- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 1A-54-634-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00010-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Kategorijos
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-54-634-2014
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00010-2011-1
2014 m. vasario 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajai T. Ž., jos gynėjai advokatei Renatai Vilčiauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. ir nuteista:
- už 2010 m. gruodžio 17 d., 2010 m. gruodžio 19 d. netikro dokumento pagaminimą ir žinomai netikro dokumento panaudojimą 2010 m. gruodžio 17 d. ir 2010 m. gruodžio 27 d. - laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
- už 2010 m. gruodžio 23 d. netikro dokumento pagaminimą ir žinomai netikro dokumento panaudojimą 2010 m. gruodžio 23 d. ir 2011 m. sausio 3 d. - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Ž. nuteista už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, o būtent:
2010-12-17, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., Galinio Pylimo g. 9, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui T. Ž., nebūdama (duomenys neskelbtini), neįregistruota kaip šios Sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, neturėdama (duomenys neskelbtini) įgaliojimo, pasirašydama (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorės ir tarybos narės vardu, pateikė 2010-12-17 prašymo kopiją dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. M. ir E. K. nedrausmingumo. Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, to paties 2010-12-17 prašymo originalą, kurio tikrumą patvirtino savo parašu, 2010-12-27, tikslus laikas nenustatytas, T. Ž. pateikė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, adresu L. Sapiegos g. 15, Vilniaus m. Tęsdama nusikalstamą veiką, T. Ž., nebūdama (duomenys neskelbtini) sąjungos tarybos narė ir sekretorė, neįregistruota kaip šios Sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, neturėdama (duomenys neskelbtini) sąjungos įgaliojimo, pasirašydama (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorės ir tarybos narės vardu, 2010-12-19 prašymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. M. ir E. K. nedrausmingumo, 2010-12-27 pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui R. P., adresu Žygimantų g. 2, Vilniaus m. Tokiu būdu, T. Ž., neturėdama teisės pasirašyti kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorė ir tarybos narė, pagamino (duomenys neskelbtini)sąjungos dokumentus ir juos panaudojo, tai yra pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Be to, 2010-12-23, tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdos m., Galinio Pylimo g. 9, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui T. Ž., nebūdama (duomenys neskelbtini) sąjungos tarybos narė ir sekretorė, neįregistruota kaip šios Sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, neturėdama (duomenys neskelbtini) sąjungos įgaliojimo, pasirašydama (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorės ir tarybos narės vardu, pateikė 2010-12-23 prašymo kopiją dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. M., V. S. ir D. G. nedrausmingumo. Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, to paties 2010-12-23 prašymo originalą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. M., V. S. ir D. G. nedrausmingumo, kurio tikrumą patvirtino savo parašu, 2011-01-03, tikslus laikas nenustatytas, T. Ž. pateikė Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, adresu L. Sapiegos g. 15, Vilniaus m. Tęsdama nusikalstamą veiką, 2010-12-23 prašymo originalą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų A. M., V. S. ir D. G. nedrausmingumo, kurio tikrumą patvirtino savo parašu, 2011-01-03 T. Ž. pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui R. P., adresu Žygimantų g. 2, Vilniaus m. Tokiu būdu T. Ž., neturėdama teisės pasirašyti kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorė ir tarybos narė, pagamino (duomenys neskelbtini) sąjungos dokumentą ir jį panaudojo, tai yra pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Šalies argumentai
Nuteistoji T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį, ją išteisinti ir baudžiamąją bylą nutraukti bei panaikinti visas jai paskirtas kardomąsias priemones. Skunde nuteistoji nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl jos kaltės pagal BK 300 str. 1 d. yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau skunde – Konstitucija) bei įstatymams, kadangi jos veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Nuteistoji pažymi, kad už tą patį (duomenys neskelbtini) sąjungos (toliau skunde – (duomenys neskelbtini)) dokumentą yra nubausta du kartus, t. y. už 2010-12-17 prašymą laisvės atėmimu 3 mėnesiams, už 2010-12-23 prašymą – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Tačiau niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą ir niekam negali būti atimta laisvė kitaip, nei tai numato įstatymai (Konstitucijos 31 str. 5 d., 20 str. 2 d.). T. Ž. pažymi, kad (duomenys neskelbtini) niekada ir niekur nesikreipė, nereiškė jai jokių pretenzijų ir neinicijavo nuteistosios atžvilgiu jokio baudžiamojo proceso dėl savo dokumento „pagaminimo“ ar šio „netikro“ dokumento panaudojimo. Jokių įrodymų ir tai patvirtinančių dokumentų šioje baudžiamojoje byloje nesurinkta ir jų nebuvo. Todėl darytina išvada, kad nuteistosios atžvilgiu baudžiamoji byla nuo pat pradžių, t. y. nuo 2011-01-07, iškelta neteisėtai, neturint absoliučiai jokio pagrindo ir be jokių nusikalstamos veikos požymių, kai baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Nuteistoji taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra ir niekuomet nebuvo nė vieno nukentėjusiojo, nes niekas nenukentėjo ir jokia žala apskritai niekam nebuvo padaryta, o šita byla yra kryptingas nuteistosios persekiojimas už kritiką dėl teisėjų nedrausmingumo. BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) pagamintas dokumentas (prašymas dėl keturių teisėjų nedrausmingumo) yra pavojinga veika, už kurią numatytas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. O jeigu nėra bent vieno sudėties požymio (pavojinga veika), nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
T. Ž. skunde nurodo, kad (duomenys neskelbtini) 2000-03-15 buvo užregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro įsakymu Nr. 29-V kaip visuomeninė organizacija, kuri savo veikla siekia ir propaguoja kovą su korupcija, valdžios veiklos skaidrumu, užtikrina žmogaus teisių apsaugą. Pagal (duomenys neskelbtini) įstatus, nei vienas prokuroras ar teisėjas negali kištis į šios organizacijos veiklą ir jai vadovauti, kas yra daroma šioje byloje. Tik (duomenys neskelbtini) primininkas atlieka vykdomojo organo funkcijas, o ne nuteistoji. Nuteistoji pažymi, kad šiurkščiai pažeidžiant BPK 7 str. 1 d. reikalavimą dėl bylų nagrinėjimo rungimosi principo, teismas neteisėtai, nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė iškviesti į teismą ir apklausti liudytojais (duomenys neskelbtini) buvusį pirmininką B. G. ir dabartinį pirmininką J. S. (t. 3, b. l. 80). Teisėja vykdė tik prokuroro norus ir akivaizdžiai „užsakytą“ teisingumą, nukreiptą prieš nuteistąją kaip fizinį asmenį.
Apeliantė skunde taip pat teigia, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 1 d. numatytų reikalavimų, nes nei iš kaltinamojo akto, nei iš nuosprendžio nėra aiškios visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, padarymo vieta, laikas ir kt. T. Ž. iki šiol nėra aišku, dėl kokių konkrečių neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netikro dokumento „pagaminimu“, ji yra kaltinama. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kokiu konkrečiu būdu ir kokius neteisingus duomenis įrašant buvo suklastoti (duomenys neskelbtini) prašymai, kokiais tikslais tokie duomenys buvo įrašyti, kada ir kur šie „netikri“ dokumentai buvo pagaminti, kas nuo jų nukentėjo ir kokio dydžio žala buvo padaryta. Dokumento suklastojimo faktą prokuroras ir teismas preziumuoja spėlionėmis ir prielaidomis, bet ne įstatymu. Nei prokuroras, nei teismas nepateikė tikro dokumento ir nenurodė, kur randasi tikras dokumentas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistoji yra kaltinama 2010-12-17 ir 2010-12-23 kopijų pagaminimu ir jų pateikimu. Taigi nėra aišku, ar dokumento (prašymo) kopijos pagaminimas ir pateikimas yra vertinamas kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas. Taip pat neaišku, ar nuteistoji yra kaltinama galimai dėl „suklastotų“ duomenų apie savo narystę nurodytoje sąjungoje, ar dėl kito asmens prašymų, neužregistruotų Registrų centre. Lieka neaišku, ar duomenų įregistravimas (ar neįregistravimas) Registrų centre yra veika, prilyginama BK 300 str. 1 d. numatytam netikro dokumento pagaminimui. Nuteistosios nuomone, teismas pats suklastojo netikrus kaltinimus ir akivaizdžiai iškraipė baudžiamojo įstatymo prasmę. Be to, iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkės prašymo (t. 1, b. l. 1-2) matyti, kad visi kaltinime minimi prašymai buvo pateikti (duomenys neskelbtini) firminiame blanke su visais rekvizitais, kas įrodo, jog nebuvo jokio suklastojimo. Apeliantei, kuomet ji tapo (duomenys neskelbtini) nare ((duomenys neskelbtini) išdavė oficialaus pobūdžio pažymą, kad T. Ž. yra Sąjungos narė ir kad jai buvo išduotas (duomenys neskelbtini) pažymėjimas Nr. 3050, kad 2010-01-07 (duomenys neskelbtini) Valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 ji buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) sekretore), nekilo jokių abejonių dėl jos teisėtos narystės, savo pareigas ji vykdė tinkamai ir pagal įgaliojimą (t. 1, b. l. 53). Tačiau jai niekada prieš tai nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie visus kitus dokumentus, kuriais prokurorai manipuliavo klastojant nuteistajai kaltinimus dėl visiškai kito asmens – J. S.. Todėl nuteistosios nuomone, kaltinimas faktiškai turi būti pareikštas (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. S., kaip (duomenys neskelbtini) atsakingam asmeniui, dėl jo pateiktų dokumentų VĮ „Registrų centro“ Kauno filialui 2010-01-20 (t. 3, b. l. 31) ir 2006-05-19 prašymo (t. 3, b. l. 27), kurie dėl VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo tyčia neišspręsti ir visiškai ne dėl nuteistosios kaltės ir jai nieko nežinant ir šiame ginče nedalyvaujant. Todėl jokios tyčinės nusikalstamos veikos nuteistoji teigia nepadariusi, nes ji nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Nuteistajai taip pat nebuvo žinoma ir apie 2010-01-27 (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centro“ direktoriui A. B., Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui A. V. pateiktą prašymą Nr. P/10/nI-1 dėl duomenų registravimo ir duomenų gavimo, kuris yra pasirašytas (duomenys neskelbtini) pirmininko J. S. parašu (t. 3, b. l. 35), apie kurį nuteistajai tapo žinoma, tik susipažinus su byla teisme.
Skunde pažymima ir tai, kad kaltinimai yra grindžiami vien tik buvusio pirmininko B. G. elektroniniais laiškais duotais parodymais (t. 1, b. l. 42-43). Apeliantei kelia abejonių tai, kad B. G. byloje nebuvo apklaustas, jos manymu, tyčia, o jo siųsti elektroniniai laiškai net nepatvirtinti elektroniniu asmens parašu, juose taip pat nėra nurodyta asmens gyvenamoji vieta, todėl teisiamojo posėdžio metu nebuvo galima patikrinti šio asmens parodymų patikimumo. Teismas taip pat tyčia nutylėjo tą faktą, kad dar 2004-06-02 (T. Ž. įstojo į (duomenys neskelbtini) 2010-01-07) buvęs (duomenys neskelbtini) pirmininkas B. G. faktiškai perdavė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos filialo vadovui J. S. visus reikalingus dokumentus bei antspaudą (t. 1, b. l. 73), taip pat įteikė jam įgaliojimą atlikti visus veiksmus dėl šios Sąjungos (t. 1, b. l. 84). Todėl T. Ž. negalėjo būti pareikšti jokie kaltinimai, nes tuo metu nuteistoji nebuvo nei (duomenys neskelbtini) valdybos nare, nei sekretore ir nieko apie tai negalėjo žinoti. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) Valdybos posėdžio Protokolas Nr. 1 (t. 1, b. l. 33-34), kuriame nurodyta, jog nuo 2010-01-07 (duomenys neskelbtini) sekretorė T. Ž. atstovauja organizaciją bei pavaduoja (duomenys neskelbtini) pirmininką J. S. visų lygių teismuose. Nuteistoji pažymi, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, todėl visi kaltinimai pagal BK 300 str. 1 d. turėjo būti nukreipti ne fiziniam asmeniui, o (duomenys neskelbtini) kaip juridinio asmens valdymo organui. Tačiau teisėja be jokių motyvų atsisakė perkvalifikuoti kaltinimus (duomenys neskelbtini) organizacijai kaip juridiniam asmeniui ir dėl to nuosprendyje nieko nepasisakė.
T. Ž. skundžia ir šioje byloje atliktą ikiteisminį tyrimą, kuris, jos nuomone, buvo vilkinamas, nuteistoji buvo nuolat žeminama, šmeižiama ir įžeidinėjama, o apie jos asmenį buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, nuo ko nukentėjo nuteistosios reputacija. Teismui ši baudžiamoji byla buvo perduota tik 2012-07-27, o kaltinamasis aktas nuteistajai iš viso buvo neįteiktas. Visame ikiteisminiame tyrime nei vienas gynėjas jai faktiškai neatstovavo ir jos negynė, nes Klaipėdos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktorius tyčia neužtikrino nuteistajai to paties gynėjo nepertraukiamo dalyvavimo ir veiksmingos gynybos.
Nuteistoji skunde teigia, kad teismas visiškai neįrodė jos tyčios padaryti nusikalstamą veiką. Be to, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako už veiką, kurią jis padarė vykdydamas teisėtą įsakymą, potvarkį ar nurodymą (BK 33 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistoji vykdė teisėtą (duomenys neskelbtini) pirmininko J. S. nurodymą ir veikė savo funkcijų ribose, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas. Teismas taip pat galėjo nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, tačiau to nepadarė tyčia. Nuosprendis turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad visi jame išdėstyti argumentai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir melagingi, o teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
T. Ž. įsitikinusi, kad teismas buvo šališkas ir suinteresuotas bylos baigtimi nuteistosios nenaudai. Tai patvirtina aplinkybės, kad teismas atsisakė išreikalauti ir prijungti prie bylos kitus svarbius įrodymus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos L. R. 2011-09-29 nutarties kopiją, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. prašymo daryti T. Ž. asmens kratą ir kratą nuteistosios motinos bute kopiją, nuteistosios prašymą priimti ją į (duomenys neskelbtini) narius, (duomenys neskelbtini) sprendimo priimti nuteistąją į (duomenys neskelbtini) narius kopiją, nuteistosios (duomenys neskelbtini) nario pažymėjimo kopiją, (duomenys neskelbtini) įregistravimo pažymėjimą iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, nuteistosios prašymo dėl įgaliojimo nutraukimo nuo 2011-05-25 kopiją, (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl nuteistosios įgaliojimų sustabdymo nuo 2011-05-25 patvirtintą kopiją), taip pat buvo netenkinti nuteistosios prašymai apklausti liudytojais teisėją L. R. bei prokurorę J. R.. Taip pat teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji prašė iškelti baudžiamąją bylą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkei A. R., tačiau ši byla iš prokuratūros nebuvo išreikalauta ir jos medžiaga teisingam šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimui nebuvo prijungta prie bylos. Taigi nuteistajai nebuvo užtikrinta teisė į nešališką, nesuinteresuotą ir sąžiningą teismą, ką garantuoja Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką, bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįstų priežasčių baimintis, turi nusišalinti. Nuteistajai kyla abejonių dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų galimo išankstinio nusistatymo ir tendencingumo, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-115-606/2013. Todėl dėl teismo ir teisėjos E. L. nešališkumo turėjo nusišalinti visi šio teismo teisėjai, o byla turėjo būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Kadangi tai padaryta nebuvo, byla buvo išnagrinėta suinteresuoto ir šališko teismo, todėl skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Nuteistoji skunde nesutinka ir su jai paskirta bausme. Visų pirma, teismas nesilaikė vienodos teismų praktikos ir neatsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2008-07-09 nuosprendį dėl J. S. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d., kuriuo jam buvo paskirta 50 MGL dydžio bauda, o ne 6 mėnesiai laisvės atėmimo, kaip teismas nepagrįstai paskyrė nuteistajai. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad T. Ž. nedirbo, tačiau nuteistoji nuo 2012-04-13 įsidarbino UAB „Smart Solution“ administratore, iš kur buvo neteisėtai atleista ją suėmus kitoje baudžiamojoje byloje. Šiuo metu yra nagrinėjama civilinė byla dėl nuteistosios grąžinimo į darbą, taip pat Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje dar nėra užbaigtas ginčas dėl nuteistosios užregistravimo darbo biržoje, jai esant suimtai nuo 2013-01-23, todėl teigti, kad nuteistoji tyčia nedirba, negalima. Teismas akivaizdžiai melavo ir tai, kad nuteistoji turi teisinį išsilavinimą ir yra išmananti teisę, tačiau T. Ž. pažymi, kad yra Jūrų transporto inžinierė. Teismas melagingai nurodė, kad nuteistoji, žinodama teisės normas, negalėjo nežinoti ir nesuvokti, jog jos statutas (duomenys neskelbtini) turi būti įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, kas yra teismo abstraktūs išgalvojimai, kadangi nuteistajai apie ginčą su VĮ „Registrų centru“, kaip jau minėta, nieko žinoma nebuvo, pareigos rūpintis ir domėtis sąjunga bei jokių įgaliojimų tvarkyti duomenis VĮ „Registrų centro“ Kauno filiale jai niekas nesuteikė.
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios T. Ž. apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ištirtų įrodymų pagrindu buvo galima konstatuoti T. Ž. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. Kolegijos nuomone, teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl tai sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis T. Ž. atžvilgiu naikintinas, priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).
BK 11 straipsnio 1 dalis nurodo, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Ši BK nuostata reiškia, jog nusikalstama veika ne tik turi formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėtį, įtvirtintą BK straipsnyje, bet ir pavojingumo reikalavimą. Nenustačius veikos pavojingumo, baudžiamoji atsakomybė neturi būti taikoma. Veikos pavojingumas – tai veikos savybė padaryti žalą visuomeniniams žmonių santykiams, fiziniams ar juridiniams asmenims. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį įstatymų leidėjas diferencijuoja deliktus į nusikaltimus, administracinius ir drausminius nusižengimus bei civilinius teisinius santykius. Negali būti laikoma nusikaltimu veika, formaliai atitinkanti Baudžiamojo kodekso straipsnį, bet neturinti visuomenei pavojingo pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.). Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą.
Šioje byloje apeliantė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) buvo nuteista už tai, kad ji raštu kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, į Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininką ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl, jos manymu, Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nedrausmingumo, savo prašymus pasirašydama kaip (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorė ir tarybos narė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad T. Ž. tuo metu juridiškai nebuvo (duomenys neskelbtini) sekretore ir tarybos nare (nebūdama (duomenys neskelbtini) sąjungos tarybos narė ir sekretorė, neįregistruota kaip šios Sąjungos valdymo organas ar jos dalyvis, neturėdama Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos įgaliojimo), todėl tokių duomenų nurodymas aukščiau minėtuose prašymuose kvalifikuotas pagal BK 300 str. 1 d. kaip dokumentų klastojimas.
Teismų įstatymo 84 str. 4 d. nustato, kad siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (apie galimai teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ar įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą). Pagal Teismų įstatymo 103 str. 4 d. teismo pirmininkas organizuoja ir prižiūri administravimą teisme, tame tarpe kontroliuoja, kaip laikomasi Teisėjų etikos kodekso reikalavimų, tiria asmenų skundus dėl teisėjų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, ir suinteresuotiems asmenims praneša tyrimo rezultatus. Teismų įstatymo 104 str. 1 d. 2 p. nustato, kad apygardų administracinių teismų administracinės veiklos priežiūrą Administravimo teismuose nuostatų nustatyta tvarka atlieka Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas.
Aukščiau paminėtų norminių aktų analizė leidžia teigti, kad dėl teisėjų etikos ar drausmės pažeidimų į išvardintas institucijas turi teisę kreiptis kiekvienas asmuo, kuriam tapo žinoma apie tokias aplinkybes. Besikreipiančio asmens užimamos pareigos, pilietybė, tautybė, lytis ar amžius visiškai nėra svarbu. Taigi šioje byloje tiriamuose prašymuose įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai (pareiškėjos užimamos pareigos) šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, t. y. nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių, nesukelia teisiškai reikšmingų padarinių, todėl toks, formaliai vertinant, dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Kolegija pritaria ištirtų byloje įrodymų pagrindu apylinkės teismo padarytai išvadai, kad juridiškai T. Ž. prašymų pateikimo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) sąjungos sekretorė ir valdybos narė. Tačiau kolegija pažymi ir tai, jog pagal byloje surinktus įrodymus galima daryti išvadą, kad visgi T. Ž. dalyvavo (duomenys neskelbtini) sąjungos veikloje, o šis juridinis asmuo jokių pretenzijų jai nereiškia. Iš (duomenys neskelbtini) sąjungos valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 matyti, kad 2010 m. sausio 7 d. posėdžio metu buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) valdybos sudėtis, į kurią buvo įtraukta ir (duomenys neskelbtini) sekretorė T. Ž. (t. 1, b. l. 33). Šie dokumentai buvo pateikti VĮ Registrų centro Kauno filialui su prašymu įregistruoti juridinio asmens duomenų pasikeitimus (t. 1, b. l. 35). VĮ Registrų centras dėl pateiktų dokumentų trūkumų duomenis registruoti atsisakė (t. 1, b. l. 36). (duomenys neskelbtini) pirmininko B. G. paaiškinimas (t. 1, b. l. 42) bei visuma kitų bylos dokumentų, susijusių su minėtos organizacijos steigimu, veikla, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) viduje buvo iškilę ginčai dėl organizacijos narių įgaliojimų, veiklos, pirmininkavimo, kas ir lėmė, kad juridinio asmens duomenų pakeitimai nebuvo įregistruoti viešame registre, tačiau tai yra civilinių teisinių santykių reguliuojama sritis. Pažymėtina, kad visuma šių aplinkybių neleidžia paneigti T. Ž. paaiškinimų, kad ji buvo įsitikinusi teisėtai esanti (duomenys neskelbtini) valdybos narė ir sekretorė.
Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė tik tai, kad T. Ž. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Tačiau apie tai, kokias teisines pasekmes sukėlė padarytos veikos, apie jų pavojingumą teismas iš viso nepasisakė. Skundžiamame nuosprendyje abstrakčiai konstatuojama, jog T. Ž. padarytos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai, nukreipti pažeisti itin svarbų ir reikšmingą, tinkamą valstybinio mechanizmo funkcionavimą užtikrinantį objektą – valstybės valdymo tvarką. Tačiau tokie bendro pobūdžio teiginiai, nepagrįsti nagrinėjamos bylos aplinkybių analize, niekaip nepagrindžia veikos pavojingumo požymio.
Apeliantės argumentai, kad jos bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatyta objektyvių BPK 58 ir 59 straipsniuose nurodytų aplinkybių. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkino apeliantės, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo šališkas. Nepagrįstas skundo argumentas ir dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 str. reikalavimams, kadangi kaltinamajame akte aiškiai ir suprantamai suformuluotas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas. Taigi remiantis minėtais apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą nuosprendį pagrindų nėra.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės ir tai nėra reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Šiais motyvais kolegija, atsižvelgdama į priimamo išteisinamojo nuosprendžio pagrindus, nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl neteisingai paskirtos bausmės ir pan.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
nuteistosios T. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendį, kuriuo T. Ž. pripažinta kalta padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
T. Ž. dėl pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.