palikimas administruoti BUAB „JVNS“ trukdys operatyviam ir sklandžiam bankroto procedūrų vykdymui.

Atsiliepimu į prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo BUAB „JVNS“ bankroto administratorius A. A. su prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad „Ekspertų grupė“ pateiktas prašymas dėl administratoriaus pakeitimo negali būti sprendžiamas, kol nebus priimtas teismo sprendimas dėl 2014 m. vasario 26 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administratoriaus atstatydinimo panaikinimo. Kreditorius UAB „Ekspertų grupė“ eilinį kartą piktnaudžiauja savo teisėmis prašydamas atstatydinti bankroto administratorių, kadangi, nesąžiningai veikdamas UAB „Kortas“ interesais, siekia, kad skolininkas UAB „Kortas“ išvengtų skolos mokėjimo. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės yra neteisingos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi prašymą dėl BUAB „JVNS“ bankroto administratoriaus atstatydinimo atmetė.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, sąlygojusias kreditorių nepasitikėjimą ir tokiu būdu užtikrinti, kad administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne dėl vien finansinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių valios pakeisti esamą administratorių kitu jų siūlomu kandidatu.

Pareiškėjo argumentus, jog administratorius nepagrįstai sudarė taikos sutartis civilinėse bylose BUAB „JVNS“ v. UAB „Regsta“, V. J. (civ. bylos Nr. 2-1932- 221/2013) bei BUAB „JVNS“ v. UAB „Regsta“ (civ. bylos Nr. 2-11868-528/2013), nes šios bylos yra perspektyvios ir padarytos 81 840,13 Lt nuolaidos yra nepagrįstos, teismas atmetė kaip deklaratyvaus pobūdžio, atsižvelgdamas į tai, kad sprendimas dėl taikos sutarčių sudarymo buvo priimtas vadovaujantis kreditorių susirinkimo sprendimu, priimtu šiuo klausimu.

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog bankroto administratorius, parduodamas įmonės turtą, atliko nepagrįstus ar neteisėtus veiksmus. Priešingai, pardavimai buvo atlikti tinkamai, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuriame nurodytos pardavimų kainos pagal likutinę balansinę vertę. Bankroto administratorius atsižvelgė į įmonės poreikį nedelsiant gauti lėšų ir įvertindamas ekonominį pagrįstumą pardavimai buvo atlikti už tinkamą kainą. Vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad administratorius vienas pasirašinėjo BUAB „JVNS“ kreditorių susirinkimo protokolus, teismas nurodė, kad tokiuose administratoriaus veiksmuose pažeidimo nėra, nes galimybė pasirašyti kreditorių susirinkimo protokolus yra suteikiama kreditorių susirinkimo pirmininkui, tačiau jam nepasirašius, administratorius, surašęs protokolą, gali pateikti jį teismui pasirašytą tik savo parašu. Teismas vertindamas pareiškėjo UAB „Ekspertų grupė“ nurodytą aplinkybę, kad BUAB „JVNS“ lėšos naudojamos ne sąmatos ribose ir nesilaikant pavedimo sutartyje numatytų sąlygų, nustatė, kad bankroto administratoriaus atlyginimo dydis buvo nurodytas 2013 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkimo metu, visos pašto, kanceliarinės ir kitos išlaidos yra pagrįstos AB „Lietuvos paštas“ siuntų priėmimo aktais, VĮ Registrų centras išrašytomis sąskaitomis – faktūromis. Bankroto administratoriaus atlyginimas, vadovaujantis Advokatūros įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi buvo sumokamas AG Invest advokatų profesinei bendrijai. Dėl pareiškėjo nurodomo bankroto administratoriaus pareigos užginčyti sandorius nevykdymo teismas pasisakė, kad bankroto administratorius neprivalėjo ginčyti biuro baldų pardavimo sandorio, nes jis nebuvo ekonomiškai nepagrįstas ir priešingas įmonės tikslų vykdymui, be to, su sandoriu kreditoriai buvo supažindinti pirmojo kreditorių susirinkimo metu, tada jie nepareiškė reikalavimo ginčyti sandorį. Nagrinėdamas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad bankroto administratorius nepagrįstai sudarė taikos sutartis su kreditoriais V. J., UAB „Kortas“ ir UAB „Regsta“, nustatė, kad su kreditoriais sudaryti taikos sutartį buvo nutarta 2013 m. rugpjūčio 9 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Po taikos sutarčių sudarymo BUAB „JVNS“ gavo finansinės naudos – 130 000 Lt, kurie padengė administravimo išlaidas ir patenkino kreditorių reikalavimus.

Teismas padarė išvadą, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų, jog bankroto administratorius A. A. pažeidė bankroto procedūros tvarką, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atstatydinti bankroto administratorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Ekspertų grupė“ prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas dėl administratoriaus atstatydinimo, turėjo atsižvelgti į du kriterijus: 1) administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumą; 2) galimybę užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą.

Apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, kad dėl taikos sutarčių sudarymo buvo priimti atitinkami kreditorių susirinkimo nutarimai, nesudaro pagrindo laikyti, kad administratorius tinkamai vykdė savo pareigas. Administratorius, matydamas, kad taikos sutartys yra ydingos, neabejotinai turėjo teikti skundą teismui dėl atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo.

Vertindamas administratoriaus veiksmus sudarant minėtas taikos sutartis, teismas privalėjo ištirti jų naudą BUAB „JVNS“ kreditoriams, o ne vadovautis tuo, kad dėl šių taikos sutarčių sudarymo buvo priimti atitinkami kreditorių susirinkimo nutarimai. Teismas neįvertino, kad nepasirašius minėtų taikos sutarčių BUAB „JVNS“ turėjo galimybę gauti 211 840,13 Lt pajamų, t. y. net 81 840,13 Lt daugiau, todėl nurodyta suma, atsižvelgiant į tai, kad nors 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. sausio mėn. buvo patenkinti visi pirmos eilės kreditorių reikalavimai, šią dieną BUAB „JVNS“ patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudaro net 1 570 327,69 Lt, todėl padarytos tokio masto nuolaidos laikytinos ne nauda, bet patirtais nuostoliais, nes buvo prarasta galimybė tokia suma patenkinti kreditorių reikalavimus.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad nėra pagrindo pripažinti, jog administratorius, parduodamas turtą, atliko neteisėtus veiksmus ar pažeidė teisės aktus, taip pat, kad administratorius turtą pardavė už tinkamą kainą. Pasak jo, teismui buvo pateiktas konkretus įrodymas – UAB „Industek“ pasiūlymas, pagrindžiantis, kad turtą (sklendes, tarpvamzdžius, movas ir kt.) buvo galima parduoti dvigubai brangiau. Taigi, nors formaliai turto pardavimas ir atitiko 2013-02-14 kreditorių susirinkime nustatytą turto pardavimo tvarką, tačiau pagal bendruosius administratoriaus veiklos bankroto procese principus administratorius veikė netinkamai, t. y. nesistengė sudaryti galimybės kaip įmanoma didesne dalimi tenkinti kreditorių reikalavimus, o konkrečiai – nesistengė, kad turtas būtų parduotas brangiau.

Taip pat nurodo, jog pagrįstų abejonių dėl turto pardavimo kainos kelia ir ta aplinkybė, kad turtas buvo parduotas buvusiam BUAB „JVNS“ kreditoriui – UAB „Industek“, kuris ir siūlė administratoriaus A. A. kandidatūrą.

Atskirajame skunde yra nurodoma, kad administratorius pateikė sąskaitų-faktūrų kopijas dėl administravimo išlaidų. Dauguma sąskaitų – faktūrų yra išrašytos AG Invest advokatų profesinei bendrijai, todėl kyla pagrindas abejoti administravimo išlaidų pagrįstumu. Be to, apeliantas nesutinka su teismo pozicija dėl administratoriaus atlyginimo pervedimo AG Invest advokatų profesinei bendrijai, nes pavedimo sutartis yra pasirašyta tarp fizinio asmens – A. A..

Apeliantas skunde pažymi, tai, kad administratorius visus kreditorių susirinkimų protokolus pasirašo vienas, nesudarydamas galimybės pasirašyti kreditorių susirinkimo pirmininkui, kuriam protokolai buvo pateikti tik po jų įteikimo teismui.

Vertindamas teismo pasisakymą dėl konfliktinių santykių tarp bankrutuojančios įmonės administratoriaus ir jos kreditorių, atskirajame skunde apeliantas pažymi, kad net esant konfliktinei situacijai, vykdyti bankroto procedūras gali tapti sudėtinga ir taip nebūtų užtikrinti įmonės ir jos kreditorių interesai, taip pat tai pakenktų procedūrų efektyvumui ir lemtų jų vilkinimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankroto administratorius A. A., prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad apelianto argumentai atskirajame skunde yra nepagrįsti ir įvardytos aplinkybės yra neteisingos. Administratorius, atsakydamas į apelianto argumentus dėl taikos sutarčių sudarymo, nurodo, kad jam nebuvo pagrindo nesutikti su kreditorių sprendimu ir įvertindamas galimą bylos nagrinėjimo trukmę bei skolos išieškojimo galimybes jis priėmė naudingą sprendimą tiek įmonei, tiek kreditoriams. Taip pat nurodo, kad administratorius parduodamas turtą, neatliko neteisėtų veiksmų, įmonė gavo naudos, nes prieš ji tai neturėjo lėšų nei sandėlių nuomai, nei administracinėms išlaidoms, todėl įvertinus ekonominį pagrįstumą turtas buvo parduotas už tinkamą kainą. Atsiliepime taip pat pažymima, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 d., 21 straipsnio 2 d. ir VI skirsniu bankroto administratoriaus atlyginimas sumokamas AG Invest advokatų profesinei bendrijai. Be to, atlyginimo suma nuo pervedimo pobūdžio nesiskiria, todėl nėra pažeidžiamos kreditorių teisės. Dėl kreditorių susirinkimo protokolų nepasirašymo yra kaltas pats apeliantas, kadangi jam buvo sudaryta galimybė pasirašyti protokolus, tačiau jis to nepadarė, o anksčiau dėl protokolų jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs. Bankroto administratoriumi nepasitiki tik apeliantas – UAB „Ekspertų grupė“, kiti kreditoriai susirinkime balsavo prieš administratoriaus atstatydinimą. Be to, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartyje c.b. Nr. B2-2657-254/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartyje c.b. Nr. 2-334/2014 buvo nustatyta, kad UAB „Ekspertų grupė“ veikia BUAB „JVNS“ skolininko UAB „Kortas“ interesais, taip siekiant išvengti skolos mokėjimo, todėl yra norima pakeisti bankroto administratorių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditoriaus prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi iškėlė BUAB „JVNS“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė A. A.. 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi teismas patvirtino BUAB „JVNS“ kreditorių reikalavimus, kurie buvo tikslinami vėlesnėmis nutartimis. 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi BUAB „JVNS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditorius UAB „Ekspertų grupė“, kuris taip pat yra BUAB „JVNS“ kreditorių susirinkimo pirmininkas, pateikė teismui prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nurodydamas, kad bankroto administratorius netinkamai vykdo savo pareigas ir netinkamai atstovauja kreditorių interesus UAB „JVNS“ bankroto byloje.

Dėl bankroto administratoriaus veiksmų sudarant taikos sutartis UAB „JVNS“ bankroto byloje

Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis sprendžiant administratoriaus pareigų vykdymo tinkamumą sudarant taikos sutartis su debitoriais ir nurodant, jog kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindu nutarta pasirašyti taikos sutartis civilinėse bylose Nr. 2-1932- 221/2013 ir Nr. 2-11868-528/2013, šie nutarimai yra nenuginčyti. Pasak apelianto, teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės ir pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, taigi jie negali įpareigoti bankroto administratorių atsisakyti ieškinio ar sudaryti taikos sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011). Be to, apeliantas nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio. Šių normų reikalavimai negali būti keičiami nei pavedimo sutartimi, nei konkrečiais kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimais. Todėl ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostata, kuria administratoriui pavedama vykdyti teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus, negali būti aiškinama taip, kad administratorius yra besąlygiškai saistomas nutarimų net tada, kai jie pažeidžia teisės normas, kitų kreditorių (likusių mažumoje) ar skolininko teises (2010-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi teismų praktikos pavyzdžiai nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorius, pateikdamas 2013-08-09 pakartotiniam kreditorių susirinkimui darbotvarkėje numatytą klausimą – dėl taikos sutarčių sudarymo civilinėse bylose Nr. 2-1932-221/2013 ir Nr. 2-11868-528/2013, ir įvykdydamas balsų dauguma priimtą nutarimą sudaryti taikos sutartis nurodytose bylose, elgėsi netinkamai, priešingai bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesams. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus dėstomos pozicijos jo procesiniuose dokumentuose, taip pat paaiškinime Įmonių bankroto departamentui, jis pritarė taikos sutarčių sudarymui ir nelaikė taikos sutarčių ydingomis, kaip nurodo apeliantas, todėl teismui patvirtinus taikos sutartis jose nurodytomis sąlygomis, kurios buvo suderintos bankroto administratoriaus su skolininkais, įvertinus tai, kad bankroto administratorius taikos sutarčių sudarymą vertino kaip naudingą veiksmą administruojamai įmonei ir jos kreditoriams, ir nesant į bylą pateiktų priešingų konkrečių įrodymų, išskyrus deklaratyvius pareiškėjo teiginius, jog 81 840,13 Lt nuolaidomis padaryta turtinė žala bankrutavusios įmonės kreditoriams, taip pat, kad tokios taikos sutartys buvo sudarytos prieš kreditorių valią ar neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų ir pan., darytina išvada, kad šių bankroto administratoriaus pareigų vykdymas yra pagrįstas bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis bei tinkamas. Pažymėtina ir tai, kad kreditoriams ĮBĮ taip pat suteikia teisę skųsti priimamus nutarimus, tačiau nurodytas nutarimas dėl taikos sutarčių sudarymo nebuvo ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais (ĮBĮ 21 str. 1 d. 3 p.), į tai pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi kreditorių pritarimas priimtam nutarimui iš esmės atspindi jų valią konkrečiu sprendžiamu klausimu.

Dėl bankroto administratoriaus veiksmų parduodant turtą

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad administratorius perimtą turtą pardavė už tinkamą kainą, kadangi, pasak jo, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su BUAB „JVNS“ turto pardavimu, neatsižvelgė į tai, kad bankroto administratorius nesistengė turto parduoti brangiau. Jis nurodo, kad prie prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo buvo pridėtas konkretus įrodymas – UAB „Industek“ pasiūlymas, pagrindžiantis, kad turtą (sklendes, tarpvamzdžius, movas ir kt.) buvo galima parduoti dvigubai brangiau (vietoje 3 662 Lt – už 6 631,79 Lt kainą), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis į bylą pateiktas įrodymas nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodytas turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pateikė į bylą UAB „Industek“ pasiūlymą, kuris 2014-01-08 parengtas pirkėjui UAB „VILMSTATA“ (t. 1, b. l. 43), o BUAB „JVNS“ turtas parduotas 2013-08-14 (t. 1, b. l. 42), todėl, atsižvelgiant į tokius duomenis, jog skiriasi pasiūlymo parengimo data su turto pardavimo momentu, taip pat subjektas, kuriam siūloma parduoti atitinkamas prekes, nesant duomenų apie tai, kokio gamintojo prekės yra nurodytos pasiūlyme, nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad bankroto administratorius pardavė turtą už netinkamą kainą, nes visos nurodytos aplinkybės ir ypač tai, kad turtas priklauso bankrutavusiai įmonei, yra reikšmingos sudarant pirkimo – pardavimo sandorį. Atsižvelgiant į teismo nustatytą aplinkybę, kad BUAB „JVNS“ skubiai reikėjo lėšų, siekiant sumokėti už sandėlio nuomą, nėra pagrindo konstatuoti, kad administratorius pažeidė bendruosius administratoriaus veiklos bankroto procese principus ir turtą pardavė netinkamomis ar ekonomiškai nepagrįstomis kainomis.

Tai, kad nurodytas turtas buvo parduotas buvusiam UAB „JVNS“ kreditoriui UAB „Industek“, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorius pardavimo sandorį sudarė pažeisdamas ĮBĮ nustatytas bankroto procedūras ar elgėsi netinkamai, priešingai, tokie administratoriaus atliekami veiksmai UAB „JVNS“ bankroto byloje patvirtina jo siekį operatyviai ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras.

Dėl atlyginimo administratoriui ir kitų administravimo išlaidų mokėjimo

Atskirajame skunde nurodoma, kad bankroto administratorius BUAB „JVNS“ lėšas naudoja ne patvirtintos sąmatos ribose, be to, nesilaikydamas pavedimo sutarties nuostatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu ir, pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams šiuo klausimu, papildomai jų neatkartoja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administratorius tiek pareiškėjui, tiek Įmonių bankroto departamentui yra paaiškinęs, kokiu principu vadovaujantis atlyginimas bankroto administratoriui yra mokamas AG Invest advokatų profesinei bendrijai, t. y. jis nurodė, kad A. A. yra bankroto administratorius todėl, kad yra advokatas (Įmonių bankroto įstatymo 11² str. 1 d. 3 p., Advokatūros įstatymo 4 str. 4 d.), ir jo kaip advokato veiklos forma pasirinkta juridinio asmens AG Invest advokatų profesinės bendrijos įsteigimas (Advokatūros įstatymo VI skirsnis). Dėl nurodytos priežasties atlyginimas jam kaip administratoriui už BUAB „JVNS“ bankroto administravimo paslaugas mokamas AG Invest advokatų profesinei bendrijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors UAB „Ekspertų grupė“ kreipėsi į Įmonių bankroto departamentą dėl BUAB „JVNS“ administratoriaus veiksmų patikrinimo, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų apie šio skundo išnagrinėjimą, taip pat nėra duomenų, kad toks atlyginimo mokėjimas pažeistų įmonės kreditorių interesus ar pavedimo sutarties sąlygas.

Tai, kad BUAB „JVNS“ kreditoriams administratorius kartu su 2013-12-18 pranešimu dėl informacijos apie įmonės bankroto eigą pateikė tik gautų sąskaitų – faktūrų kopijas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė savo pareigas. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas, nurodydamas, kad iš bankroto administratoriaus pateiktos informacijos neįmanoma patikrinti, ar tikrai konkreti išlaidų dalis teko BUAB „JVNS“ bankroto procesui finansuoti, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į bankroto administratorių dėl detalesnės informacijos suteikimo, todėl toks jo argumentas nėra pakankamas konstatuoti netinkamą bankroto administratoriaus pareigų vykdymą.

Dėl kreditorių susirinkimo protokolo pasirašymo

Apeliantui įvardijus administratoriaus veiklos pažeidimą – kreditorių susirinkimo protokolo pasirašymą tik vieno administratoriaus, teismas pagrįstai tokius administratoriaus veiksmus pripažino tinkamais, kadangi pažymėjo, kad administratorius neturi galimybės priversti kitą asmenį, šiuo atveju – kreditorių susirinkimo pirmininką – pasirašyti protokolą, be to, teisme negauta duomenų dėl kreditorių susirinkimo protokolo netikslumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nurodydamas, jog jam kaip kreditorių susirinkimo pirmininkui nebuvo sudaryta galimybė pasirašyti protokolą, nepateikia konkrečių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat apeliacinės instancijos teismui nepateikia duomenų, jog šis protokolas būtų surašytas netiksliai ar neteisingai.

Pažymėtina, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų gynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Vadovaujantis ĮBĮ 11straipsnio 8 dalies 2 punktu, bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę motyvuotu prašymu kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo. Administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Pažymėtina, jog teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Priešingu atveju, bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Esant nurodytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.