Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, V. B. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 14 d., ir turto – automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti laisvės atėmimo bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam V. B. tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę.

8. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas (1 t., b. l. 85–89), teistumas neišnykęs, Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu (1 t., b. l. 87), nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 90–91), nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 96). Apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas laikė tai, kad V. B. nusikalto būdamas pripažintas pavojingu recidyvistu. BK 60 straipsnio 1 dalyje tokia atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė pavojingas recidyvistas) nenumatyta. Nors formalaus pagrindo pripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia ir nebuvo, tačiau ši aplinkybė (V. B. pripažinimas pavojingu recidyvistu) vertintina kaip neigiamai apibūdinanti apeliantą, liudijanti apie didesnį V. B. asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas neabejotinai turi reikšmės bausmės individualizavimui. BK 56 straipsnis nustato, jog pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė, o kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų aplinkybių, dėl kurių pavojingu recidyvistu pripažintam V. B. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (už šį nusikaltimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų) būtų galima skirti kitokios rūšies, nei laisvės atėmimas, bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė apeliantui griežtesnę, nei sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę – 9 mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė V. B. galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta galutinė bausmė nėra per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei V. B. asmenybės pavojingumą, todėl švelninti bausmę pagrindo nėra.

9. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).

10. Pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

11. V. B. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. gegužės 30 d. nutartimi, buvo nuteistas už nužudymą; Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2003 m. birželio 13 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs dalies bausmės, tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 28 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir V. B. pasiųstas į pataisos namus atlikti neatliktą bausmės dalį. 2007 m. lapkričio 23 d. apeliantas paleistas iš bausmės atlikimo vietos, o 2008 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu vėl nuteistas už nužudymą, pripažintas pavojingu recidyvistu. V. B. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė teistumui neišnykus, per trumpą laiką po bausmės už ankstesnį nusikaltimą atlikimo (iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu už nužudymą paskirtą bausmę, paleistas 2022 m. sausio 21 d., naują nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2022 m. rugsėjo 12 d.). Šios aplinkybės patvirtina apelianto polinkį nusikalsti bei nenorą keistis ir paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistojo padaryta veika buvo atsitiktinė. Apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo socialiniai ryšiai – nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, pagalba sugyventinei, kuri yra ūkininkė (2 t., b. l. 24), egzistavo ir nusikaltimo, už kurį V. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos. Nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje turėtų galimybę įsidarbinti (2 t., b. l. 22), tačiau ši aplinkybė taip pat nenusveria apelianto polinkio į nusikalstamų veikų darymą.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog V. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo V. B. negalimumo.

13. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.