- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- M1-135-1113/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12889-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Virginijus Kulikauskas
nedalyvaujant asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, G. K., dalyvaujant jo gynėjui advokatui Virginijui Kulikauskui,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), išsituokusiam, nedirbančiam, neregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. ir deklaravusiam gyv. vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistam 2015 m. birželio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs;
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. K. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent, 2025 m. balandžio 13 d., ne vėliau kaip 11:03 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam G. K. į pilvą, tuo padarydamas jam durtinę pjautinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės ir plonos žarnos pasaito sužalojimu, bei pjautinę žaizdą kairės plaštakos nykščio pakylos srityje, taip sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą.
2. G. K. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nebuvo, kadangi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 – spalio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; negali dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Šią savo išvadą teisiamojo posėdžio metu palaikė ekspertas Gintaras Butkus, todėl G. K. teismo posėdyje neapklaustas.
3. Tai, kad G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais:
3.1. Nukentėjusysis G. K. teisme apie įvykį parodė, kad jis su G. K. pas pastarąjį gėrė alkoholį. Nebuvo jokių ginčų. G. K. jo paprašė, iš lentynos paduoti, ar dešros, kažko. Jis sakė: „niekas nepakovota, atsikelk pats ir pasiimsi“. Pastebėjo, kad šis (G. K.) toks labai impulsyvus, nesuprasi, ką šis mąsto, sėdi, juokiasi vienas, žiūri į jį ir juokiasi. Jis daugmaž su tuo apsiprato. G. K. sėdėjo ant savo lovos, o jis ant fotelio. Jis pamatė, kad G. K. rankoje peilis. Jis sakė: „G., padėk peilį atgal“. Jis suprato, kad G. K. kažkas ne taip. Jis su dešine ranka bandė atimti iš šio tą peilį, sakė: „G., padėk peilį“. Bandant paimti peilį, G. K. prapjovė jam ranką. Jis ranką atitraukė atgal. Paskui G. K. greitai pašoko ir tik bakst, bakst, bakst ir viskas. Pajuto, kad jam bėga kraujas. Stalą G. K. pradėjo vartyti kaip beprotis. Jis nuo dujinės viryklės paėmė keptuvę, išeidamas metė ją link G. K., nežino, ar pataikė, ir išėjo per duris lauk. Sutiko kaimyną V., gyvenantį žemesniame aukšte, ir paprašė, kad jam greitąją iškviestų. V. iškvietė, jį palydėjo iki laukinių durų, ant laiptų jis pasėdėjo, palaukė, atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Atvažiavo pareigūnai, apklausė, policijos komisariate suvedė į akistatą. Po to jie kalbėjo, kai jis grįžo iš ligoninės, tai G. K. kalbėjo: „oi čia nežinau, kas man bus, ai, pasodins, tai pasodins, bet bent jau valgyti gausiu“. Įvykis galėjo būti 2025 m. balandžio 13 d., ryto metu, valandų tiksliai nepasakys. Tai įvyko (duomenys neskelbtini), butas priklauso G. K.. Kai įvykis įvyko, bute jie buvo dviese. Kiek išgėrė tiksliai nepasakys, gėrė ir alų, ir degtinę, buvo iš vakaro likę, ryte vėl vartojo. Abu vartojo ir alų, ir degtinę. Nepasakys, kiek dūrių peiliu jam buvo bandyta suduoti ir kiek susmūgiuota, nes ten viskas įvyko žaibišku greičiu. Jis, kai atsipeikėjo ligoninėje, pamatė, kad visas pilvas prapjautas. G. K. mėgėjas peilį naudoti, nes pas šį lovoje visada po antklode arba po pagalve peilis turi gulėti, nežino kodėl. Įvykio dieną, nematė, iš kur G. K. paėmė tą peilį. Durdamas peiliu G. K. jam sakė: „dink iš čia, dink iš čia“. G. K. nuvertė stalą, nes šis supyko, kad jis dešros nepadavė, šis apsimetė invalidu. Jis gyvena tame pačiame bute kaip ir G. K.. Nebuvo susitarimo, kad jis ten gyvens, tiesiog, kai jis atvažiavo gyventi į Ariogalą, jie susitiko, nuėjo pas šį į butą išgerti, vieną naktį kambaryje atsigulė, taip ir užsiliko. Po įvykio, po ligoninės, jis atgal grįžo gyventi. G. K. toliau vartoja alkoholį, kiekvieną dieną geria. Šis neatsiprašė, ta tema neturėjo jokio pokalbio, jis vieną kartą paklausė: „G., kas tau buvo?“, šis atsakė: „aš nieko neprisimenu“. Nežino, kaip G. K. kojoje atsirado pjautinė žaizda, į galvą gal ir pataikė, nes keptuvę paleido, o dėl kojos, jo rankos nepalietė. Nebuvo situacijos, dėl ko reikėjo G. K. gintis nuo jo. Sėdėjo gražiai, radiją pasijungę, šnekėjo apie šį bei tą, nepamena apie ką, jokių piktumų nebuvo, tiesiog šiam dešra užkliuvo, kad paduok, tai atsikelk ir pasiimk, nesidžiaugia, kad jis parneša, uždirba, ir dar paduok kaip ponui, sakė, atsikelk ir pats pasiimsi, ir supyko dėl tokios smulkmenos. Iki tol, gyvenant kartu, nebuvo jokių konfliktų, smurto panaudojimo. Jis per tiek laiko, kiek pas šį gyvena, pamatė, kad G. K. su proteliu nekas. Jis pareina į kambarį, užsidaro, pasileidžia muziką, radiją, geriau su šiuo net nepradėt, nežinai, kas šiam „susirašys“ toj galvoj;
3.2. Liudytojas V. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo drauge, ruošėsi kažkur išvažiuoti, apsipirkti, jau buvo apsirengę. Virš jų, penktame aukšte, gyvena G. K. ir G. K., šie ten pastoviai švenčia. Sakė, kažkaip keista, kad kaimynų nesigirdi, nu ir gal po kelių minučių išgirdo 2-3 kartus trenksmą, kaip kad baldai griūtų, stalas parvirstų ar panašiai. Ir jau ruošiantis išeiti, už kokių gal 3 min., G. K. paskambino jam į duris, su rankšluosčiu apsivyniojęs ranką ir užsiėmęs pilvą, paklausė, ar gali iškviesti greitąją. Jis iškvietė greitąją, palydėjo šį į apačią prie laiptinės ir laukė greitosios. Įvykio datos neprisimena, buvo apie 11 val. Nepamena, kurią ranką G. K. buvo apsivyniojęs, sužalojimas buvo kažkurioje delno vietoje, jis matė, kad ranka įvyniota ir sunkėsi kraujas per tą rankšluostį, šis jos neišvyniojo, o pilvą, kad įdurta, pakėlė megztuką ir parodė. Kai durtinė ta žaizda, tai tokia labai didelė neatrodė. Nukentėjęs sakė, kad tam G. tankiai užplaukia, pasakė kažką panašaus, kad valgyt nepadavė, ar nepapjaustė šiam. Šie abu nuolat neblaivūs, G. K. ir tada buvo neblaivus, prašė, kad jis alaus atneštų, kai prie laiptinės sėdėjo, bet nenešė, sakė greitosios laukti. Greitoji už 20-30 min. atvažiavo. Kol laukė greitosios, G. K. nebuvo pasirodęs. Žmonių, pagalbos šūksnių nesigirdėjo, kai šie geria, tai jie girdi, bet tą rytą negirdėjo nieko. Praktiškai kiek geria, tiek konfliktai, jei gers savaitę, savaitę kiekvieną dieną, po kelis kartus. Tame bute G. gyvena gal kokie 2 metai, o G. gal 5 metai. Pasisveikina su G. K., dabar tai šis prasigėręs visiškai, o anksčiau toks nebuvo, kai žmoną turėjo. Jo žiniomis per savo tuos gėrimus, per tą padarytą iš buto landynę, vieną žmogų stipriai sumušė ir kiek žino šis mirė;
3.3. G. K. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, parodė, kad pripažįsta, kad peiliu dūrė į G. K., bet taip padarė gindamasis, nes šis norėjo jį sumušti. Jis apie tris mėnesius gyvena jam priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tą butą jam nupirko sesuo. Prieš du ar tris mėnesius per bendrus pažįstamus jis susipažino su G. K.. G. K. neturėjo gyvenamosios vietos, todėl šis jo paprašė leisti pagyventi jo bute. Jo butas dviejų kambarių, jis gyveno vienas, todėl sutiko ir leido G. K. pagyventi savo bute, atskirame kambaryje. Tada G. paprašė jo priregistruoti šį jo bute, sakė, kad jam tai reikalinga dėl darbo. Ariogalos savivaldybėj jis G. K. priregistravo savo buto adresu, patikslina, kad prieš tai šis buvo priregistruotas prie savivaldybės. Gyvendamas su G. su juo sutarė gerai, nesipyko. G. dienos metu kažkur išeidavo, gal į savivaldybę atidirbinėti viešuosius darbus, ką tiksliai jis veikė - šis jam to nesakė arba jis to neužfiksavo. Po pietų ar vakare G. grįždavo, dažnai parsinešdavo alaus, kartu jie tą alų ir išgerdavo. Kaip ir sakė, su G. sutarė gerai, gal tik kartais apsižodžiuodavo dėl buitinių dalykų, dėl pastarojo netvarkingumo. Susipažinęs su įtarimu parodo, kad jis įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena ir parodys tik tai, ką tiksliai prisimena. Vakar, tai yra 2025 m. balandžio 13 d., panašiai įtarime nurodytu laiku, jo bute (duomenys neskelbtini), buvo keturi asmenys. Jis, G. K. ir dar jo du draugai - moteris ir vyras. Moteris buvo trumpais, tamsiais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, jauna, neįsivaizduoja jos amžiaus. Vyras buvo taip pat vidutinio kūno sudėjimo, rudų trumpų plaukų, nežino jo amžiaus. Tų asmenų vardus žinojo, tačiau dabar užmiršo. Prisimena, kažkuriuo momentu tas vyras puolė ant G., sakė, kad šis jam yra skolingas. Po to abu, G. ir tas vyras išėjo į koridorių parūkyti. Po to jis jau tik prisimena, kad jam sėdint ant sofos G. ėjo link jo, norėdamas jį sumušti rankomis ir kojomis. Neprisimena, ar jis rankoje ką turėjo. Jis neprisimena dėl ko G. norėjo jį sumušti, neprisimena, kad jie būtų prieš tai susipykę ar sukonfliktavę. Kaip ir sakė, jis tuo metu sėdėjo ant sofos prie spintelės. Prisimena, kaip G. ėjo link jo agresyviai nusiteikęs, po to pagriebė už stalo ir jį vertė ant jo. Tada jis iš spintelės stalčiaus išsitraukė peilį ir, šiam priartėjus prie jo, peiliu dūrė. G. buvo prieš jį, atstumas tarp jų buvo labai mažas, jis peiliu dūrė šiam į pilvą. Po dūrio peiliu G. atsisėdo ant sofos, iš karto susileido. Kraujas bėgo iš žaizdos, po to G. išėjo į laiptinę. Jis prisimena, kad vieną kartą dūrė G. K. peiliu į pilvą. Jis G. K. nedūrė peiliu į kairiąją plaštaką. Taip pat, kiek prisimena, G. K. nebandė iš jo pagriebti peilio ir taip pats susižaloti savo plaštaką. Jam atrodo, kad iki įvykio G. tą plaštaką buvo jau susižalojęs, šis jam apie tai kažką sakė, bet jis neužfiksavo. Patikslina, kad G. draugai, vyras ir moteris, tuo metu, kai jis dūrė peiliu G. į pilvą, buvo jau išėję, bute jų tikrai nebuvo. Kaip ir sakė, pripažįsta, kad jis dūrė peiliu G. K. į pilvą ir taip, kaip mato iš jam pareikšto įtarimo, jį sunkiai sužalojo. Tačiau jis G. K. peiliu dūrė gindamasis. G. K. pirmas jam sudavė į galvą, po pasekoje jam atsirado gumbas galvoje, šiuo metu yra uždėtas tvarstis, o tada jau jis gindamasis G. dūrė peiliu. Neprisimena, kuo tiksliai G. K. jam sudavė į galvą. Iki įvykio jis buvo išgėręs dvi stiklines alaus, jautėsi blaivus, nes tą alų išgėrė per ilgesnį laiką, išgertas alkoholis tikrai neįtakojo jo tokių veiksmų (2 t., b. l. 154–157);
3.4. G. K. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis parodė, jog kaltę pripažįsta visiškai. Jis prisipažįsta, kad taip padarė, įdūrė G., įdūrė, tai įdūrė, specialiai tai nedūrė, jį puolė G. K.. Šis puolė ant jo ir su peiliu ranką sužalojo, stipriai sužalojo, subadė, bet jo tokia oda, kad greitai sugyja. Ranką rodė medikams, greitosios pagalbos darbuotojams, kai jie apžiūrėjo jį, ranka stipriai kraujavo. Kurią dieną jam G. supjaustė ranką jis nežino, sunku pasakyti. Kurią dieną G. jam keptuve davė į galvą irgi nežino, sklerozė jam. Tą pačią dieną jam ranką supjaustė, kai nužudymas buvo. Jis G. dūrė sėdėdamas ant sofos, kai šis puolė ant jo, nežino kaip šis puolė, gal turėjo kažką. G. jį puolė ir jis iškart dūrė. Kai dūrė, jis sėdėjo ant sofos. Peilis buvo spintelėje, spintelė buvo prie sofos. Peilis jam buvo po ranka. Koks buvo peilis, kuriuo dūrė nepasakys. G. nuėjo pasiimti keptuvę toliau nuo sofos, prie dujinės, pastarasis į jį paleido iš keptuvės. Kambarys, kur jis būna, ir virtuvė yra bendra. G. paleido į jį iš keptuvės ir pataikė į galvą. G. išėjo. Jis pats neskambino pagalbai, kaimynai jam iškvietė. Susipyko su G., nes viens parūkė narkotikų, parūkė tada, kai nužudymas pas jį buvo. Narkotikus rūkė tas, kur nužudytas. Kai G. įdūrė nieko namuose nebuvo, tik jie dviese. Daugiau nieko pasakyti neturi, jo smegenys nedirba (2 t., b. l. 171–174);
3.5. nukentėjusysis G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. K. (G.) jis pažįsta jau kelis metus laiko, kiek tiksliai nepasakys. Kadangi neturi gyvenamosios vietos, apie pusę metų gyveno pas G., adresu (duomenys neskelbtini). Kada pradėjo pas šį gyventi tiksliai nepasakys, bet buvo žiema. G. jam leido pas jį gyventi už maistą, jis G. K. išlaiko, nuomos mokėti nereikėjo. Pas G. registruotas jis nėra, jis kalbino, prašė, kad jį priregistruotų savo bute, bet G. K. jo nepriregistravo prie savo gyvenamosios vietos, to priežasties nežino. Žino, kad šis prie savo gyvenamosios vietos yra priregistravęs kažkokį svetimą žmogų. Prisiminė, kad šis jo nepriregistravo, nes turėjo kažkokią baimę, kad ilgai negyvens tame bute. G. K. baimę turėjo, nes jo bute prieš kelis metus buvo įvykdyta žmogžudystė, jis pasakojo, kad tą žmogų ten trypė (neįvardino kas), nebuvo įmanoma atpažinti. Apsigyvenus pas G. porą mėnesių gyveno ramiai, nebuvo jokių konfliktų. Jis namuose būdavo mažai, atsikėlęs išeidavo uždarbiauti pas žmones, jei darbo nebūdavo, eidavo plastikinius butelius rinkti. Grįždamas parsinešdavo alaus ir kartu su G. jį vartodavo. Po dviejų mėnesių laiko tarp jo ir G. prasidėjo konfliktai, jo nuomone, šis įprato, kad jis visko parnešdavo namo. Šis priprato ir pradėjo „mandravoti“, t. y. jam replikuodavo: „ką, tik tiek parsineši“. G. niekur nedirbo, jokių pajamų neturi, jis šį išlaikydavo, todėl jį tokios G. replikos pradėjo erzinti, todėl kildavo žodiniai konfliktai. Muštynių niekada nebūdavo, yra grįžęs namo ir matęs G. su „fanaru“, pastarasis jam pasakė, kad nepažįstami atėjo ir jį sumušė, kada tai buvo nepamena, bet senai. 2025 m. balandžio 13 d. jis atsikėlė apie 6.00 val., G. taip pat panašiu laiku pabudo, prieš išeinant iš namų su G. pakalbėjo, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Gyveno atskiruose kambariuose. Ant G. veido ir kitų matomų vietų jam išeinant sužalojimų nebuvo. Ryte abu buvo blaivūs, tik iš vakaro buvo išgėrę kokius 4 plastikinius butelius alaus, bet savijauta buvo gera. Iš namų jis išėjo apie 7 val., ėjo rinkti plastikinių butelių, reikėjo pinigų pagirioms, dar G. jo paklausė ar ilgai bus išėjęs, nes laukė alaus. Jam išeinant G. namie liko su savo drauge K., ji gyvena Ariogaloje, tikslaus adreso nežino, pavardės nežino, kiek jai metų nežino, mano, kad panašiai G. amžiaus, jai gali būt apie 50 metų. G. K. parsivedė šeštadienį vakare, ji pas juos atėjo pirmą kartą. Su ja šiek tiek pabendravo. Buvo nustebęs, kad G. parsivedė moterį namo, nes prie jo akių taip nutiko pirmą kartą. Ryte, jam išeinant, matė, kad G. su K. lovoje, nes buvo atėjęs pas juos į kambarį parūkyti pro langą. Jis jiems pasakė, jog išeina ir paliko juos dviese, daugiau asmenų nebuvo. Po to jam renkant plastikinius butelius Ariogalos miestelyje, apie 8.30 val. jis sutiko tą pačią G. K., ji nešėsi plastikinį butelį alaus, dar ji jį pakvietė atsigerti kartu, jie nuėję į nuošalią vietą išgėrė jos turėtą alų, ji, kiek jam pasakojo, alaus gavo iš žmogaus, pas kurį uždarbiauja. K. jo dar klausė: „kodėl tu neši viską G., matai, kad jis sėdi ir laukia, o pats neina uždarbiauti?“. Išgėrus alų, Kr. pasakė, kad eina dirbti ir jie išsiskirstė savais reikalais. Jis nuėjo iki „Maximos“ priduoti taros, prasuko ratą, palaukė kol bus 10.00 val., „Maximoje“ už gautus pinigus nusipirko vieną plastikinį butelį alaus, nes tiek tik išėjo. Alus 6 laipsnių stiprumo. Su alumi ėjo link namų ir stotelėje sutiko G., šis, jei išeina iš namų, toje vietoje prašo pinigų. G. pasakė, kad eina namo pavalgyti, šis ėjo kartu su juo. Ar šis turi alkoholio nematė, jis šiam pasiūlė namie išgerti jo nupirktą alų. Grįžus su G. atsigėrė alaus, papjaustė užkandos. Namie užtruko gal daugiausiai 30 min. ir vėl išėjo į miestelį, prasuko ratą, bei jo vietinė gyventoja paprašė sunešti kelias lentas. Už darbą jis gavo 10 eurų, už kuriuos nupirko jam atrodo pakuotę alaus, 6 plastikinius butelius, 6 laipsnių stiprumo. Su alumi grįžo namo, G. namuose buvo vienas, niekas nebuvo atėjęs. Geriant alų jis G. dar apkirpo. Kol apkirpo, išgėrė beveik 2 litrus alaus, G. gerdavo greitu tempu, nespėji jam įpilt, o jo stiklinė jau tuščia. Kažkuriuo metu buvo užėjęs G. draugas V., nežino jo tikslesnių duomenų. Jis užėjo trumpam, išgėrė pora stiklinių ir pasakė, kad skuba pas kažką tvarkyti dviratį. Jie su G. tuo metu nekonfliktavo, viskas buvo gerai. V. išėjus liko dviese, toliau gėrė alų. Jau buvo išgėrę 3 litrus. G. sėdėjo ant savo lovos, o jis ant fotelio, prie įėjimo į kambarį dešinėje pusėje. Tarp jų atstumas buvo per kavos staliuko ilgį, gal vienas nuo kito buvo apie 1,5 metro atstumu. G. pastebėjo, kad nebėra užkandos ir pasakė: „gal gali atnešti dešros“, jis jam pasakė: „juk žinai kur yra, neužrakinta, gali pasiimti ir pats“. Jis su G. kalbėjo normaliu tonu, nešaukė. G. susinervino ir, sėdėdamas ant savo lovos, viena ranka apvertė stalą. Jį nuvertė į šoną, ne link jo pusės. Apvertęs stalą šis pradėjo „burbuliuoti“, pakeltu tonu, neva jam skauda koją, o jis nepadeda. Jis šį ramino, pastatė staliuką ir pradėjo nuo žemės rinkti indus. Jis buvo šonu prie G. ir renkant daiktus pamatė, kad G. kažką laiko rankoje paslėpęs už nugaros. Jis buvo susikūprinęs, pasilenkęs, kaip ir minėjo rinko daiktus, atsisuko veidu į G., pamatė, kad šis dešinėje rankoje turi peilį ir juo slenka link jo. Matė, kad tai peilis, nes matė geležtę, briaunos spalvos nematė, peilis buvo smailus, virtuvinis. Jis G. pasakė: „padėk peilį“, atsistojo ir visu kūnu atsisuko į G., šis dar sėdėjo ant lovos, jis kaire ranka ėmė iš G. peilį, o šis tuo metu jam dūrė, taip sužalodamas kairės rankos apatinę plaštakos dalį. Kodėl peilį bandė paimti kaire ranka, nepasakys, galvojo, kad taip bus patogiau, o G. peilį laikė dešinėje rankoje. G. jam pasakė atstok, atstok, jis suprato jo žodžius, kad neatimtų iš jo peilio. Jis užsižiūrėjo į savo ranką, stipriai bėgo kraujas, tada G. staiga atsistojo nuo lovos ir tuo pačiu peiliu dūrė jam į pilvo sritį, aukščiau bambos. Kiek kartų šis jam dūrė nepasakys, bet tikrai ne vieną. Jis jautė rūbų traškesį, dėl ko suprato, kad durta ne vieną kartą. Dūriai buvo labai greiti, po dūrių jis greitai nuo šio atšoko ir nuo tame pačiame kambaryje buvusios dujinės paėmė keptuvę ir priėjo šiek tiek arčiau G. bei metė į jį pasiimtą keptuvę, matė, kad pataikė tiesiai į galvą, kurią tiksliai vietą, nepasakys, bet girdėjo smūgio garsą. Po dūrių G. peilį laikė rankoje, jo numetęs nebuvo. Po keptuvės metimo jis staigiai išbėgo į 4 aukštą, nes stipriai kraujavo, ir ketvirto aukšto laiptinėje sutiko kaimyną V., pavardės nežino, pastarojo paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Šis jam liepė išeiti į lauką, kur ant laiptų sulaukė medicininės pagalbos. Jam atrodo, jis kaimynui pasakė, kad jį subadė G.. G. peilį pasiėmė iš savo lovos, nes dažnai peilius laiko po antklode. Konflikto metu namuose buvo tik dviese, t. y. jis ir G.. G. jau ne pirmą kartą „psichuoja“, kalba nesąmones, kliedi, tai, mano, šiam dabar iš niekur kilo mintis jam įdurti, nes tam nebuvo jokios priežasties, nereikėjo nuo jo gintis, nes jis šio nepuolė, nemušė. GMP ekipažo jis buvo pristatytas į Raseinių ligoninės Chirurgijos skyrių, jam atlikta pilvo operacija, kiek laiko bus tęsiamas gydymas dar nežino, šiuo metu sunku judėti. Jis dėl sužalojimo turi pretenzijų G., jam atleisti nežada. Dėl jam padarytų sužalojimų patyrė fizinę žalą, kai pradėjo svaigti galva jau galvojo, kad mirs. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje mėnesio eigoje pateiks civilinį ieškinį. Kelintą valandą jį subadė G. nepasakys, buvo šviesu, mano, bus laikas po pietų, buvo tikrai ne rytas. Peilio, kuriuo jį subadė G. neatpažintų, peiliai pas juos nuolat keisdavosi, jis kiek jų parnešdavo, G. kažkur juos paslėpdavo. Kiek peilių paskutinį kartą turėjo namuose nepasakys, gal buvo 8 vnt. G. vienu ir tuo pačiu peiliu jam padarė visus sužalojimus (2 t., b. l. 15–19);
3.6. akistatos tarp įtariamojo G. K. ir nukentėjusiojo G. K. metu, G. K. buvo prašoma papasakoti apie 2025 m. balandžio 13 d. ne vėliau kaip 11:03 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jo sužalojimo peiliu aplinkybes. G. K. paaiškino, kad G. K. (G.) įvykio dieną prie jo „knisosi“ dėl maisto, nes šiam jo buvo per mažai, nors buvo pripirkęs visko, maisto buvo pilna. G. be priežasties apvertė stalą, jis tada bandė pakelti stalą, G. sėdėjo ant lovos, matė, kaip šis, už nugaros laikydamas ranką, pasiėmė peilį iš lovos, kažkur turėjo savo lovoje netoli pagalvės, ir jam staiga dūrė. Jis dar ranka bandė sustabdyti G. smūgį peiliu, šis peiliu jam sužalojo ranką, tada antrą kartą pataikė peiliu į pilvo sritį. Kiek buvo dūrių, nepasakys, bet mažiausiai du kartus šis jam dūrė. Po to šis iš jo keptuve gavo per galvą. Kai šis jam sudūrė, jis pajuto karštį, pajuto kaip jam bėga per koją, pakėlė megztinį, matė kraują. Jis nuėjo atokiau, pasiėmė ant spintelės buvusią keptuvę ir metė į G., pataikė tiesiai į galvą ir išėjo iki 4 aukšto bei sutiko kaimyną, kuris jam išvietė pagalbą. Jis tiesą sakant ir ėjo iki kaimyno prašytis pagalbos, nes buvo stiprus kraujavimas, pilni namai jo kraujo. Įvykio metu jis buvo išgėręs. G. taip pat buvo neblaivus, nes kartu vartojo alkoholį. Prieš dūrimą peiliu tarp jo ir G. jokio konflikto nebuvo. G. stalą apvertė tiesiog dėl to, kad jis šiam nuo lentynos nepadavė dešros, nes šis apsimeta „invalidu“. Šis jam pasakė: „paduok dešrikės“, jis šiam atsakė: „turi kojas, pasiimk pats“, ir G. tai nepatiko, mano, dėl to šiam ir prasidėjo isterija. G. visus peilius kažkodėl laikė lovoje. Jis prisipažįsta, kad G. iš keptuvės paleido į galvą, bet tik todėl, kad šis jam dūrė peiliu, jis šiam pirmas tikrai nesudavė smūgių nei rankomis, nei kojomis, nei kokiu nors daiktu. G. K. nurodė, jog taip ir buvo, kaip sako G., bet šimtu procentų neprisimena. Jo galva prieš duriant G. nebuvo kruvina ir sužalota. Nežino, nebegali pasakyt kaip buvo, jam viskas susimaišė. G. jam subadė ranką ir koją, kada tai buvo nežino. Nežino, ar G. jį subadė. Įvykio dieną jie buvo dviese. G. K. parodė, jog, kai jį išvežė greitoji, G. ranka nebuvo sužalota, jis po kokių trijų savaičių po įvykio sutiko G. gatvėje ir matė sugipsuotą šio ranką, kas šiam buvo nežino. Įvykio dieną namuose jie buvo dviese, ryte buvo tik K., su kuria G. miegojo, bet kai vyko tarp jų „nesąmonės“ jos nebebuvo. Kaip ir minėjo anksčiau, jis ryte buvo išėjęs iš namų, o kai grįžo namuose rado tik G.. Jis laikosi savo parodymų ir nieko nekeis. G. K. klausimų ir papildymų neturi. G. K. klausimų ir papildymų neturi (2 t., b. l. 162–165);
3.7. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 11.05 val., jam būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kažkokius trenksmus virš jo buto, penktame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau jokio balso ar pagalbos šauksmo negirdėjo. Žino, kad tame bute gyvena vyras vardu G., pavardės nežino, su šiuo kartu gyvena jam iš matymo pažįstamas G., jo pavardės nežino. G. šiame bute pradėjo gyventi nuo praeitų metų rudens, nes neturi kur gyventi. Kadangi tame bute labai dažnai vyksta išgertuvės, konfliktai, anksčiau yra kvietę policiją šiuo adresu, bet jie neturėdavo vienas kitam pretenzijų, todėl dabar nebežino kada kviesti policiją. Po trenksmo, praėjus keletui minučių, į jo buto duris pasibeldė iš matymo pažįstamas G., kuris paprašė iškviesti GMP medikus, nes jį sužalojo peiliu (duomenys neskelbtini) buto savininkas G.. G. iš pažiūros buvo neblaivus, matėsi, kad yra sužalotas kairės rankos delnas, ją buvo apsirišęs rankšluosčiu. Jis paklausė, kas šiam atsitiko, šis pasakė, kad G. tai padarė, pakėlė viršutinius rūbus ir parodė sužalotą kairės pusės juosmenį, jis buvo kraujuotas. Jis iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą, G. buvo sąmoningas, su juo išėjo į lauką ir prie daugiabučio namo laiptinės laukė greitosios medicinos pagalbos. G. jam nepasakojo dėl ko ir kaip buvo sužalotas, jis jo ir neklausinėjo, nes matė, kad yra stipriai sužalotas. Pats nematė kaip buvo sužalotas G., tą rytą bute Nr. (duomenys neskelbtini) negirdėjo triukšmo, ar galėjo būti tuo metu girtaujama nežino (1 t., b. l. 97–101);
3.8. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Butas yra renovuotame daugiabučio name, penktame aukšte. Įėjimas yra nuo pagrindinės gatvės pusės (žr. nuotr. Nr. 1). Prie įėjimo į daugiabutį namą yra trinkelėmis dengti laiptai. Ant laiptų pakopos, dešinėje pusėje arčiau sienos yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo dėmių padaryta biologinė pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką Nr. 1, plombuotas plomba „POLICIJA S 41624“. Įėjimo durys į daugiabutį namą metalinės su kodine spyna, uždarytos (žr. nuotr. Nr. 2–4). Penktame aukšte yra praėjimas į koridorių (žr. nuotr. Nr. 5). Dešinėje yra atidarytos, baltos spalvos su stiklo paketu durys į koridorių, kuriame yra butai (žr. nuotr. Nr. 6). Dešinėje yra rudos spalvos, uždarytos, neužrakintos durys į butą (žr. nuotr. Nr. 7–8). Duryse yra sumontuotos: cilindrinė kaištelinė ir skląstinė įleidžiamosios spynos (žr. nuotr. Nr. 9). Buto grindys dengtos laminato danga. Dešinėje yra uždarytos, rudos spalvos, medinės durys į vonios ir tualeto kambarį. Priekinėje sienoje yra uždarytos, užrakintos, rudos spalvos, medinės durys į kambarį. Atrakte, į rakto kanalą, įstatytas raktas (žr. nuotr. Nr. 10). Kairėje, ant sienos yra pritvirtina medinė spintelė su sudėtais įvairiais daiktais. Stovi skalbimo mašina, spintelė su kriaukle, kurioje yra plastikinis indas. Dujinė viryklė, ant kurios yra stiklainiai, plastikinis indas (žr. nuotr. Nr. 11–12). Ant grindų, prie dujinės viryklės kairiojo kampo yra peilis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (žr. nuotr. Nr. 13–14). Peilis su galimai biologiniais pėdsakais paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžutę Nr. 2, plombuotas plomba „POLICIJA S 41629“. Prie sienos pritvirtintas baras su mediniu stalviršiu, ant kurio yra sudėti drabužiai ir kiti daiktai, stovi kėdė. Po stalviršiu, ant grindų yra raudonos spalvos keptuvė be rankenos, kuri paimta ir supakuota į popierinį paketą Nr. 3, plombuotas plomba „POLICIJA S 41625“ (žr. nuotr. Nr. 15–17). Ant grindų yra polietileno juodos spalvos maišai. Prie jų, ant grindų yra daugybinės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 18–19). Kairėje ant sienos yra pritvirtinta spintelė su sudėtais įvairiais daiktais, stovi fotelis, šalia jo naktinis staliukas su stalčiais, stalas, ant kurių sudėti drabužiai. Nuverstas rudos spalvos stalas (žr. nuotr. Nr. 20–21). Prie kurio ant grindų yra nuorūkos, laikraštis, šaukštelis, stiklo šukės, metalinis puodelis su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (žr. nuotr. Nr. 22). Ant grindų ir stalo viršaus yra daugybinės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 23–25). Nuo stalo viršaus iš dėmių padaryta biologinė pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką Nr. 4, plombuotas plomba „POLICIJA S 41627“. Priekiniame kairiajame kampe yra baro kėdė. Prie lango yra sofa - lova su netvarkingai sudėta patalyne (žr. nuotr. Nr. 26). Ant sofos - lovos dešiniojo krašto yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 27). Nuo dėmių padaryta biologinių pėdsakų nuoplova, kuri supakuota į popierinį voką Nr. 5, plombuotas plomba „POLICIJA S 41626“. Ant sofos - lovos yra pagalvė be užvalkalo, ant kurios yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Po pagalve yra drabužiai, žibintuvėlis, rankinis laikrodis, peilis (žr. nuotr. Nr. 28-30). Peilis su galimai biologiniais pėdsakais paimtas ir supakuotas į kartoninę dėžutę Nr. 6, plombuotas plomba „POLICIJA S 41630“. Už sofos - lovos galvūgalio ant grindų yra popieriaus lapai, rūbai, pledas, ant kurių yra du peiliai (žr. nuotr. Nr. 31–32). Peiliai pažymėti Nr. 1 ir Nr. 2 su galimai biologiniais pėdsakais paimti ir supakuoti į kartoninę dėžutę Nr. 7, plombuota plomba „POLICIJA S 41631“. Prie sofos - lovos ant grindų yra daugybinės raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (žr. nuotr. Nr. 33–34). Prie dešiniosios sienos yra staliukas su stalčiais, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Stovi fotelis, ant kurio yra sudėti rūbai, rankšluostis, atidalinta juodos spalvos rankenos dalis. Rankena paimta ir supakuota į kartoninę dėžutę Nr. 8, plombuota plomba „POLICIJA S 41628“. Šalia fotelio, ant grindų yra paklodė, tušti plastikiniai buteliai (žr. nuotr. Nr. 35–37). Po įvykio vietos apžiūros buto durys uždarytos ir užplombuotos plomba „ST 007144“ (žr. nuotr. Nr. 38) (1 t., b. l. 27–52);
3.9. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastų ir paimtų daiktų apžiūra (1 t., b. l. 53–79);
3.10. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro gauto 2025 m. balandžio 13 d. 11 val. 03 min. garso įrašo apžiūra. Įrašo trukmė 02:10 min. Garso įrašė užfiksuota kaip pranešėjas V. Ž. pranešė apie peiliu sužalotą vyrą (1 t., b. l. 90–92);
3.11. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog VšĮ „Raseinių ligoninės“ ūkio dalies tvarkytoja pateikė G. K. rūbus: mėlynos spalvos su galimai kraujo dėmėmis kelnes, 1 vnt.; baltos spalvos megztinį su mėlynos spalvos ornamentais, ant kurio yra galimai kraujo dėmės; 1 vnt. dryžuotus marškinėlius su pilvo srityje esančiu įplėšimu, aplink kurį galimai kraujo dėmė (1 t., b. l. 102–113);
3.12. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš VšĮ „Raseinių ligoninės“ ūkio dalies tvarkytojos paimtų G. K. rūbų, kuriais jis buvo pristatytas į VšĮ „Raseinių ligoninę“ Skubios pagalbos skyrių, apžiūra. Yra baltos spalvos, su mėlynos spalvos horizontaliais dryžiais marškinėliai be rankovių, ant kurių priekinės dalies raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Ant marškinėlių priekinės dalies, kurioje yra raudonos spalvos dėmė yra mechaninis audinio pažeidimas - skylė. Apžiūrėtos mėlynos spalvos kelnės, ant kurių priekinės dalies matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Raudonos spalvos dėmės stebimos ant kelnių juosmens, dešinėje pusėje esančios kišenės, kairės pusės kelnių klešnės. Apžiūrimas baltos spalvos megztas megztinis, su melsvai pilkos spalvos ir baltais ornamentais. Ant megztinio nugarinės dalies stebimos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Ant megztinio mechaninių audinio pažeidimų nestebima (1 t., b. l. 114–124);
3.13. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų 2025 m. balandžio 13 d. kūno kamerų įrašų, paimtų iš policijos duomenų sistemos, apžiūra. Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu, PSS-20250413-113146UTC+0300. Įrašo trukmė 13:04 min., įrašas spalvotas, su garsu. Matoma, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Prie daugiabučio pastato ant laiptų sėdi nukentėjęs asmuo G. K.. Jis ant kairės rankos turi apsirišęs medžiagos skiautę. Ant skiautės ir laiptų matomos galimai kraujo dėmės. Medikai apžiūri asmenį. Jis nurodo, kad jį sužalojo buto savininkas, naudodamas peilį su ruda rankena. Taip pat asmuo nurodo, kad jam durta vieną kartą į pilvo sritį. Asmeniui yra patikrinamas neblaivumas. Jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Pareigūnai užsirašę asmens duomenis eina į butą, kuriame galimai įvyko konfliktas. Eidami jie bendrauja su liudininku, kurio nukentėjusysis paprašė iškviesti policiją. Pareigūnai užsirašo jo asmens duomenis, V. Ž.. Atėjus į butą, duris atidaro senyvo amžiaus asmuo (iš ikiteisminio tyrimo duomenų žinomas, kaip G. K.), ant jo nugaros matomos galimai kraujo dėmės, jis ant galvos yra užsidėjęs galimai palaidinę, raudonos spalvos. Vaikštant bute matomos galimai kraujo dėmės ant grindų ir baldų. Įtariamasis nurodo, kad G. K. jam trankė į galvos sritį, su kuo trenkė patikslinti negali. Kur yra peilis su kuriuo dūrė, patikslinti negali. Asmeniui yra patikrinamas neblaivumas. Nustatomas 0,38 promilių neblaivumas. Pareigūnai užsirašo asmens duomenis. Asmeniui pareigūnai iškviečia GMP. Pareigūnė išeina iš buto. Šiame įraše daugiau tyrimui aktualios informacijos nėra. Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu, PSS-20250413-113149UTC+0300. Įrašo trukmė 28:12 min. įrašas spalvotas, su garsu. Įrašo pradžioje matoma aukščiau minėta situacija. Girdima, kaip kalbasi pareigūnas ir įtariamasis. Įtariamasis nurodo, kad galimai galvos traumą patyrė po smūgio iš keptuvės. Asmuo nurodo, kad nukentėjusysis gyvena pas jį apie mėnesį laiko. Daugiau tyrimui aktualios informacijos nėra. Apžiūrimas kūno kameros vaizdo įrašas, pavadinimu, PSS-20250413-115629UTC+0300. Įrašo trukmė 03:52 min. įrašas spalvotas, su garsu. Įrašo pradžioje matoma aukščiau minėta situacija. Naujos informacijos įraše nėra (1 t., b. l. 128–134);
3.14. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2025 m. balandžio 13 d. 11.08 val. gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini), dėl asmens, kurį sužalojo peiliu pažįstamas vyras, stebima durta žaizda pilve kairėje pusėje, riešo žaizda, jaučiamas alkoholio kvapas. Preliminari diagnozė - dauginės žaizdos, nepatikslintos (1 t., b. l. 144–145);
3.15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. G. K. konstatuoti du sužalojimai, kurie padaryti aštrabriauniu peilio tipo įrankiu. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. 3-4. Sužalotos dvi skirtinos kūno sritys - priekinė pilvo siena kairėje ir kairės plaštakos nykščio pakylos sritis. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek dviem poveikiais, tiek ir vienu poveikiu - smūgiu peiliu į pilvą nukentėjusiajam mėginant ranka apsisaugoti nuo smūgio. Remiantis tik turimais medicininiais duomenimis, kategoriškai spręsti - vienu ar dviem poveikiais padaryti sužalojimai, negalima. Sužalojimas plaštakos delniniame paviršiuje yra būdingas savigynai mėginant sugriebti, nustumti peilį ar panašų aštrų daiktą. 5. Durtinė pjautinė kiaurinė pilvo sienos žaizda su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pasaito sužalojimu vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant atskirai - tai pjautinė žaizda kairės plaštakos nykščio pakylos srityje yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sutrikdys sveikatą ilgiau dešimties parų. Diagnozuoti sužalojimai nebūdingi kritimui, griuvimui (1 t., b. l. 176–178);
3.16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. G. K. konstatuota kirstinė žaizda plaukuotoje galvos dalyje ir pjautinė žaizda kairės blauzdos viršutinio trečdalio vidiniame paviršiuje. 2. Sužalojimai padaryti apie valandos laikotarpyje iki GMP atliktos G. K. apžiūros ir atitinka užduotyje nurodytą laiką. 3. Kirstinė žaizda plaukuotoje galvos dalyje padaryta vienu poveikiu kietu buku daiktu ir greičiausiai keptuve ar panašiu daiktu ar įrankiu ir galimai peiliu. 4. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais. 5. Tiek visumoje, tiek ir vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes tokios apimties žaizdos sutrikdys sveikatą ilgiau dešimt parų. 6. Kirstinės žaizdos lokalizacija plaukuotoje galvos dalyje nėra tiksliai nurodyta. GMP medikai aprašo žaizdą pakaušio srityje, todėl neatmetama galimybė, jog taip sužaloti žmogus galėjo ir griūdamas aukštielninkas bei pakaušiu atsitrenkdamas į kietą paviršių (2 t., b. l. 81–83).
4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad G. K. 2025 m. balandžio 13 d., ne vėliau kaip 11.03 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam G. K. į pilvą, tuo padarydamas jam durtinę pjautinę kiaurinę pilvo sienos žaizdą su didžiosios taukinės ir plonos žarnos pasaito sužalojimu, bei pjautinę žaizdą kairės plaštakos nykščio pakylos srityje, taip sunkiai sutrikdė G. K. sveikatą. Tokią išvadą leidžia daryti paties G. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo G. K. ir liudytojo V. Ž. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos, objektų apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys bei kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Visi duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybėms nustatyti. Kadangi G. K. padarė G. K. sunkų sveikatos sutrikdymą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
5. Vadovaujantis BK 17 straipsniu, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal šio straipsnio 3 dalį, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Teisiniame reglamentavime nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).
6. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) asmuo veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).
7. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Kaip pirmiau minėta, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, teismas turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį.
8. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 – spalio 6 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: G. K. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos metu nustatomas psichikos sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini), neklasifikuojama kitaip) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. G. K. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu G. K. nustatomas psichikos sutrikimas: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini), neklasifikuojama kitaip) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Šiuo metu G. K. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. K. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, atlikti bausmę. G. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t., b. l. 106–110).
9. Ekspertas Gintaras Butkus teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas patvirtino visa apimtimi. Paaiškino, kad surinktų duomenų pagrindu konstatavo, kad G. K. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo, rezidualiniu arba vėlai atsirandančių psichoziniu sutrikimu, kitaip tariant, (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Kadangi tai yra nuolatinis susirgimas, juo (asmuo) sirgo ir ekspertizės metu, ir, atsižvelgdami į baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, į jam diagnozuotą sutrikimą, t. y. besivystančią (duomenys neskelbtini), kad šis toliau piktnaudžiauja alkoholiu, rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. G. K. nei savo veiksmų gali gerai prisiminti, nes yra ir atminties sutrikimai, kognityviniai sutrikimai apima visas sferas, tiek dėmesio, tiek atminties, tiek mąstymo, tai sudėtinga asmeniui prisiminti tiksliai, kas ten buvo, be abejo, mąstymas yra nukentėjęs, tai šis nebeturi to kritinio mąstymo. Šis apskritai negali būti vertinamas kaip pilnavertis teismo proceso dalyvis, būtent dėl besivystančios (duomenys neskelbtini). Gydymo perspektyvos jokios nėra, kadangi (duomenys neskelbtini) tai jau yra įgyta (duomenys neskelbtini), kuri yra negrįžtama. Mano, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninė išspręstų klausimą dėl G. K. socialinio pavojingumo, dėl jo veiksmų, dėl girtavimo, ir, jei šis tokias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas vykdo būdamas (duomenys neskelbtini), tai šis yra socialiai pavojingas. Nėra duomenų, kad asmuo būtų lankęsis pas psichiatrus apskritai, šiuo psichikos sutrikimu susirgo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dažnai būna, kad asmenys piktnaudžiaujantys alkoholiu jie nėra linkę gydytis, o kadangi tai yra ilgalaikis piktnaudžiavimas, tai išsivystė palaipsniui ir į (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina būtent psichologinio vertinimo duomenys, kad kognityviniai procesai yra statistiškai reikšmingai nukentėję, atitinkantys jau vidutinio kognityvinio defekto lygį.
10. Iš eksperto teisme duotų paaiškinimų bei teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad G. K. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos metu (2025 m. balandžio 13 d. ) bei dabar nustatytas psichikos sutrikimas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas ((duomenys neskelbtini), neklasifikuojama kitaip) bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, dėl ko jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Įvertinus tai, G. K. yra pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal BK už padarytą įstatymo uždraustą veiką negali. Atsižvelgiant teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus, siekiant užtikrinti, kad G. K. būtų stebimas dėl jo socialinio pavojingumo, taip pat jam būtų suteiktas tinkamas gydymas, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, G. K. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pažymėtina, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis).
11. Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2025 m. lapkričio 5 d. nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, duomenyse apie baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, buvo nurodyta, jog G. K. <...>, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam G. K. į pilvą <...>.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad, nagrinėdamas baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų priemonių taikymo, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; ar ją padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; ar veiką asmuo padarė būdamas nepakaltinamas (ribotai pakaltinimas); ar po veikos padarymo asmeniui sutriko psichika; ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia (BPK 401 straipsnio 2 dalis), t. y. kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Tyčia yra kaltės forma, o kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Nustačius, kad G. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra pagrindo pripažinti, kad jis šią veiką padarė tyčia. Be to, nėra pagrindo spręsti, jog asmens apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui, o veikos įvardinimas nusikalstama, kai asmuo pripažįstamas nepakaltinamu, ydingas. Dėl šios priežasties iš baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašymo pašalintini žodžiai: „kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia“. Ši korekcija nesunkina G. K. teisinės padėties.
13. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 150 Eur, už nukentėjusiojo G. K. atstovės advokatės teisinę pagalbą (3 t., b. l. 58, 78). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, G. K. padarė būdamas nepakaltinamas, prašymas dėl minėtų išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.
- dvi kompaktinės plokštelės, laikomos prie bylos trečio tomo galinio viršelio - paliktinos saugoti prie bylos;
- mėlynos spalvos kelnės su galimai kraujo dėmėmis, 1 vnt.; baltos spalvos megztinis su mėlynos spalvos ornamentais, ant kurio yra galimai kraujo dėmės, 1 vnt.; dryžuoti marškinėliai be rankovių, 1 vnt.; biologinių pėdsakų nuoplova iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują nuo laiptų pakopos, supakuota voke; peilis su galimai biologiniais pėdsakais, rastas ir paimtas prie dujinės viryklės kairiojo kampo, supakuotas dėžutėje; keptuvė be rankenos, rasta ir paimta nuo grindų po baro stalviršiu, iš virtuvės supakuota pakete; biologinių pėdsakų nuoplova iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nuo sofos - lovos krašto, supakuota voke; biologinių pėdsakų nuoplova iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nuo stalo viršaus, supakuota voke; peilis su galimai biologiniais pėdsakais, rastas ir paimtas ant sofos - lovos, po pagalve, supakuotas dėžutėje; du peiliai su galimai biologiniais pėdsakais, rasti ir paimti už sofos - lovos galvūgalio, ant pledo, supakuota dėžutėje; atidalinta rankenos dalis, kuri rasta ir paimta nuo fotelio, supakuota dėžutėje; kurie perduoti saugoti Policijos departamento Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 80–82, 83–84, 125–126, 127) – sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
G. K. pripažinti nepakaltinamu dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
G. K. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
- dvi kompaktines plokšteles, laikomas prie bylos trečio tomo galinio viršelio – palikti saugoti prie bylos;
- mėlynos spalvos kelnes su galimai kraujo dėmėmis, 1 vnt.; baltos spalvos megztinį su mėlynos spalvos ornamentais, ant kurio yra galimai kraujo dėmės, 1 vnt.; dryžuotus marškinėlius be rankovių, 1 vnt.; biologinių pėdsakų nuoplovą iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują nuo laiptų pakopos, supakuotą voke; peilį su galimais biologiniais pėdsakais, rastą ir paimtą prie dujinės viryklės kairiojo kampo, supakuotą dėžutėje; keptuvę be rankenos, rastą ir paimtą nuo grindų po baro stalviršiu, iš virtuvės supakuotą pakete; biologinių pėdsakų nuoplovą iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, nuo sofos - lovos krašto, supakuotą voke; biologinių pėdsakų nuoplovą iš raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują nuo stalo viršaus, supakuotą voke; peilį su galimai biologiniais pėdsakais, rastą ir paimtą ant sofos - lovos, po pagalve, supakuotą dėžutėje; du peilius su galimais biologiniais pėdsakais, rastus ir paimtus už sofos - lovos galvūgalio, ant pledo, supakuotą dėžutėje; atidalintą rankenos dalį, kuri rasta ir paimta nuo fotelio, supakuotą dėžutėje; kurie perduoti saugoti Policijos departamento Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui – sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl nukentėjusiajam G. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš G. K., palikti nenagrinėtą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 (šešis) mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.