Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimo, kuriuo M. L. prašymas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, atmestas, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d., apie 2.38 val., Geležinio Vilko g., Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,45 promilių, girtumo laipsnis, nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

2016 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas M. L. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. priėmė nutarimą M. L. prašymą atmesti, nurodydamas, kad nubaustasis nepristatė vairuotojo pažymėjimo į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad parėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino.

Nubaustasis nesutinka su apylinkės teismo nutarimo motyvais, kad jis neatidavė policijos pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimo ir per teisės atėmimo terminą vairavo transporto priemones. Nurodo, kad sulaikymo metu policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo neatidavė, kadangi tuo metu jo su savimi neturėjo. Apelianto teigimu, visą specialiosios teisės atėmimo laiką jis mokėsi Kingstono universitete ir gyveno Londone. Nurodo, jog studijų metu automobilio nevairavo, kadangi neturi tam lėšų. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, jog apylinkės teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jis Lietuvoje negyveno, todėl negalėjo gauti policijos pareigūnų jam siųstų pranešimų, nesutinka su teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad jis vengė pristatyti vairuotojo pažymėjimą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu toliau ją vairavo. Pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams neatidavė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimo negalėjo priduoti, kadangi su savimi sulaikymo metu vairuotojo pažymėjimo Lietuvoje neturėjo ir vėliau policijos raginimų pristatyti pažymėjimą negavo.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę <....>, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Nubaustasis M. L. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu praėjus pusei paskirto specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) laiko. Iš bylos medžiagos matyti, jog nubaustasis M. L. teismo paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo, yra atestuotas 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, baigė papildomo vairuotojų mokymą, po administracinės nuobaudos paskyrimo naujų teisės pažeidimų nepadarė, tačiau iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad priėmus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimą, kuriuo M. L. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams, jo vairuotojo pažymėjimas nebuvo sulaikytas. Pastarosios aplinkybės neneigia ir nubaustasis savo apeliaciniame skunde, nurodydamas, jog vairuotojo pažymėjimo negalėjo priduoti, kadangi su savimi sulaikymo metu jo Lietuvoje neturėjo ir vėliau policijos raginimų pristatyti pažymėjimą negavo.

Be kitų šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad spręsti apie galimybę sutrumpinti papildomos nuobaudos terminą būtų galima tada, kai būtų neginčytinai nustatyta, kad asmuo kuriam buvo paskirta ši nuobauda realiai bent dalį šios nuobaudos atliko. Šiuo konkrečiu atveju, tokią išvadą būtų galima daryti, jei nubaustasis būtų neturėjęs vairuotojo pažymėjimo ir tuo pačiu bent formaliai neturėjęs galimybės juo naudotis. Pagal bylos duomenis tokios išvados padaryti negalima, nes nubaustasis turėjo galimybę naudotis vairuotojo pažymėjimu.

Administracine tvarka nubaustojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis per vairuoti teisių atėmimo laikotarpį vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams neatidavė dėl objektyvių priežasčių, kadangi negavo policijos pareigūnų pranešimo priduoti vairuotojo pažymėjimą, kad jis studijuoja užsienyje ir negyvena Lietuvoje, todėl automobilio per teisės atėmimo laikotarpį nevairavo nelaikytinos išskirtinomis ir nesudaro privalomo pagrindo trumpinti paskirtą terminą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų M. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus Vilniaus mieste geležinio Vilko gatvėje, kurioje eismas pakankamai intensyvus visą parą ir nors nubaustasis buvo sulaikytas 2.38 val., tačiau jo neleistinais veiksmais buvo sukelta reali grėsmė kitų eismo dalyvių turtui bei sveikatai ir gyvybei. Nubaustajam skirta papildoma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas šiuos konkrečiu atveju negali būti siejamas tik su nubaustojo nurodytomis aplinkybėmis, kurios jo nuomone būtų pagrindas grąžinti teisę vairuoti anksčiau nustatyto laiko.

Tokiu būdu trumpinti paskirtą papildomą nuobaudą nubaustajam, esant tokioms aplinkybėms, jokio pagrindo nėra. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami asmeniniai, buitiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.