- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e1-1319-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31602-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- J. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkų rajonas) prokuroro S. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1319-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. A. (J. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas, paskutinį kartą teistas 2020-05-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2020-08-08 apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su broliu A. A. metu, sudavė šešis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą ir šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
J. A. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Su pateiktu jam pranešimu apie įtarimą susipažino. Pas gydytoją narkologą lankėsi praeitais metais, pas gydytoją psichiatrą nesilankė. Jis gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas priklauso jam, jo broliui ir jo motinai, su kuria jis ir gyvena šiame name. Jis parodė, kad 2020-08-08 apie 19 val. jis buvo prie upės su draugais, vartojo ten alkoholinius gėrimus, o būtent alų. Jam grįžus namo, jo vyresnysis brolis (duomenys neskelbtini), kuris buvo atvažiavęs pas motiną su savo žmona A. J. į svečius, pradėjo jam moralizuoti, kad jis prie namų žolės nenupjovė, kad nieko prie namų nesutvarkė, jis savo broliui atsakė, kad diena buvo karštą ir vakare viską sutvarkytų ir pasakė, kad pastarasis jam čia nenurodinėtų, kad pats nieko nepadeda, tik atvažiuoja kai kažko šiam reikia ir broliui matomai tai labai nepatiko, kad jis pastarajam prie visos šeimos tai išsakė, dėl šios priežasties jo brolis pirmas jį pastūmė ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metų jis su broliu, kaip minėjo, apsistumdė, t. y. tai jis pastarąjį pastūmė ir pastarasis nukrito ant žemės, tai pastarasis jį pastūmė ir jis nukrito, dėl kritimo pas jį yra porą nubrozdinimų ant kūno. Tai galimai jo brolis krisdamas porą kartų, kai vyko jų apsistumdymas, ir priskaičiavo šešis kartus, bet kad jis pastarąjį specialiai muštų kumščiu, tai tokio veiksmo iš jo pusės nebuvo. Jis net negalvojo, kad brolis iškvies dėl to policiją. Visą konfliktą, kuris vyko tarp jų, matė jų motina T. A. ir A. J.. Jis labai gailisi, kad sukėlė fizinį skausmą savo broliui (duomenys neskelbtini), norėtų pastarojo atsiprašyti (b.l. 44).
Papildomai J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis nori papildyti savo ankstesnius parodymus dėl broliui A. A. suduotų 6 smūgių. Išsiblaivęs apgalvojo savo neteisėtus veiksmus ir pripažįsta, kad galėjo suduoti broliui tuos šešis kartus, kaip jis minėjo, tai tuo metu buvo neblaivus, o ir jiems apsižodžiavus, jam sukilo emocijos, todėl tų smūgių neskaičiavo ir praeitoje apklausos nenurodė ir nesutiko, kad jų buvo šeši, tačiau šiuo metu, prisiminęs tos dienos įvykius, jis visiškai sutinka, kad taip ir buvo, o ir dėl liudininkų jis papildė, kad kai jie pradėjo konfliktą su broliu, lauke nieko nebuvo, kai mušėsi, taip pat kieme nieko nebuvo, mama (duomenys neskelbtini) ir brolio sugyventinė (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo pirtyje, dabar prisimena, kad pastarosios išėjo iš pirties, kai jis su broliu jau buvo išsiskyrę į šalis ir tiesiog rėkavo vienas ant kito, visi ant jo rėkė, todėl jis nusisuko ir išėjo iš karto po konflikto iš kiemo, ėjo atgal prie upės, kur anksčiau vartojo alkoholinius gėrimus su draugais. Nuėjus prie upės, draugų jau nebuvo, todėl jis grįžo atgal namo, o ten jo jau laukė policijos pareigūnai. Tada jį sulaikė ir išvežė į Vilniaus miesto areštinę, jis buvo tuo metu supykęs ant brolio, kad pastarasis iškvietė policiją dėl jų konflikto, todėl nenurodė visos tiesios ankstesnėje apklausoje. Dabar jis jau atsileido ir labai gailisi taip padaręs, supranta, kad pasielgė netinkamai, jų su broliu santykiai anksčiau visad buvo normalūs, jis savo brolio jau atsiprašė (b.l. 51).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo A. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad lietuvių kalbą moka, skaito, rašo lietuvių kalba. J. A. yra jo brolis, (duomenys neskelbtini) gyvena viename kieme su jų motina T. A., gyvenamajame name gyvena jo motina, vasarnamyje gyvena (duomenys neskelbtini), du namai yra bendroje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyvena seniai atskirai nuo jų adresu (duomenys neskelbtini). 2020-08-08 apie 13 val. jam paskambino motina T. A., paprašė, kad jis atvažiuotų pas šią atlikti santechnikos darbų. Jis nuvažiavo iš pradžių pas motiną vienas. Tuo metu (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Atlikus santechnikos darbus, mama nusprendė iškepti šašlykų, atvažiavo ir motinos sugyventinis (duomenys neskelbtini) (pavardės nežino), jie nusprendė išgerti, nueiti į pirtį, atėjo ir jo sugyventinė A. J.. Visi keturiese jie sėdėjo, vyrai gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė brendį, išgėrė maždaug 0.3 l brendžio, sėdėjo draugiškai, šeimos rate bendravo. Apie 19 val. namo grįžo (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir, nieko neaiškindamas, pradėjo juos varyti iš kiemo, sakydamas, kad jie patrauktų iš čia automobilius, kad jie čia yra niekas, pradėjo įžeidinėti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais. Taip žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) pribėgo prie jo ir sudavė jam kelis kartus kumščiu į įvairias kūno vietas, tuo metu jis sėdėjo ant kėdes, po suduotų smūgių jis parkrito ant žemės, krisdamas apsidraskė dešinės rankos dilbį ir kairės kojos kelį, tokiais savo veiksmais (duomenys neskelbtini) jam sukėlė fizinį skausmą, todėl jis norėtų, kad (duomenys neskelbtini) atsakytų pagal įstatymą. Jis nespėjo sureaguoti tuo metu, nes jį sumušęs (duomenys neskelbtini) iš karto pradėjo bėgti, jis atsikėlė ir bandė pastarąjį vytis, tačiau pastarasis pabėgo. Jis iškvietė policijos pareigūnus, atvykę policijos pareigūnai jam išdavė užduotį vykti pas med. ekspertus, tačiau jis pas juos nevyko ir nevyks, pas šeimos gydytoja taip pat nesikreips. GMP pagalba jam taip pat reikalinga nebuvo. Kas matė konfliktą, nežino, nes tuo metu jis lauke buvo vienas, kai grįžo (duomenys neskelbtini) ir jį sumušė, mama, sugyventinė ir (duomenys neskelbtini) kaip tik tuo metu buvo pirtyje, pastarieji išėjo, kai (duomenys neskelbtini) jau bėgo nuo jo (b.l. 32).
2020-08-08 įvykio vietos apžiūros protokolu, kad apžiūros objektu yra namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme šalia garažo yra baltos spalvos plastikinis stalas su kėdėmis. Šalia stalo ant asfaltuotos dangos matosi rudos spalvos dėmė, galimai kraujas. Apžiūrėjus įvykio vieta daugiau tyrimui reikšmingu pėdsakų nerasta. Pridėta fotolentelė (b.l. 19-25).
2020-08-08 20.24 val. alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0141 duomenimis, jog J. A. nustatytas 1,93 prom. girtumas (b.l. 17).
2020-08-08 19.28 val., alkoholio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0141 duomenimis, kad A. A. nustatytas 2,26 prom. girtumas (b.l. 16).
Kita bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais, BIRT ataskaitų žiūrykle, fotolentelėmis, įvykio vietos apžiūros protokolais, ĮKNR duomenimis, AN registro išrašu, duomenimis apie asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. A. 2020-08-08 apie 19 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudojo smurtą artimoje aplinkoje, asmeninio konflikto su broliu A. A. metu, sudavė šešis smūgius į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. A. fizinį skausmą. J. A. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajai pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
J. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas J. A. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – J. A. teistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą (12 mėnesių), nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu - skirtinas 8 mėnesių laisvės apribojimas.
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę – 3 mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikis, todėl pastarajai kartu su bausme skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 3 mėnesius J. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. A. paskirta bausmė bendrintina su 2020-05-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo skirta bausme, visiškai bausmes sudedant ir skirtina J. A. galutinė bausmė - laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose ir 3 mėnesius J. A. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į J. A. paskirtos bausmės – laisvės apribojimo - laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-08 20.20 val. iki 2020-08-09 11.45 val. (1 para) bei pagal 2020-05-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.
Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. A. (J. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. A. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su 2020-05-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo skirta bausme, visiškai jas sudedant ir skirti J. A. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei įpareigojant 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. A. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-08-08 20.20 val. iki 2020-08-09 11.45 val. (1 para) bei pagal 2020-05-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmės dalį.
Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.