Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubaustos V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamos advokatės Aivos Dumčaitės (toliau – ir Pažeidėja), apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu V. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51¹⁴ str. 2 d. nubausta 400 Eur bauda už tai, kad ji, būdama Lėvens valstybinio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininke, nevykdė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 2 d. privalomo nurodymo iki 2015 m. sausio 24 d. minėtame žemės sklype iškastus nepratekamus vandens telkinius sutvarkyti taip, kad jų įrengimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ginčo dėl Pažeidėjos padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. ir jos kaltės įrodymų nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Iš skundo turinio akivaizdu, kad apeliantė iš esmės nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, prašydama ją sumažinti, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 30 str. reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30² str. nuostatas skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Pažeidėjai administracinę nuobaudą – baudą – atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pavojingumo laipsnį (privalomas nurodymas yra susijęs su Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų nevykdymu, su pažeidimu, susijusiu su trijų nei leistina iškastų tvenkinių pašalinimu, į tai, jog iki šiol, praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo pirminio privalomo nurodymo, Pažeidėja nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui pašalinti), įvertino tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėja savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Pažeidėja neteista, duomenų, jog būtų bausta administracine tvarka, išskyrus pirminio nurodymo nevykdymą, nėra, yra išsituokusi, viena augina tris nepilnamečius vaikus. Nors apeliaciniame skunde Pažeidėja teigia, kad apylinkės teismas nevertino aplinkybės, jog ji per visą tą laikotarpį, per kurį turėjo pašalinti pažeidimą, buvo nėščia, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė buvo įvertinta tinkamai – apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad V. A. nėštumas ar vaiko gimimas niekaip neįtakoja kitos ūkinės veiklos jai nuosavybės priklausančiame sklype, kur buvo statomi aukšti stulpai, už tvenkinio supilta ar sustumdyta žemių, smėlio – žvyro kalva, kurios anksčiau ten nebuvo, be to, pažymėjo, kad laikotarpis, per kurį Pažeidėja privalėjo pašalinti pažeidimą, buvo pakankamai ilgas. Atsižvelgdamas į visa tai apylinkės teismas nuobaudos dydį Pažeidėjai parinko sankcijos vidurkio ribose, arčiau minimumo (ATPK 30² str.).

Apeliantė teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi institucijos atstovės žodiniais paaiškinimais, kad ji dėl pažeidimo pašalinimo nebendradarbiavo su atsakingomis institucijomis, o nevertino jos atstovės paaiškinimų, kad ji ėmėsi atitinkamų veiksmų pažeidimo pašalinimui. Pažeidėja apeliacinės instancijos teismui pateikė ir papildomus dokumentus, pagrindžiančius jos susirašinėjimą su valstybinėmis įstaigomis. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus matyti, kad Pažeidėja iš tikrųjų 2014-09-26 kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos su pasiūlymu išskirti jai priklausantį žemės sklypą iš Lėvens kraštovaizdžio draustinio, o gavusi atsakymą, 2015-01-09 kreipėsi vėl su prašymu dėl Lėvens kraštovaizdžio draustinyje savavališkai iškastų dirbtinių paviršinių vandens telkinių įteisinimo. Taigi šie dokumentai patvirtina, kad Pažeidėja domėjosi galimybe pašalinti pažeidimą jai naudingiausiu būdu, t.y. pakeičiant draustinio ribas, tačiau net ir gavusi neigiamą atsakymą iš institucijos, kad jai teisėtai buvo surašyti privalomi nurodymai likviduoti kūdras, šių nurodymų nevykdė. Todėl toks susirašinėjimas su institucija negali būti laikomas lengvinančiu Pažeidėjos padėtį ar švelninančiu jos atsakomybę. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodomus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, dėl kurių ATPK 51¹⁴ str. 2 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda Pažeidėjos atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Priešingu atveju būtų formuojamas teisinis nihilizmas, skatinamas naujų teisės pažeidimų darymas. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti Pažeidėjai paskyrus didesnę nei minimalaus dydžio baudą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kupiškio apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti jį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti V. A., atstovaujamos advokatės Aivos Dumčaitės, skundą ir palikti galioti Kupiškio apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.