- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 1-444-903/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Kaltinamasis
- A. I.
- Nukentėjusysis
- N. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.I. (A. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis jūreiviu, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;
3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutartimi subendrinus abiem 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiais ir 2012 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei tęsti gydymą nuo narkomanijos ir per 12 mėnesių atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą;
4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine su 2012 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, subendrinus 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ir 2013 m. vasario 25 d. nutartimi paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 23 parų arešto bausme. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, subendrinus 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ir 2013 m. rugpjūčio 2 d baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2014 m. rugpjūčio 21 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. I. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei grasino sunkiai sutrikdyti sveikatą savo šeimos nariui:
jis 2020 m. kovo 5 d., apie 09.45 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo artimą giminaitį – mamą N. K., tai yra, sugriebęs jai už peties, pradėjo ją stumdyti, prašydamas pinigų, po ko vėl įsikibęs į jos petį, spyrė jai į koją, taip N. K. sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad užmuš, sužalos, jeigu negaus pinigų. Tokiu būdu jis sukėlė nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą ir grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, A. I. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:
jis 2020 m. kovo 7 d., apie 10.50 val., atėjęs į mamos N. K. darbo vietą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, reikalaudamos iš mamos pinigų, sugriebė ją už pečių ir pastūmė ją į pastato sieną, ko pasekoje N. K. galva trenkėsi į sieną. Tokiu būdu A. I. sukėlė nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis A. I. teisiamojo posėdžio po kaltinamojo akto pagarsinimo ir nurodė, kad viską pripažįsta, tačiau iš jo vėliau duotų parodymų teismas daro išvadą, kad jis kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo N. K. iš esmės prisipažino, tačiau neprisipažino kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kaltinamasis parodė, kad jis prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus susitiko su mama, kadangi dėl darbo jis turėjo daryti daug pažymų, jam reikėjo pinigų. Tuo metu buvo bloga jo savijauta, buvo šiek tiek apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pradžioje jis ramiai paprašė mamos pinigų. Mama atsisakė duoti pinigų ir jis garsiai pasakė mamai, kad jam reikia pinigų ir ji turi duoti. Mama jam atsakė dar garsiau. Dėl tokio garsaus mamos kalbėjimo jis susierzino, suėmė mamai už peties ir ją purtė, konflikto metu gal mamai nestipriai ir spyrė į koją. Jis kažką sakė mamai, kad „ji gaus, jei neduos pinigų“, taip pat trenkė kumščiu į sieną ir gal sakė, kad susidoros, tačiau tiesioginio grasinimo, kad užmuš ar sumuš iš jo pusės nebuvo. Tokią jo agresiją tikriausiai iššaukė pinigų trūkumas. Mama buvo truputį išsigandusi ir susierzinusi, į jų konfliktą įsikišo pašalinis asmuo, kuris iškvietė policiją. Po dviejų dienų vėl susitiko su mama, nes jam reikėjo pinigų maistui, ji vėl atsisakė jų duoti, tarp jų vėl kilo konfliktas, jis ją apėmė už galvos ir prisiliesdamas galimai stumtelėjo ją nestipriai. Kadangi ji stovėjo prie pat sienos, dėl to ji galva atsitrenkė į sieną.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. K. parodė, kad konfliktai su sūnumi prasidėjo prieš Naujuosius Metus. Konfliktai visada būna dėl pinigų. Pinigų ji jam neduoda, nes jis suaugęs vyras ir turi pats užsidirbti. Tą dieną (2020 m. kovo 5 d.) ji ėjo į darbą ir susitiko sūnų. Jis paprašė pinigų, tačiau ji nedavė. Pradžioje kalbėjo ramiai, o paskui įvyko konfliktas. Papurtė ją už peties, net kepurė nukrito, kurią sūnus iškart pakėlė, skausmo nejuto. Jie abu judėjo ir ji pajuto nestiprų smūgį į kairės kojos šoną, tada pajuto skausmą. Pačio spyrio ji nematė, tik pajuto smūgį. Jis reikalavo pinigų, sakė, kad susidoros su ja. Iš parduotuvės išėjo mergina ir paklausė, ar iškviesti policiją. Pradžioje ji neprašė kviesti, o kiek vėliau, sūnui pradėjus aiškinti, jog ji kalta, kad neduoda pinigų, paprašė kviesti policiją. Policija atvykusi sūnų išsivežė. Tą pačią dieną ji buvo policijoje ir davė parodymus. Žodžio užmušiu jis nesakė. Žodį „susidoros“ ji suprato, kad jis gali ją primušti ir to bijojo. Prieš tai sūnus nenaudojo jokio smurto. Jai labai sunku morališkai, kad jis pastoviai reikalauja pinigų. Sekantį kartą (2020 m. kovo 7 d.) sūnus atėjo pas ją į darbą. Pradžioje abu kalbėjo ramiai, ji nenorėdama, kad kiti girdėtų, ką kalba, išėjo į lauką. Tada jis vėl pradėjo reikalauti pinigų. Jis ją purtė už pečių. Tuo metu stovėjo prie sienos ir ji norėdama atsitraukti, nueiti nuo sūnaus, žengė žingsnį atgal ir atsitrenkė su galva į sieną. Sūnus ją purtė, tačiau ar į sieną stūmė, nepamena. Ji pasakė, kad kvies policiją, nes jai iš nosies truputį pasirodė kraujas ir ji išsigando. Išsitraukė telefoną ir paskambino policijai, o sūnus išėjo. Mano, kad sūnus pinigų prašė narkotikams. Ar jis buvo apsvaigęs, nepastebėjo. Konfliktai visada vyksta, kai ji atsisako duoti pinigų. Tai, kad jis taip purtytų niekada nebuvo. Dabar ji su sūnumi susitaikė, jis pažadėjo pradėti dirbti. Tokių pykčių daugiau nebuvo. Dabar ji pati eina pas jį į butą, kai jis paprašo, ji nuperka valgyti. Anksčiau jis dirbdavo ir gaudavo daug pinigų. Dabar jis jau metus niekur nedirba ir narkotikus vartoja. Dėl to konfliktai ir vyksta.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. K. parodė, kad N. K. atpažįsta. 2020 m. kovo 5 d., apie 09.45 val., ji ėjo per kelią, prie „Iki“ parduotuvės pamatė moterį, kuri buvo išsigandusi, isterijoje ir šaukė „gelbėkite“. Ji iš karto priėjo ir A. I. pasakė „ką čia darote?, Kodėl stumdote moterį?“. Jis nuo moters atsitraukė. Matė, kaip jis buvo uždėjęs jai ant kaklo ranką ir kaip ją tąsė prie parduotuvės sienos. Kai ji priėjo, jis ją iš karto paleido. Vieną kartą buvo pristūmęs ją ir paleido. Spyrio nematė. Matė tik, kad jis laikė ranką jai ant kaklo ir, kad spaudė ją ar ką, nes ji šaukė „gelbėkite, iškvieskite policiją“. Moteris verkė. Fizinių sužalojimų ant jos nesimatė. Daugiau smurto nematė. Jis šaukė, ji rusų nelabai supranta, bet jis sakė „ja ubju tebia“. Žino, kad tai reiškia „aš nužudysiu tave“. Jis buvo labai piktas, agresyvus, o moteris labai išsigandusi. Ji tikrai dėl paprasto kivirčo policijos nebūtų kvietusi. Jie dar ten šnekėjo rusiškai, bet ji nelabai suprato. Paskui moteris pradėjo jai aiškinti, kad tai jos sūnus, jis narkomanas. Ji jau buvo iškvietusi policiją ir kol laukė ekipažo, ji bandė A. I. pakalbinti, kad galbūt nepabėgtų, nenueitų. A. I. pasakojo istorijas, kaip mama pardavė butą, neatiduoda pinigų ar kažkas. A. I. bandė moterį paimti už rankos ir sakė „einam, einam“, kad atseit „einam iš čia“, bet ji nėjo, o pasiliko, buvo išsigandusi. Sulaukė policijos, policija užsirašė jos duomenis ir ji nuėjo savais reikalais.
Iš 2020 m. kovo 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad yra užfiksuotos nukentėjusiajai fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės bei jos parodymai (1 t., 1-5 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pareigūnus iškvietė V. K., ant nukentėjusiosios N. K. matomų kūno sužalojimų nėra, ji susijaudinusi, bijanti sūnaus A. I. (1 t., 13-16 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūrėjus N. K. sužalojimų nerasta, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., 44-45 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R laikmena, kurioje yra du vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše, kurio pavadinimas 2020_0305_094450_006 ekrane matoma data bei laikas 2020 m. kovo 5 d. 09:44:49 val., vaizdas spalvotas. Matomas pareigūnas bei, kaip ikiteisminiame tyrime nustatyta, nukentėjusioji N. K. ir A. I.. Vaizdo įrašo trukmė 05.01 min. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas nusiveda A. I. prie sienos, jį apžiūri. Pareigūnas klausia N. K., kas nutiko. N. K. atsako, kad sūnus A. I. vartoja narkotikus, prašo pinigų. Pareigūnas klausia N. K., ar ją mušė. N. K. atsako, kad A. I. ėmė už kepurės, spyrė su koja, sakė „nužudysiu, atiduok pinigus“. Nurodo, kad A. I. eina pas ją į darbą, daro gėdą. Pareigūnas prieina prie šalia stovinčios moters, klausia, ar ji viską matė, moteris nurodo, kad eidama į parduotuvę, matė, kad vyras tampo moterį. Moteris prisistato, nurodo pareigūnams savo duomenis, pareigūnas užsirašo. Įvykį mačiusi moteris toliau pasakoja, kad matė, kaip vyras paėmęs moterį už kaklo, ją tąsė. Pareigūnas nusiveda A. I. į automobilį. Pareigūnas N. K. klausia, ar tampė tik už kaklo bei plaukų, ar dar kažkur trenkė. Moteris atsako, kad spyrė, sako, kad ne pirmą dieną laukia jos prie darbo. Pareigūnas paklausia, ar reikalinga medikų pagalba, N. K. atsako, kad nereikalinga. Moteris vaizdo įraše pasakoja, kad A. I. jai nuolat grasina. Pareigūnui paklausus, ar patyrė fizinį skausmą, moteris nurodo, kad ne, kalba dėl susijaudinimo kiek nerišliai, nurodo, kad sūnus A. I. grasina. Pareigūnas klausia, ar N. K. turi pretenzijų, moteris atsako, kad „jeigu jūs jį paleisite, jis vėl eis ir grasins, grasina, kad nužudys“. Moteris pareigūnui pateikia savo asmens dokumentą. Pareigūnas klausia, ar moteris mano, ar grasinimai jos atžvilgiu yra realūs, N. K. atsako, jog negaudamas kvaišalų, gali ką nors padaryti ir tik vėliau supras, ką padaręs. Antrasis vaizdo įrašas, kurio pavadinimas yra 2020_0305_094950_007 yra pirmojo vaizdo įrašo tęsinys, jo trukmė 00.57 min. Pareigūnas klausia N. K. duomenų, nukentėjusioji toliau pasakoja, kad sūnus jai grasina, nuolat prašo pinigų, kartais jam jų duoda, kad nebelįstų (1 t. 52-54 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad apžiūrėjus N. K. sužalojimų nerasta, todėl nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Veika gali būti vertinama kaip fizinio skausmo sukėlimas (1 t., 88 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD-R laikmena su 3 garso įrašais. Pirmojo garso įrašo, kurio pavadinimas 2020_03_05_09-37-39_25.04 (duomenys neskelbtini) trukmė 00.50 min. Girdimas moters, kaip ikiteisminiame tyrime nustatyta V. K., balsas. V. K. bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) darbuotojai sako, kad sūnus kabinėjasi prie moters, nori sumušti, panaudoti smurtą. Moteris nurodo, kad įvykis vyksta (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, prie „IKI“ parduotuvės. BPC darbuotoja klausia, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba, V. K. atsako, jog nereikalinga, toliau BPC darbuotoja klausia, ar nėra šalia nepilnamečių, V. K. atsako, jog šalia nepilnamečių nėra. BPC darbuotoja paklausia pranešėjos vardo bei pavardės, V. K. atsako, jog skambina anonimiškai. Antrasis garso įrašas, kurio pavadinimas 2020_03_07_10-56-48_25.03 (duomenys neskelbtini), trukmė 1.39 min. Garso įraše girdima, jog BPC darbuotoja klausia moters, kas atsitiko. Kaip ikiteisminiame tyrime nustatyta N. K. atsako, kad reikia policijos, BPC darbuotoja, klausia adreso, N. K. atsako, kad prie (duomenys neskelbtini). N. K. BPC darbuotojai nurodo, kad atbėga sūnus, kuris prašo pinigų. BPC darbuotoja tikslina įvykio vietą, N. K. nurodo, kad viskas vyksta prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje iš (duomenys neskelbtini). Garso įrašas nutrūksta. BPC darbuotoja dar bando kreiptis į N. K., bet pokalbis nutrūksta. Apžiūrimas trečiasis garso įrašas, kurio pavadinimas 2020_03_07_10-54-04_25.03 (duomenys neskelbtini), trukmė 02.39 min. BPC darbuotoja sako žodžius: „112, klausau“. BPC darbuotojai niekas neatsako. BPC darbuotoja toliau klausia „ar kalbėsite“, tačiau niekas nekalba. Girdimas vyro balsas, kuris sako „atsiprašysiu, nekviesk policijos“. Girdimas moters balsas, kuris sako „neklausykit jo“. Girdimas pokalbis tarp dviejų žmonių. Taip pat girdima kaip vyras kalba rusiškai. BPC darbuotoja toliau prašo kalbėti, girdima kaip moters balsas sako „ar turi kas servetėlę“. BPC darbuotoja toliau kreipiasi į skambintoją, tačiau niekas nekalba. Girdima kaip moteris klausia „ar negali kas iškviesti policijos“, garso įrašas baigiasi (1 t., 94-95 b. l.).
Iš 2020 m. kovo 13 d. akistatos tarp V. K. ir A. I. protokolo matyti, kad abu pasiliko prie savo parodymų. A. I. pripažįsta, kad 2020 m. kovo 5 d. mamai paėmė ir numetė nuo galvos jos kepurę, ją numetė ant žemės, bet vėliau pakėlė. Jokių grasinančių žodžių mamos atžvilgiu nenaudojo, jai negrasino, nespyrė, tikrai tai prisimena. 2020 m. kovo 7 d., tuo metu, kai mamos prašė pinigų, buvo paėmęs ją už pečių bei papurtė, bet į sieną nestūmė. Kokiu momentu mama susitrenkė galvą į sieną nematė, jos specialiai į sieną nestūmė (2 t., 10-12 b. l.).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis – kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį, t. y. šeimos narys ar artimasis giminaitis (kasacinės nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nagrinėjamos bylos atveju BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veika pasireiškia grasinimu nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo supranta, jog grasina nužudyti žmogų, ir nori taip elgtis. Pagal teismų praktiką, grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkių neigiamų padarinių. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Šio nusikaltimo subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-106-719/2019). Nukentėjusiojo parodymai bylose dėl grasinimo turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu, tačiau bet kokiu atveju jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų konteksto.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino, kad 2020 m. kovo 5 d. nukentėjusiajai suėmė už peties ir ją purtė ir konflikto metu mamai nestipriai spyrė į koją, o 2020 m. kovo 7 d. konflikto metu prisiliesdamas prie nukentėjusiosios galimai stumtelėjo ją nestipriai, dėl ko ji galva atsitrenkė į sieną. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai patvirtino ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu.
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neprisipažino kaltu dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, paaiškindamas, kad tiesioginio grasinimo, kad užmuš ar sumuš iš jo pusės nebuvo, tačiau nurodė, kad jis kažką sakė mamai, kad „ji gaus, jei neduos pinigų“, taip pat trenkė kumščiu į sieną ir gal sakė, kad susidoros. Taip pat kaltinamasis pripažino, kad jam buvo reikalingi pinigai, tačiau mama jų nedavė, dėl to jis labai susierzino ir konflikto metu prieš mamą panaudojo fizinį smurtą. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktai su sūnumi prasidėjo prieš Naujuosius metus dėl to, kad jis niekur nedirba ir vartoja narkotikus, o ji nesutinka jo išlaikyti ir duoti jam pinigų, ir tokių konfliktų buvo ne vienas. 2020 m. kovo 5 d. konflikto metu ji išsigando agresyvaus sūnaus elgesio, o kai išgirdo iš sūnaus, kad jis su ja susidoros, jei ji neduos pinigų, iš karto pagalvojo, kad jis tikrai suduos jai į veidą ar dar ką nors padarys, tuo metu ji tikrai patikėjo, kad sūnus tai gali padaryti, nes konfliktai tarp jų vis dažnėjo, sūnus darėsi vis piktesnis ir agresyvesnis, jo elgesys tapo neprognozuojamas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, jog ji, išsigandusi vis agresyvėjančio sūnaus elgesio ir jo bijodama, turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltinamasis tokios jos būsenos norėjo, siekdamas gauti pinigų.
Taigi tiek pačio kaltinamojo A. I., tiek nukentėjusiosios N. K. bei liudytojos V. K. parodymais ir kitais byloje surinktais bei teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. I.: 1) 2020 m. kovo 5 d., apie 09.45 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo artimą giminaitį – mamą N. K., tai yra, sugriebęs jai už peties, pradėjo ją stumdyti, prašydamas pinigų, po ko vėl įsikibęs į jos petį, spyrė jai į koją, taip N. K. sukeldamas fizinį skausmą, bei grasino fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad užmuš, sužalos, jeigu negaus pinigų. Tokiu būdu jis sukėlė nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą ir grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas; 2) 2020 m. kovo 7 d., apie 10.50 val., atėjęs į mamos N. K. darbo vietą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, reikalaudamos iš mamos pinigų, sugriebė ją už pečių ir pastūmė ją į pastato sieną, ko pasekoje N. K. galva trenkėsi į sieną, ir tokiu būdu A. I. sukėlė nukentėjusiajai N. K. fizinį skausmą. Taigi kaltinamojo A. I. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. I. padarė tris nesunkius smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – mamą, anksčiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, kita vertus, iš esmės prisipažino smurtavęs, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, su mama susitaikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus ne pačias griežčiausias BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – areštus, nustatant didesnius už sankcijos minimumą jų dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant ketvirtadalį švelnesnių bausmių. Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 5 d. 9.44 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 14.00 val. ir nepertraukiamai laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. balandžio 7 d.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius 2020 m. kovo 5 d. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius 2020 m. kovo 5 d. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
A. I. (A. I.) pripažinti kaltu padarius 2020 m. kovo 7 d. nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. I. (A. I.) paskirti 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmę.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 5 d. 9.44 val. iki 2020 m. kovo 6 d. 14.00 val. ir nepertraukiamai laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. balandžio 8 d. ir laikyti, kad A. I. (A. I.) šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę yra atlikęs.
A. I. (A. I.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.