- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2S-290-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08499-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- R. G., E. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų R. G. ir E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. G. ir E. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sprendžiant priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai R. G. ir E. G. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, juo pareiškėjai prašo nutraukti 2013 m. gruodžio 6 d. sudarytą ir 2014 m. balandžio 29 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 241, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams R. G. ir E. G. 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. Teismo motyvai:
2.1. Nurodė, kad iš prašymo ir jo priedų turinio nustatė, jog pareiškėja R. G. kaip gyvenamosios vietos adresą nurodo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o E. G. – deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), E. G. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę, o R. G. savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo (duomenys neskelbtini). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismui kyla abejonių dėl pareiškėjų gyvenamosios vietos adreso.
2.2. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 538 straipsnio 2 dalis nustato, jog prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Todėl įpareigojo pareiškėjus nurodyti teismui kiekvieno iš jų gyvenamosios, o ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Pareiškėjai R. G. ir E. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pripažinti, kad pareiškėjų R. G. ir E. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Skundo motyvai:
3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl bylos teismingumo netinkami taikė LR CPK 538 str., 784 str., 785 str. Teismas taip pat netinkamai taikė 2003-11-27 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/200 (toliau – Reglamentas).
3.2. Nurodo, kad pareiškėjai vadovaudamiesi Reglamentu turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytos alternatyvios jurisdikcijos kriterijų ir pagal jį pareikšti ieškinį.
3.3. Nurodo, kad išvykimo į užsienį faktas, remiantis LR CK 2.12 str. 4 d., nelaikomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimu. Pagal LR CK 2.12 str. 4 dalį, asmeniui išvykus laikinai dirbti į užsienio valstybę, jo nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma nepasikeitusia.
3.4. Nurodo, kad, remiantis Reglamento 3 str. b punktu, ginčas dėl santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, nes abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pateikto prašymo teismingumo.
7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
8. CPK 538 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pažymėtina, kad ši byla turi tarptautinį elementą, kadangi abu pareiškėjai viešame registre yra deklaravę išvykimą į užsienio šalį, Jungtinę Karalystę, todėl teismą saisto pareiga ex officio patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
9. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Atskiruoju skundu pagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“ panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikai daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos (toliau – ES) nare, ES teisės aktai taikomi tiesiogiai. Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 110 straipsnio 2 dalį. Nacionalinis teismas negali pakeisti Reglamente įtvirtintų teismingumo taisyklių ar atsisakyti jas taikyti.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai R. G. ir E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą pašalinti trūkumams, t. y. įpareigojo pareiškėjus nurodyti teismui kiekvieno iš jų gyvenamosios, o ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresus. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo minėto Reglamento nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu, kurio 8 straipsnis būtent ir reglamentuoja bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, net neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjai yra ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet pareiškėja R. G. kaip gyvenamosios vietos adresą nurodo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o E. G. – deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai turi turto, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini).
11. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo, o 3 straipsnio a punkte išvardyti šeši alternatyvūs jurisdikcijos kriterijai, kurie susiję su vieno ar abiejų sutuoktinių nuolatine ar paskiausia gyvenamąja vieta. Taip pat pažymėtina, kad, taikant Reglamento 3 straipsnio b punkto kriterijų, ginčas dėl šalių santuokos nutraukimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Reglamento preambulėje yra pažymėta, jog Reglamentas priimamas atsižvelgiant į tai, kad Europos Bendrija yra iškėlusi tikslą sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, o tai reiškia, kad imperatyvaus reikalavimo spręsti ginčus dėl santuokos nutraukimo išimtinai tik šalių gyvenamosios vietos valstybės narės teisme nėra. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas bet kuriam apylinkės teismui ieškovo pasirinkimu.
12. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių sutarimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo trūkumams pašalinti, nesivadovavo nurodytais teisės aktais, neištyrė nuodugniai ir išsamiai visų aplinkybių, teisiškai reikšmingų sprendžiant pareiškimo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismingumo klausimą.
13. Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, netinkamai taikė tarptautinio teismingumo taisykles, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį įpareigodamas pareiškėjus nurodyti teismui kiekvieno iš jų gyvenamosios, o ne deklaruotos gyvenamosios vietos adresus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.