Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Godai Varkauskaitei ir Danutei Rainienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinį grindė tuo, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, netenkina jo poreikių, juo nesirūpina, nesidomi, išlaikymo vaikui neteikia, nesiima aktyvių veiksmų situacijai keistis.

Nurodė, kad nepilnametis biologinėje motinos šeimoje negyvena nuo 2022 m., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 30-5/22 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa pas vaiko brolį S. K..

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2198-1157/2023 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio R. Č. atžvilgiu. Iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas vaikui po 100 Eur/ mėn., tuo pačiu teismo sprendimu nepilnamečiui nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskirtas vaiko brolis – S. K.. R. Č. nėra vienintelis atsakovo vaikas, kuriam ribota tėvo valdžia, atsakovui trijų vaikų atžvilgiu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu 2012 m. kovo 9 d. apribota neterminuotai tėvo valdžia (civilinės bylos Nr. 2-191-673).

2023 m. kovo 7 d. buvo lankomasi pas nepilnametį (pas jo nuolatinį globėją – trečiąjį asmenį) bei tą pačią dieną buvo peržiūrimas vaiko globos procesas. Apsilankymo metu nustatyta, jog nepilnamečiui R. Č. tikslinga tęsti jo nuolatinę globą pas trečiąjį asmenį.

Apsilankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Pasak vaiko, jo mama mirė 2021 m. lapkričio 18 d., o tėtis jo iki 12 metų visiškai neaugino, juo visiškai nesirūpino/ nesidomėjo, jis jam iki to laiko buvo nereikalingas. Pasak vaiko, kažkodėl tik po mamos mirties jis parūpo tėvui, jis siekė, kad vaikas su juo gyventų, bet, vaiko teigimu, jis jo nepažįsta ir visiškai nenorėjo su juo gyventi. Vaikas pažįsta savo brolį S., kuris nuo mažens juo rūpinosi, visada jį mylėjo, todėl labai džiaugiasi, kad gali gyventi su broliu.

Maždaug nuo Velykų tėvas nustojo skambinti visiškai, bet jam ir gerai, nereikia su juo bendrauti, jis dėl to visai neliūdi, nes jis nenori ir neturi su juo apie ką kalbėtis. 2023 m. spalio 18 d. Skyriuje gauta informacija iš Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos, kurioje nurodoma, kad vaiko ugdymu trečiasis asmuo tinkamai pasirūpina, tačiau informacijos apie tai, jog vaiko tėvas (atsakovas) vaiko ugdymu domėtųsi nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovas šioje srityje nuo vaiko nusišalinęs.

Po laikino tėvo valdžios apribojimo, atsakovui buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas Panevėžio rajono Socialinių paslaugų centre. 2023 m. spalio 25 d. Skyriuje gautas raštas iš atsakovo atvejo vadybininko, kuriame nurodoma, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. atsakovas su iškeltais uždaviniais sutiko, tačiau suranda priežasčių jų nevykdyti. Su sūnumi susitikimus atidėdavo, o vėliau nusprendė, kad R. gali pats atvykti vasaros atostogų metu, nes adresą žino. Vaiko tėvas su vaiko globėju jokio ryšio nepalaiko, juo nesidomi (vaiko pasiekimais, ugdymu, sveikata, poreikiais, problemomis, neteikia ir nežada teikti išlaikymo). Nuo vasaros su sūnumi nebendrauja visiškai, laukia, kol R. paskambins pirmas ir parodys norą bendrauti su juo.

Pozityvios tėvystės įgūdžių kursų atsakovas nelankė, su individualiomis psichologo konsultacijomis sutiko, tačiau atėjus laikui konsultuotis – jų atsisakė, teigdamas, kad turi gyvenimiškos patirties. Atsakovas su socialines paslaugas teikiančiais specialistais bendravo dažnai, tačiau ne visada atsiliepdavo į skambučius, nepriėmė siūlomos pagalbos. Neatsižvelgė į specialistų rekomendacijas. Daroma išvada, kad teigiamų pokyčių atsakovo šeimoje neįvyko.

Gautame rašte taip pat pažymima, jog tarp vaiko ir atsakovo nėra jokio ryšio, todėl daroma išvada, kad vyriškis negebėtų užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų vaikui. Atsakovas nededa pastangų atnaujinti ryšį su vaiku. Nebendrauja su vaiko globėju, jį kaltindamas, kad vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą (jį), todėl manytina, kad atsakovas neatliepia geriausių vaiko interesų. Bendraujant su atsakovo šeimos atvejo vadybininke bei socialine darbuotoja, neišryškėjo atsakovo noras prisiimti tėvo pareigas sūnaus atžvilgiu.

2023 m. spalio 26 d. Skyriuje gauta informacija iš VšĮ Šeškinės poliklinikos, kurioje nurodoma, kad vaiko globėjas vaiką palydi į polikliniką, bendradarbiauja su medikais. Informacijos apie tai, jog vaiko tėvas (atsakovas) vaiko sveikatos priežiūra domėtųsi bei palydėtų nepilnametį kartu su trečiuoju asmeniu į sveikatos priežiūros įstaigą – nėra, todėl darytina išvada, kad atsakovas šioje srityje nuo vaiko nusišalinęs.

Pažymėtina, jog nėra informacijos/ duomenų, jog atsakovas siektų susigrąžinti vaiką į šeimą, ketintų kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo bei vaiko nuolatinės globos panaikinimo, savo gyvenimo būdo atsakovas nepakeitė (vaikas jo nepažįsta, atsakovas nei karto su vaiku nesimatė gyvai, iki vasaros skambindavo telefonu, tačiau kaip matyti iš vaiko pasakojimo, jo ir atsakovo bendravimas – nebuvo naudingas), atsakovas savo, kaip tėvo, pareigas yra perleidęs trečiajam asmeniui.

Toks atsakovo elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo tėviškų pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovas gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo vaikui.

Nustačius atsakovo vaikui globą, teismo sprendimu laikinai apribojus jam tėvo valdžią, atsakovas turėjo pakankamai laiko pakeisti savo gyvenimo būdą ir susigrąžinti vaiką, tačiau jis jokių realių/aktyvių veiksmų taip ir neatliko, į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo nesikreipė. Vertinant tai, darytina išvada, kad atsakovas yra nemotyvuotas susigrąžinti vaiką savo globai ir juo rūpintis.

Teismo posėdžio metu ieškovo (Tarnybos) atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. S. ir O. Č. sūnus ((duomenys neskelbtini)). Vaiko motina (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini)).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2198-1157/2023 atsakovui laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus R. Č. atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui nustatyta nuolatinė globa, vaiko globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas S. K. Tuo pačiu teismo sprendimu R. Č. iš atsakovo priteistas mokėti išlaikymas sūnui po 100 Eur/ mėn.

Laikinas atsakovo tėvystės apribojimas buvo nustatytas įvertinus aplinkybes, susijusias su atsakovo visišku nusišalinimu nuo sūnaus auklėjimo, nesirūpinimu sūnumi, tinkamo išlaikymo neteikimu, minimaliu emociniu vaiko ir tėvo ryšiu. Vaikas nuo gimimo gyveno su motina, po jos mirties berniukas apsigyveno pas savo brolį. Tuo metu atsakovas, sužinojęs apie R. motinos mirtį, išreiškė norą pažinti sūnų, užmegzti ir toliau kurti emocinius ryšius, pasiimti vaiką vasaros atostogų metu, o vėliau, praėjus laikino tėvystės apribojimo laikotarpiui, jei vaikas norėtų, užauginti jį iki pilnametystės. Dėl to, kad sūnaus nematė 11 metų, siekiant netraumuoti vaiko, neketino vaiko pasiimti pas save, įgyvendinti visapusišką tėvo valdžią berniuko atžvilgiu. Visgi pagal nagrinėjamos bylos duomenis nuo laikino tėvo valdžios A. S. apribojimo praėjo jau daugiau nei metai, tačiau situacija atsakovo šeimoje iš esmės nepasikeitė. Tėvo pareigų atsakovas sūnaus R. Č. atžvilgiu nepradėjo vykdyti, į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko grąžinimo į biologinę šeimą nesikreipė. Nors atsakovas su Tarnybos iškeltais uždaviniais sutiko, suranda priežasčių jų nevykdyti, su sūnumi susitikimus atidėdavo, vėliau nusprendė, kad R. pats gali atvykti vasaros atostogų metu, nes adresą žino. Vaiko pasiekimais, sveikata ir kitais poreikiais nesidomi, perkėlė visą atsakomybę ir tėvo pareigas kitam asmeniui, su kuriuo taip pat nesusisiekia, apie sūnų nesiteirauja. Pats R. išsakė su tėvu ryšio neturintis, teigė, kad džiaugiasi, galėdamas gyventi su broliu, o atsakovas jam svetimas, bendrų temų pokalbiui neturi. Todėl galima daryti išvadą, kad atsakovas realios iniciatyvos susigrąžinti vaiko nesiima, savo neveikimu rodo abejingumą ir nusišalinimą nuo pareigos prieš vaiką, tėvo valdžią perkelia kitam asmeniui – globėjui, kartu su visa pastarajam tenkančia atsakomybe už vaiko sveikatą, kasdienius poreikius, ugdymą, auklėjimą ir pan.

Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Atsakovo elgesys vaiko R. Č. atžvilgiu atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsakovo kaltė pasireiškia neveikimu, nesirūpinimu vaiku, nusišalinimu nuo vaiko auginimo.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovo atžvilgiu registruotas vienas administracinis nusižengimas.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes – tai, kad nepilnamečio tėvas su ieškiniu sutinka, atsisako (nesiimdamas iniciatyvos rūpintis vaiku) visapusiškai įgyvendinti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, supranta, kad tėvo ir vaiko ryšys nėra sukurtas, kadangi atsakovas gyveno atskirai, nei su vaiko motina, nei su sūnumi jis nebendravo ir jokių kontaktų nepalaikė ir situacija iš esmės nesikeičia ir, manytina, artimiausiu metu nepasikeis, atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, sprendžia, kad atsakovui yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią jo sūnaus R. Č. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas (CK 3.1814 straipsnio 2 dalis) arba pakeičiamas į laikiną apribojimą (CK 3.181 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Teismas patyrė 47,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Šioje byloje atsakovui A. S. buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.