- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-10
- Bylos Nr.
- 1-152-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00144-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nukentėjusysis
- D. G.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.15.3.3Civilinio ieškinio išsprendimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai D. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,
V. B., gim. (duomenys neskelbtini) , Ukmergėje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis Kėdainių raj., Šėtos sen., (duomenys neskelbtini) kaime, deklaravęs gyv. vietą Ukmergės raj., Siesikų sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis V. B. 2014-02-18, apie 1 val. nakties, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kėdainių rajone, Šėtos seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime, V. J. S. priklausančiame ūkyje, ūkiniame pastate įrengtoje gyvenamojoje patalpoje, dėl išgertuvių metu kilusių tarpusavio nesutarimų ir pykčio kirviu ne mažiau kaip keturis kartus tyčia sudavė S. V. į galvą bei kitas kūno vietas, tuo padarė jam muštines žaizdas galvos kairėje pusėje smilkinio žvyno projekcijoje ir kairės ausies lezgelio srityse, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose, abiejų smilkinių srityse, atvirą skeveldrinį įspaustinį kairiojo smilkinkaulio žvyno ir kairiojo momenkaulio apatinės dalies lūžimą, pereinantį į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimą, kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, poodines kraujosruvas kairiojo ausies kaušelio, kairės akies viršutiniame voke, kairio užausio srityje ir kairės plaštakos nugarėlėje, dėl to kraujui išsiliejus po kairiojo smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir jų suspaudimu, plaučių pabrinkimu, nuo ko pastarasis mirė, taip tyčia nužudė S. V..
Kaltinamasis V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir nurodė, kad S. V. nenužudė. Kaltinamasis parodė, kad gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą 2014 m. sausio mėnesį atvyko pakviestas V. J. S.. Jis buvo apgyvendintas ūkiniame pastate, kuriame buvo įrengta virtuvė ir kambarys. Šiose patalpose jau gyveno S. V., kurio anksčiau nepažinojo. Pagal sutarimą su šeimininku jis dirbo ūkio darbus, daugiau prie sudegusio pastato atstatymo. Jis pragyveno iš gaunamos 200 Lt pensijos, maisto produktais aprūpindavo V. J. S., už darbą žadėjo atlyginti baigus pastato remontą. S. V. taip pat dirbo ūkio darbus. Jis pastebėjo, kad S. V. po darbų kartais grįždavo neblaivus, tačiau su juo santykiai buvo normalūs ir jokių konfliktų nekilo. 2014 m. vasario 17 d. apie 17 val. jis ėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Beeinantį pavijo automobiliu S. sūnus T., su kuriuo pasikalbėjo, o vėliau jį aplenkė dviračiu važiuojantis S. V.. Parduotuvėje nusipirko 2 l talpos butelį alaus, duonos, batono, dešrelių. Išėjusį iš parduotuvės ten sutiktas vyriškis pavaišino stikline vyno. Į namus grįžo apie 22 val. ir pastebėjo, kad virtuvėje dega šviesa. Įėjęs į vidų jis ant grindų pamatė gulintį S. V.. Jis pajudino gulinį už kojos, tačiau šis nejudėjo, pamanė, kad miega. Virtuvėje užvalgė ir, padėjęs alų ant spintelės, nuėjęs į kambarį atsigulė. Tuo metu virtuvėje nieko įtartino nepastebėjo, kraujo nematė, nematė, kad ant grindų gulėjęs S. V. buvo sužalota galva. Kieme ir ūkiniuose pastatuose J. S. sutikęs nebuvo. Naktį, apie 1–2 valandą, prabudęs nebuvo. Švintant jis buvo prabudęs ir matė ant S. V. lovos tuščius butelius nuo vyno. Rytą atvažiavusi policijos pareigūnė jį išsivežė į policijos komisariatą ir pareiškė, kad būtent jis nužudė S. V.. Jis pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu surasti kruvini drabužiai jam priklauso, ir paaiškino, kad juos iš koridoriaus galėjo ištempti S. šuo, kuris būdavo palaidas. Jis nežino, kokiu būdu ant šių drabužių ir ant kirvio, stovėjusio virtuvėje, atsirado S. V. kraujas. Nurodė, kad su S. V. minimos dienos vakare negėrė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl rytą jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.
Nukentėjusioji D. G. parodė, kad S. V. yra jos tėvo brolis, jos krikštatėvis. Su S. V. paskutinį kartą matėsi prieš metus, tačiau su juo paskutiniu metu artimesnių santykių nepalaikė, nesusiskambindavo, dažniau bendraudavo kuomet nebuvo ištekėjusi. Ji nežinojo, kad nukentėjusysis dirbo pas S.. Apie S. V. mirtį sužinojo iš pašalinių asmenų, laidotuvėse nedalyvavo, jis buvo palaidotas valstybės lėšomis. Ji patvirtino, kad S. V. piktnaudžiavo alkoholiu ir dažnai išgerdavo. Po S. V. mirties paveldėjo jo gyvenamąjį namą, apmokėjo jo skolas. Būtent dėl skolų apmokėjimo ir susidaro turtinė žala. Neturtinę žalą sudaro artimo žmogaus giminaičio netektis. Prašo patenkinti pareikštą civilinį ieškinį, žala jai neatlyginta.
Liudytojas V. J. S. parodė, kad su nukentėjusiuoju S. V. susipažino atsitiktinai perskaitęs skelbimą laikraštyje, kad šis ieško darbo. Susitikus pasikalbėjo ir S. V., kuris atrodė ramaus būdo, apsigyveno pas jį sodyboje ir dirbo ūkio darbus. Vėliau, atsitiktinai, važiuodamas automobiliu pavežė kaltinamąjį V. B., pasikalbėjo ir taip pat pakvietė apsigyventi jo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime. Šioje sodyboje taip pat gyvena jo anūkas su šeima. V. B. buvo apgyvendintas su S. V. vienoje patalpoje, abu padėjo ūkyje, tarp jų konfliktų nebuvo. Buvo pastebėjęs, kad S. V. išgerdavo. Jis dažnai atvažiuodavo į sodybą ir 2014-02-18 rytą apie 9–10 val. užėjo į patalpą, kur šie gyveno, ir virtuvėje pamatė kraujo klane sužalota galva gulintį S. V.. Užėjęs į kambarį aptiko su drabužiais gulintį neblaivų kaltinamąjį V. B., kurio paklausė, kas įvyko. Šis atsakė, kad jis nieko nepadarė, S. V. taip dažnai išgėręs guli, nurodė, kad jis grįžo tik ryte ir nematė, kad S. V. sužalotas ir miręs. Kas tai padarė, nežino. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Atvykusiems pareigūnams V. B. nurodė, kad į namus grįžo vakare, tačiau neigė, kad sužalojo S. V.. Apžiūrėjęs sodybos kiemą surado kruvinus baltinius ir bliuzoną, kuriais vilkėdavo V. B.. Jis patvirtino, kad sodyboje yra du šunys, vienas kambarinis, kitas – visą laiką, taip pat įvykio dieną, buvo lauke pririštas.
Liudytoja J. S. parodė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju S. V. gyveno jų sodyboje, tik kitose patalpose. Dieną prieš įvykį, apie 16 val., pro langą matė, kaip S. V. dviračiu išvažiavo iš sodybos, o kaltinamasis išėjo pėstute. Vakare, apie 20 val. 30 min., ji buvo nuėjusi į tvartą apžiūrėti gyvulių ir buvo sutikusi V. B., kuris buvo įtartinai kalbus ir apsivilkęs vasariniais drabužiais – marškiniais ir bluzonu. Tą vakarą S. V. nematė. Ji nurodė, kad sodyboje esantis šuo buvo pririštas ir į sodybą nepažįstamų žmonių nebuvo atvažiavęs, nes visas kiemas iš jų gyvenamųjų patalpų gerai matomas, negirdėjo ir šuns lojimo. Rytą atėjęs V. J. S. pasakė, kad gyvenamosiose patalpose rado sužalota galva gulintį negyvą S. V.. Ji buvo nuėjusi į šias patalpas ir visa tai matė.
Liudytojas T. S. parodė, kad jis su šeima ir kaltinamasis bei nukentėjusysis gyveno vienoje sodyboje, tik atskirose patalpose – jie gyvenamajame name, o V. B. su S. V. kitoje patalpoje – prie garažo. Vasario 17 d. pavakare jis sutiko S. V. važiuojantį dviračiu ir V. B. einantį pėsčiomis, kurie sakė, kad vyksta į parduotuvę. Tuo metu abu buvo blaivūs. Kitos dienos rytą išvažiuodamas iš namų matė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenamosiose patalpose degė šviesa, tačiau nieko įtartino nepastebėjo, naktį ir rytą šuo nelojo. Vėliau jam paskambino žmona ir pasakė, kad rado negyvą S. V..
Liudytoja V. G. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvėje. Ji patvirtino, kad 2014-02-17 apie 18 val. užėjęs apie 65 m. vyras žilais plaukais ir pirko tirs butelius vyno, alaus, sausainių. Pirkėjas buvo blaivus.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 4–17) matyti, kad 2014-02-18 apžiūrėtas Kėdainių rajone, Šėtos sen., (duomenys neskelbtini) kaime esantis V. J. S. priklausančiame ūkyje ūkiniame pastate įrengtoje gyvenamojoje patalpoje ant grindinio ant dešinės pusės gulintis S. V. lavonas. Konstatuota lavono padėtis, poza, apranga, taip pat lavono išoriniai sužalojimai ir sutepimai. Šalia lavono rasta rusvos spalvos panaši į kraują dėmė, prie krosnies kotu atremtas kirvis. Ant kirvio penties matomos panašios į kraują dėmės. Apžiūrint ūkinio pastato aplinką, kieme, prie daržinės išorinės vakarinės sienos ant žemės rasti baltos ir melsvos spalvos dryžiais vyriški marškiniai ir rudos su juodos spalvos dryžiais vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis, ant marškinių paviršiaus matyti dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos paimta kirvis, kvapų pėdsakai, DNR nuoplovos, du mobilieji telefonai, dveji vyriški marškiniai, dvejos poros batų.
Iš papildomos įvykio vietos apžiūros 2014-03-03 protokolo (t. 1, b. l. 18–21) matyti, kad V. J. S. priklausančiame ūkyje prie malkų krūvos rasti ir paimti du kirviai.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. M14/14 (12) konstatuota, kad S. V. mirtis įvyko nuo atviro skeveldrinio, įspaustinio kairiojo smilkinkaulio žvyno ir kairiojo momenkaulio apatinės dalies lūžimo, pereinančio į kaukolės pamatą, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, galvos smegenų sumušimo. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir jų suspaudimu, plaučių pabrinkimu. Jam padaryti sužalojimai: muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje smilkinio žvyno projekcijoje ir kairės ausies lezgelio srityse, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose abiejų smilkinių srityse, atviras skeveldrinis įspaustinis kairiojo smilkinkaulio žvyno ir kairiojo momenkaulio apatinės dalies lūžimas, pereinantis į kaukolės pamatą (priekinę dalį ir turkiško balno sėdynę), kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiojo ausies kaušelio, kairės akies viršutiniame voke, kairio užausio srityje ir kairės plaštakos nugarėlėje. Sužalojimų atsiradimo (padarymo) mechanizmas – muštinis. Jie galėjo būti padaryti netrukus iki mirties, tačiau tikslus laikas pagal turimus medicininius duomenis nenustatytas (nėra galimybės). S. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė.
Konstatuoti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, o tai patvirtina jų morfologinės savybės. Sužalojimuose yra užsifiksavę tik bendrieji kieto buko daikto poveikio požymiai. Kokių nors specifinių, individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto formą, masę, matmenis, sužalojimuose nėra užsifiksavę. Teismo medicininių duomenų, kad sužalojimai galėjo būti padaryti keliais įrankiais, nėra, tačiau specialistas neatmetė galimybės, kad jie galėjo būti padaryti kirvio pentimi, o tai patvirtina morfologinės sužalojimų savybės. Sužalojimai padaryti esant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse ir pozose, t. y. sėdinčiam, stovinčiam, gulinčiam ir pan. Tai patvirtina sužalojimų lokalizacija bei pobūdis. Tyrimo metu objektyviai yra užsifiksavę keturių smūgių požymiai, nors neatmestina, kad jų galėjo būti suduota ir daugiau. S. V. mirtis galėjo įvykti 2014-02-18 paros pradžioje, t. y. apie 1–2 val., nes tam neprieštarauja tyrimo metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai.
Konstatuota poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugarėlėje galėjo būti padaryta grumtynių, muštynių, t. y. savigynos, metu. S. V. kraujyje rasta 2,25 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija mirusiojo S. V. kraujyje gyviesiems asmenis atitinka vidutiniam girtumo laipsniui (t. 1, b. l. 32–36).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėti nužudytojo S. V. kelnės, marškiniai, marškinėliai (t. 1, b. l. 37–39).
Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų (t. 1, b. l. 43–44) matyti, kad iš kaltinamojo V. B. paimti seilių ir kvapų mėginiai.
Kriminalistinių tyrimų centro 2014-04-25 specialisto išvadoje Nr.140-(1192)-ISI-2233 nurodyta, kad ant pateikto tirti kirvio, paimto 2014-02-18 apžiūrint įvykio vietą V. S. priklausančiame ūkyje Kėdainių raj., Šėtos sen., (duomenys neskelbtini) kaime, penties rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų S. V. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,00000000001 %.
Ant pateikto tirti kirvio koto rasta žmogaus kraujo. Negalima atsakyti, kam jis priklauso, nes ant kirvio koto rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti abiejų asmenų, vyrų. Vieno vyro genotipas sutampa su S. V. genotipu, antro vyro genotipas sutampa su V. B. genotipu.
Ant pateiktų tirti marškinių (mėg. Nr. 17–20), paimtų 2014-02-18 apžiūrint įvykio vietą, (mėg. Nr. 17) rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. B. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,00000000001 %; rasta žmogaus biologiniai pėdsakai, tinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 18); rasti susimaišiusių dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti abiejų asmenų, vyrų. Vieno vyro genotipas sutampa su S. V. genotipu, antro vyro genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 19); rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. V. genotipu (mėg. Nr. 20).
Ant pateikto tirti bluzono (mėg. Nr. 21–24) rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 21); mėg. Nr. 22 rasta susimaišiusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR nustatyta, kad vieno vyro genotipas sutampa su S. V. genotipu, antro vyro genotipas sutampa su V. B. genotipu. Rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 23-24).
Ant pateiktos tirti V. B. striukės, paimtos 2014-02-18, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 26); rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyta tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 27); rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 28.).
Ant pateiktų tirti V. B. kelnių, paimtų 2014-02-18, kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu.
Ant pateiktos tirti batų poros, tiriant pažymėtos Nr. 1, stovėjusios prie virtuvės lauko durų, paimtos 2014-02-18 apžiūrint įvykio vietą, dešinės kojos bato kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant kairės kojos bato rasta susimaišiusių daugiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR (mėg. Nr. 3); rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR galima nustatyti tik vieno asmens, vyro. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 4);
Ant pateiktos tirti batų poros, tiriant pažymėtos Nr. 2, stovėjusios prie nužudytojo S. V. galvos, paimtos 2014-02-18 apžiūrint įvykio vietą, rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. V. genotipu (mėg. Nr. 7–9, Nr. 11); mėg. Nr. 13 rasta susimaišiusių ne mažiau kaip dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę tiriant DNR nustatyta tik vieno asmens, vyro. Asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. V. genotipu.
Ant pateiktų tirti V. B. nagų nuokarpų rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu (t. 1, b. l. 49–55).
Iš Kriminalistinių tyrimų centro 2014-04-28 specialisto išvados Nr. 140 (1536)-ISI-2260 (t. 1. b. l. 57-58, 60–62) matyti, kad ant tirti pateikto kirvio ir jo koto, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2014-03-05 papildomai apžiūrint įvykio vietą prie malkinės, penties, ašmenų ir koto žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Ant tirti pateikto kirvio ir jo koto, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2014-03-05 papildomai apžiūrint įvykio vietą prie malkinės, penties ašmenų ir koto žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR.
Ant pateiktų tirti V. B. batų poros rasti biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su V. B. genotipu (mėg. Nr. 7–12):
Kriminalistinių tyrimų centro 2014-04-10 odorologinio tyrimo išvadoje Nr. 140-1-(00024)-ISI-28 konstatuota, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-02-18 nuo medinio kirvio koto, nerasta įtariamojo V. B. kvapo (t. 1, b. l. 65–70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kėdainių poskyrio specialisto išvadoje Nr. G37/14(12) konstatuota, kad apžiūrėjus V. B. rastas nubrozdinimas dešiniojo antakio srityje. Šis nubrozdinimas galėjo būti padarytas 1–1,5 savaitės iki apžiūrėjimo kietu buku daiktu ir ryšio su 2014-02-18 įvykiais neturi. Kitose vietose sužalojimų nerasta. Ant V. B. nugaros yra daugybiniai, nekraujuojantys išbėrimai (odos liga).
Iš asmens blaivumo testo duomenų (t. 1, b. l. 137) matyti, kad kaltinamajam V. B. 2014-02-18 13.01 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. B. nužudė S. V.. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (LAT kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).
Kaip matyti iš kaltinamojo V. B. parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Taigi kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios užėmė aktyvią gynybinę poziciją, tačiau jo parodymai dėl kai kurių aplinkybių – virtuvėje ant grindų gulinčio S. V. aptikimo, jo kraujais išteptų drabužių atsiradimo kieme ir tos aplinkybės, kaip nukentėjusiojo kraujas galėjo patekti ant šių drabužių, visiškai nelogiškos ir jokiu būdu nepatvirtinančios jo aiškinimų apie aplinkybes, susijusias su aptariamu įvykiu. Kaltinamasis V. B. aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad su nukentėjusiuoju S. V. niekada negirtuokliavo, jo nemušė, kirviu nesudavė ir šio nenužudė. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2014 m. vasario 18 d. rytą V. J. S. Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, savo sodybos ūkiniame pastate įrengtoje gyvenamojoje patalpoje aptiko nužudytą S. V.. Iš liudytojų V. J. S., J. S. ir T. S. parodymų matyti, kad kaltinamasis V. B. gyveno vienoje patalpoje su S. V.. Liudytoja J. S. patvirtino, kad vakarą prieš minimą įvykį ji matė, kaip iš sodybos išėjo V. B. ir S. V., o kelyje juos buvo sutikęs ir T. S.. Kaltinamojo aiškinimas, kad iš parduotuvės jis grįžo apie 22 val. ir tuomet pamatė ant grindų gulintį S. V., taip pat paneigti liudytojos J. S. parodymais, kuri nurodė, kad įtartinai kalbų kaltinamąjį ūkiniame pastate sutiko apsirengusį lengvais drabužiais apie 20 val. 30 min. Taigi darytina išvada, kad V. B. į namus iš parduotuvės grįžo gerokai anksčiau nei 22 val. ir S. V. tuo metu dar buvo gyvas.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis nurodė, kad alkoholio nevartoja, parduotuvėje vyno nepirko, pirko tik butelį alaus, o prie parduotuvės jį stikline vyno pavaišino ten sutiktas vyriškis, ir vėliau sugrįžęs į namus nei vyno, nei alaus negėrė. Šiuos kaltinamojo parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu paneigė liudytoja V. G., dirbanti (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvėje, nurodydama, kad minimu laiku asmuo žilais plaukais užėjęs į parduotuvę pirko ir alkoholio – tris butelius vyno ir alaus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. J. S. patvirtino, kad 2014-02-18 rytą apie 10 val. V. B. neblaivų rado gulintį lovoje, o ant kitos lovos matėsi tušti vyno buteliai. Kaip matyti iš asmens blaivumo testo kaltinamajam V. B., 2014-02-18 13.01 val. nustatytas 1,77 promilės girtumas. V. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kaip jam 2014-02-17, apie 18 val., išgėrus stiklinę vyno, po 19 valandų galėjo būti nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Taigi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. B. 1014-02-17 vakarą ir vėliau naktį buvo neblaivus. Iš aukščiau aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo S. V. kraujyje taip pat rasta 2,25 promilės etilo alkoholio. Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojai V. J. S., J. S. ir T. S. patvirtino, kad į jų sodybą nepastebėti pašaliniai asmenys užeiti negali, nes patalpa, kurioje gyveno V. B. ir S. V., gerai matoma iš jų gyvenamojo namo, o be to, pririštas šuo, kuris nepaleidžiamas, reaguoja į pašalinius ir garsiai loja. Šių asmenų aiškinimai tik patvirtina tai, kad 2014-02-17/18 į S. sodybą niekas, be šeimininkų ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo, užėjęs nebuvo. Taigi teismas, įvertindamas minėtas aplinkybes, daro neabejotiną išvadą, kad 2014-02-17 vakarą V. B. ir S. V. minėtoje patalpoje girtuokliavo ir tarp jų kilo konfliktas. Nustatyta ir tai, kad šioje patalpoje virtuvėje yra krosnis, kūrenama malkomis, ir, kaip nurodė V. B. ir liudytojas V. J. S., malkoms pasmulkinti buvo naudojamas kirvis. Iš aptartos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam S. V. padaryti sužalojimai – muštinės žaizdos galvos kairėje pusėje smilkinio žvyno projekcijoje ir kairės ausies lezgelio srityse, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose abiejų smilkinių srityse, atviras skeveldrinis įspaustinis kairiojo smilkinkaulio žvyno ir kairiojo momenkaulio apatinės dalies lūžimas, pereinantis į kaukolės pamatą (priekinę dalį ir turkiško balno sėdynę), kraujo išsiliejimas po kairio smegenų pusrutulio kietuoju dangalu, po minkštaisiais smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, kairiojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiojo ausies kaušelio, kairės akies viršutiniame voke, kairio užausio srityje ir kairės plaštakos nugarėlėje. Specialistas konstatavo ir tai, kad sužalojimų atsiradimo (padarymo) mechanizmas – muštinis, taigi padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, specialistas neatmetė galimybės, kad jie galėjo būti padaryti kirvio pentimi, o tai patvirtina morfologinės sužalojimų savybės. Iš aukščiau aptartos specialisto išvados matyti, kad ant kirvio ir ant kaltinamojo drabužių, kurie buvo surasti kieme, rasta S. V. kraujo pėdsakų. Kaltinamojo V. B. aiškinimas, kad jo drabužius krauju ištepė atvykę policijos pareigūnai ir kad juos iš patalpos galėjo ištempti palaidas šeimininkų šuo, visiškai nelogiškas ir prieštaraujantis Skorupskų aiškinimams, jog šuo įvykio dieną buvo pririštas ir į minėtas gyvenamąsias patalpas niekada neįeidavo. Taigi vertindamas šias aplinkybes ir aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro neabejotiną išvadą, kad konflikto metu kaltinamasis V. B., dėvėdamas minėtus drabužius, kuriuos vėliau nusirengė, virtuvėje buvusiu kirviu sudavė S. V. ne mažiau kaip keturis kartus į galvą, dėl ko šis nuo patirtų sužalojimų mirė. V. B. panaudojo pavojingą sunkiai kūną žalojantį įrankį – kirvį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų tvirtinti, jog S. V. mirties priežastimi galėjo būti ne kaltinamojo V. B. veiksmai. Kaltinamasis V. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis, suduodamas smūgius kirvio pentimi S. V. į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbią kūno dalį, suvokė, kad savo veiksmais kėsinasi į šio gyvybę, tačiau savo pavojingos veikos padarinius numatė bendrai, jų sąmonėje neapibrėždamas, t. y. nedetalizuodamas, ar tai sukels gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikdymą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. B., suduodamas smūgius kirviu S. V. į galvą, tyčia šį nužudė. Tarp V. B. aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.
Nukentėjusioji D. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kuri sudaro 1 200 Lt (347.54 eurų), ir neturtinės žalos, kuri sudaro 20 000 Lt (5792 eurų), atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti, nes žala jai neatlyginta. Nukentėjusiosios D. G. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atmestina, dėl neturtinės žalos - tenkintina iš dalies.
Nukentėjusioji D. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad po jos dėdės S. V. mirties ji paveldėjo jo turtą, todėl teko apmokėti jo turėtus įsiskolinimus TEO, mobiliųjų telefono paslaugų operatoriams, dalis pinigų buvo sumokėta tvarkant paveldėjimą. Nurodė, kad S. V. buvo palaidotas valstybės lėšomis, prie laidotuvių ji neprisidėjo ir kitų su tuo susijusių išlaidų neturėjo. Atsižvelgdamas į tokius nukentėjusiosios parodymus teismas daro išvadą, kad tarp šių išlaidų ir nukentėjusiojo mirties tiesioginio priežastinio ryšio nebuvo, tad kaltinamasis V. B. jų atlyginti neprivalo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad dėl S. V. mirties D. G. nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, kurie turėtų būti įvertinti 20 000 Lt (5792 eurų). Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji faktiškai nebendravo su S. V. ir paskutiniais metais jokio ryšio nepalaikė, jai nebuvo žinomos dėdės gyvenimo ir pragyvenimo sąlygos, apie šio mirtį sužinojo iš pašalinių asmenų, laidotuvėse nedalyvavo, tik kaip giminaitė paveldėjo jo turtą. Esant tokių aplinkybių visumai teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad D. G. dėl S. V. mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad būtent dėl išgyvenimų, patirtų po S. V. mirties, pablogėjo jos sveikatos būklė. Vertindamas padarytos žalos dydį teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį, tuo pačiu konstatuodamas, kad žalą padariusio kaltinamojo turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 str. nuostatas negali esmingai lemti neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo. Kaltinamasis V. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirbo, nekilnojamojo turto neturi, jo pajamas sudaro tik gaunama pensija. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, mano, kad iš kaltinamojo V. B. turi būti priteista nukentėjusiajai D. G. 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Daiktiniai įrodymai – kirvis, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, V. B. bliuzonas ir vyriški marškiniai, S. V. batai, piniginė, diržas, marškiniai, pilki marškinėliai, pižamos kelnės, kaip menkaverčiai daiktai, sunaikinti. V. B. rankų nagų nuokarpos, seilių ir kraujo pavyzdžiai, dvi DNR nuoplovos, sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Du kirviai grąžintini jų savininkui V. J. S.. V. B. priklausantys daiktai – pora batų, kelnės ir striukė, jam grąžintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Visi šie daiktai saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate.
Iš V. B. paimta „Swedbank“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) perduotina saugoti į kaltinamojo asmens bylą.
Teismo nutartimi yra laikinai apribotos nuosavybės teisės į kaltinamajam V. B. priklausančias VSDF išmokas, esančias banko sąskaitoje AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajai D. G. neturtinę žalą, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas minėtoje banko sąskaitoje esančioms lėšoms pratęstinas, iki bus padengtas civilinis ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai tyrėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis V. B. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė. Jis anksčiau neteistas, yra pensininkas, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, pakaltinamas (nustatytas organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį) (t. 2, b. l. 141), tačiau 2013-11-16 baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešojoje vietoje (t. 2, b. l. 80). Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nėra pagrindų taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, taip pat nėra aplinkybių, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam V. B. už padarytą nusikaltimą skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą vidurkį.
Kaltinamajam V. B. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-02-18 iki 2015-02-10 (BPK 140 str. 9 d., BK 66 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,
nusprend ž i a:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą dešimčiai metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. vasario 10 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 18 d. iki 2015 m. vasario 10 d.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.
Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš V. B. 2 000 eurų D. G. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
D. G. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.
Daiktinius įrodymus: kirvį, kaip nusikaltimo padarymo įrankį, V. B. bluzoną ir marškinius, S. V. batus, piniginę, diržą, marškinius, marškinėlius, pižamos kelnes, V. B. rankų nagų nuokarpas, seilių, ir kraujo pavyzdžius, dvi DNR nuoplovas, sunaikinti. Du kirvius grąžinti Vitoliui J. S., porą batų, kelnes ir striukę grąžinti V. B. (visi daiktai saugomi Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariate).
V. B. pinigus – 180 Lt, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, panaudoti civiliniam ieškiniui padengti.
V. B. išduotą banko „Swedbank“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į nuteistojo asmens bylą ir atlikus bausmę jam grąžinti.
Pratęsti laikiną nuosavybės teisių, banko sąskaitoje AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių V. B. piniginių lėšų, apribojimą, iki bus padengtas civilinis ieškinys.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.