Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „B2KAPITAL“ prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, A. V., E. V., antstolė Virginija Paunovienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. V. ir E. V. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.1. Skolininko sutuoktinės E. V. turto (jos gaunamo darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų) dalis areštuota 2023 m. sausio 25 d. antstolės Virginijos Paunovienės patvarkymu Nr. S-23-186-5767. Byloje nėra pateikta įsiteisėjusio sprendimo dėl santuokos nutraukimo, taip pat nėra duomenų apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, pasidaliję turtą, todėl pritartina teismo išvadai, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl skolininkui A. V. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės E. V. turimų ir areštuotų darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.

14. Apeliantė E. V. su atskiruoju skundu pateikė į bylą pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, apeliantės nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimami.

Dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje

15. Nustatyta, kad antstolė Virginija Paunovienė vykdomojoje byloje Nr. 0186/20/01663 vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. teismo įsakymą Nr. eL-29730-722/2019 iš skolininko A. V. išieškotojos UAB „B2KAPITAL“ naudai. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad skolininkas A. V. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su E. V., kuri nėra nutraukta. Antstolės 2023 m. sausio 25 d. patvarkymu Nr. S-23-186-5767 areštuota A. V. sutuoktinės E. V. dalis gaunamų pajamų, esančių (duomenys neskelbtini) žinioje ir priklausančių išmokėti skolininko sutuoktinei kaip darbo užmokestį. Antstolė Virginija Paunovienė išsiuntė pasiūlymą skolininkui per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas per nurodytą laikotarpį sutikimo nepateikė. Antstolė 2023 m. kovo 7 d. siūlymu Nr. S-23-186-12069 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą. Pareiškėja UAB „B2KAPITAL“ kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. V. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio ir/ar jam prilyginamos pajamos. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjos UAB „B2KAPITAL“ prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis sutuoktinės E. V. turto (iš (duomenys neskelbtini) gaunamas darbo užmokestis ir/ar jam prilyginamos pajamos). Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė E. V. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties. Apeliantė nurodo, kad su skolininku A. V. negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2014 metų sausio mėnesio, prievolė sumokėti skolą išieškotojams atsirado ženkliai vėliau. Apeliantė jokių sutikimų atsirasti prievolėms, pagal kurias atsirado skolos, niekada skolininkui A. V. nedavė, todėl vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos prievolės yra asmeninės A. V. prievolės. 2023 m. balandžio 21 d. apeliantė ir skolininkas sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė ir turto padalijimo klausimus. Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-10582-722/2023 pagal apeliantės ir skolininko A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėta civilinė byla atskirojo skundo surašymo metu yra dar neišnagrinėta.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl apeliantės, kaip bendraskolės, solidariosios atsakomybės, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu nėra teisiškai reikšmingi šiai bylai. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nepriklausomai nuo to, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė (dėl to ginčo nėra, taip nustatyta ir įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 20 d. teismo įsakyme), už ją atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrajame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto.

17. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skolininko A. V. sutuoktinės E. V. gaunamos pajamos (darbo užmokestis) yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, į kurią būtų galima nukreipti skolininko A. V. skolų išieškojimą. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 25 d., kai buvo priimtas antstolės patvarkymas areštuoti skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo metu, suinteresuotų asmenų santuoka nebuvo nutraukta, sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, o sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija nebuvo paneigta.

20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi išnagrinėjus prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, 2023 m. gegužės 2 d. Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuotų asmenų E. V. ir A. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimu suinteresuotų asmenų E. V. ir A. V. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d.

21. Kaip matyti iš įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 8 d. sprendimo, santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių gautų darbo užmokesčio pajamų pripažinimo asmeninėmis lėšomis, t. y. nebuvo paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių pajamos, gautos iš darbinės veiklos, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat nebuvo nustatinėjamos aplinkybės dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios. Tai reiškia, kad suinteresuoto asmens E. V. iš darbo užmokesčio gautos pajamos, areštuotos antstolės 2023 m. sausio 25 d. patvarkymu, pagrįstai laikytos bendru sutuoktinių turtu.

22. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (4 punktas). Šiuo atveju skolininko sutuoktinės turimos ir areštuotos lėšos iki santuokos nutraukimo yra jos ir jos sutuoktinio jungtinė nuosavybė, todėl skolininkui priklauso ½ dalis jo buvusios sutuoktinės iki 2023 m. liepos 11 d. (sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo) turimų ir areštuotų piniginių lėšų. Taigi Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo metu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nebuvo pasibaigusi.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.