Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-596-290/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-12-11
Bylos Nr.: 1A-596-290/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis: M. M.
Nukentėjusysis: G. D.
Advokatai: Regina Majauskienė

Kategorijos

2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-596-290/2018Proceso Nr. 1-01-1-14522-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei,nuteistajam M. M., jo gynėjai advokatei Reginai Majauskienei,nukentėjusiajai G. D.,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir nukentėjusiosios G. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Nukentėjusiosios G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteista iš nuteistojo M. M. – 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2017 m. kovo 25 d., apie 2.00 val., restorane „N. R.“, (duomenys neskelbtini), tuoj pat po įvykusio restorano darbuotojos R. J. ir klientės G. D. konflikto, tyčia, iš pykčio, t. y. asmeninių paskatų, sugriebė nukentėjusiajai G. D. už dešinės rankos ir grubiai ją tempdamas link išėjimo į restorano administracines patalpas, priremdamas prie sienos, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, taip šiais savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

2.1. Skunde nurodo, kad teismas tendencingai ir šališkai byloje suteikė prioritetą tik kaltinimo naudai, G. D., A. K. ir G. B. parodymams, visapusiškai neištirdamas esminių aplinkybių, objektyviai neįvertino G. D., A. K. bei G. B. elgesio, jų veiksmų neteisėtumo, jų parodymų nepastovumo, ignoruodamas logikos dėsnius ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus.

2.2. Skunde pažymi, kad duomenys byloje (2017 m. kovo 25 d. vaizdo įrašai nuo 02 val. ir liudytojų parodymai) rodo, kad, 2017 m. kovo 25 d. ir po 02 val., t.y., ir po restorano ,,N. R.“ darbo laiko pabaigos, nuo 02:00:00 val. iki 02:03:49 val. kiekviena iš barmenių (R. J., N. M.) restorane ne kartą buvo priėjusios prie neblaivių klientų G. D., A. K. ir G. B. stalo. Barmenių teigimu, prieidamos, trijulei jos kaskart vis pasakydavo, kad restorano darbo laikas jau yra pasibaigęs ir paprašydavo jų iš restorano išeiti, o šie ir toliau kaskart į tai sureaguodavo agresyviai iškoneveikdami jas, grasindami, žemindami ir tyčiodamiesi. Barmenei R. J. į tokį klientės G. D. elgesį atsakius odinės delninukės į ją metimu, jos abi ta delninuke dar ir apsimėtė, o po to dar ir apsižodžiavo. G. D. metė į barmenę R. J. nuo stalo pagriebtą žvakę žvakidėje. Po žvakės į ją metimo, barmenė R. J. iš salės tuoj pat išėjo, o neblaivi G. D. savo chuliganiškus veiksmus tęsė toliau. Ji, vartodama necenzūrinius žodžius, triukšmavo, grasino, kėlė sąmyšį ir elgėsi chuliganiškai. Su ja buvę neblaivūs A. K. ir G. B. vartodami necenzūrinius žodžius chuliganiškai jai antrino taip pat. Žinodamas, kad restorane ant stalų stovinčios žvakės būna uždegtos, kad restorane yra likę ir daugiau iš jo dar neišėjusių klientų, išgirdęs bei pamatęs neprognozuojamą ir agresyvų G. D. elgesį, norėjo kuo greičiau tokį jos elgesį nutraukti. Iš patirties žinodamas, kad chuliganiškai siautėjantys asmenys greičiau nurimsta juos išskyrus, nedelsdamas įėjo į salę, garsiai prisistatydamas kuo yra, 02:03:51 val. priėjo prie necenzūrinius žodžius vartojančios, grasinančios ir trikdančios rimtį bei tvarką G. D.. Prie jos priėjęs, savo kaire ranka paėmė ją už jos dešinės rankos žąsto ties alkūne ir taip ją paimtą vedė link restorano administracinės patalpos. Tokiais savo veiksmais pažeisti viešąją tvarką neketino ir jos nepažeidė. Priešingai. Šiais savo veiksmais pasinaudojo ir baudžiamaisiais, ir administraciniais įstatymais kiekvienam asmeniui suteikta teise sulaikyti tiek užkluptą darant nusikalstamą veiką ar administracinį pažeidimą, tiek ir tuoj po jos padarymo, asmenį. Tam momentui tokiu asmeniu ir buvo G. D., tad 02:03:51 val. priėjęs prie jos ir, savo kaire ranka paėmęs ją už dešinės rankos žasto ir vedė ją į administracinę patalpą. G. D. paėmimas už rankos žasto ir vedimas tetruko vos kelias sekundes. Vaizdo įrašas akivaizdžiai rodo, kad G. D. vaduoti jos draugai A. K. ir G. B. prie M. M. prišoko 02:03:53 val., t.y. po dviejų sekundžių nuo G. D. paėmimo už žasto ties alkūne, momento. 02:03:53 val. A. K. ir G. B. pribėgę, M. M., kartu su už žasto laikyta ir vesta G. D., prirėmė prie salės sienos. Prirėmus juos prie sienos, G. D., tąsydamasi bei koliodamasi stengėsi ištrūkti, o ir josios draugai, pasak jų duotų parodymų, ją stengėsi iš jo rankos ,,ištraukti“, ,,išplėšti“. Mušdami jį per galvą, jie išmušė ir sudaužė rankoje turėtą mobilaus ryšio telefoną, sudaužė ir mobilaus ryšio telefoną, turėtą barmenės. 02:04:00 val. Įraše užfiksuota, kad nuo A. K. ir G. B. smurto M. M. ginasi abiem rankomis, tad faktiškai, tuo laiku jo laikoma G. D. jau nebegalėjo būti. Vadinasi, jo veiksmai, t. y., nuo siautėjusios G. D. paėmimo už dešinės rankos žąsto 02:03:51 val. iki jos rankos paleidimo apie 02:03:39 val, užtruko apie 9 sekundes. G. D. paleidus, tiek A. K., tiek ir G. B., jo mušti per galvą nenustojo. Mušti jie baigė tik tuo metu, restorane dar buvusiems klientams bei personalui įsikišus, ir juos atitraukus. Bet ir tada nei G. D., nei abu jos draugai, gera valia iš restorano patys neišėjo ir toliau triukšmavo. Visus juos barmenei ir kitiems asmenims, iš restorano teko išstumti jėga. Juos išstūmus, šis incidentas iš karto ir baigėsi.

2.3. Skunde teigiama, kad teismas, savo nuožiūra, buvusią pagal BK 294 straipsnio 2 dalį inkriminuotą veiką deklaratyviai persikvalifikavęs į BK 140 straipsnio 1 dalį, buvusias pagal BK 294 straipsnio 2 dalį inkriminuotas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, taip pat savo nuožiūra pats pasikeitė iš esmės skirtingomis, apie tai net ir nežinant. Vietoje „savavališko nesilaikymo įstatymu nustatytos tvarkos“, „panaudojimo fizinės prievartos iš asmeninių paskatų“, „didelės žalos ... padarymo“ ir 1.1., skundžiamu nuosprendžiu nuteistas yra už „tyčią iš pykčio“, „iš asmeninių paskatų“, už „grubų tempimą už rankos“, už „prirėmimą prie sienos“, ir t.t., apie kurias bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma ir dėl jų bylos nagrinėjimas iš viso nevyko. O ir BPK 255 straipsnyje nustatyta tvarka apie tokias galimas kaltinimo pakeitimo aplinkybes, teismo net ir nebuvo informuotas, ir iš vis nebuvo suteikta galimybė nuo slapta teismo iniciatyva pakeisto kaltinimo, gintis ir t.t.

2.4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad bylos duomenimis G. D. pagalbos į medikus nesikreipė, sveikata jai sutrikdyta nebuvo ir skausmu ji išvis nesiskundė. Neabejotina, kad paimta už žąsto ir taip laikant vedama, nemalonius pojūčius G. D. gal ir galėjo pajausti, tačiau tai negali būti laikoma tyčiniu fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme. Šiuo konkrečiu atveju, G. D. tik po kurio laiko ir ėmė tvirtinti, kad buvo pajutusi skausmą, bet po įvykio buvusi situacija to iš vis nepatvirtina. O ir 2017 m. kovo 27 d. 08:20 valandos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavusi G. D. rankos žaste 3 kraujosrūvas žalsvais pakraščiais, verčia abejoti jų padarymu būtent 2017 m. kovo 25 d. po 02 valandos. Kraujosrūvos pakraščiai žalsvėti pradeda tik 5-ą, ar 6-ą dieną nuo jų atsiradimo, o bylos duomenimis, apžiūros dienai praėję buvo tik 2 paros ir t.t.

3. Nukentėjusioji G. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – M. M. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, priteisti iš jo 10 000 eurų žalą.

3.1. Nukentėjusioji nurodo, kad byla buvo neteisingai išnagrinėta, o esminės faktinės aplinkybės buvo teismo šališkai nutylėtos arba neteisingai vertinamos. Teismas, taikydamas švelnesnį įstatymo straipsnį, šališkai nelietė faktinių aplinkybių, jog 2017 m. kovo 25 d. veiksmas vyko viešoje vietoje – restorane ,,N. R.“, o restorano direktorius M. M., eidamas pareigas, darbo vietoje buvo apsvaigęs nuo alkoholio, piktnaudžiavo direktoriaus pareigomis, pats pradėjo konfliktą ir tyčia padarė turtinę ir neturtinę žalą.

3.2. Kad M. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio įrodyta liudytojų R. J. ir G. B. parodymais. Manytina, kad siekdamas išvengti bausmės, M. M. paveikė liudytoją R. J., kad ji pakeistų parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėja palaikė jo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o nukentėjusioji palaikė savo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, o nukentėjusiosios G. D. skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateiktų apeliacinių skundų ribose. Remiantis nuteistojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas, teigiant, kad M. M. dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai. Nukentėjusioji G. D. apeliaciniu skundu nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašo veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir priteisti jai 10 000 eurų žalos atlyginimą.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais, su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, atlikusi byloje surinktų įrodymų ir visų duomenų įvertinimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į nuteistojo tyčios kryptingumą ir nepagrįstai M. M. nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

8. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tiek apkaltinamasis, tiek ir išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus. Jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo

9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog M. M. veiksmuose buvo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių. Kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – nuteistojo tyčia nukentėjusiajai G. D. sukelti fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo remiantis, apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo M. M. atžvilgiu naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

10. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

11. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 25 d., apie 2.00 val., restorane „N. R.“, (duomenys neskelbtini), tuoj pat po įvykusio restorano darbuotojos R. J. ir klientės G. D. konflikto, tyčia, iš pykčio, t. y. asmeninių paskatų, sugriebė nukentėjusiajai G. D. už dešinės rankos ir grubiai ją tempdamas link išėjimo į restorano administracines patalpas, priremdamas prie sienos, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, taip šiais savo veiksmais padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situacija tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas M. M. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, netinkamai vertino šios nusikalstamos veikos sudėties požymius nagrinėdamas tik M. M. atliktus veiksmus bei G. D. patirtus sužalojimus, o ne vertindamas visą susidariusią konfliktinę situaciją. Šiuo atveju, pagal teismų byloje nustatytas konkrečias įvykio aplinkybes, netinkamai įvertinti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos požymiai, atsižvelgiant taip pat ir į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus. Šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant tiek dėl veikos pavojingumo, tiek dėl jos tyčinio pobūdžio įvertinimo.

13. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistasis M. M. savo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, nepripažino ir parodė, kad klientai atsisakė palikti patalpas ir kilo konfliktas tarp barmenių ir tuo metu prie staliuko buvusių trijų klientų, t. y. vienos merginos ir dviejų vaikinų, dėl ko jam teko įsikišti į konfliktą, jį malšinti. Jam teko reaguoti į tuo metu buvusią situaciją, paėmė nukentėjusiąją merginą už dešinės rankos su savo kairiąja ranka jai aukščiau alkūnės, norėdamas ją pavesti į šoną, išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Norėjo ją atskirti nuo konfliktuojančių, nuo visos grupės, nes matė, kad ji sukelia konfliktą, ji ir yra židinys. Nurodė, kad jo veiksmų tikslas buvo išspręsti konfliktą taikiai, kad nenukentėtų tuo metu dar salėje buvę kiti asmenys ir turtas. Priėjęs prie merginos, kuri kėlė konfliktą, paėmė merginą už rankos, nes ji rėkė, šaukė necenzūriniais žodžiais ant barmenės, norėjo ją pavedėti į šalį, išsiaiškinti, kodėl ji atsisako palikti patalpas, nes tas reikalavimas yra teisėtas. Prieš paimant nukentėjusiąją už rankos buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, tai buvo viena iš priežasčių dėl ko taip reagavo.

14. Taigi, nuteistojo M. M. parodymais nustatyta, kad jis neturėjo jokios tyčios sukelti nukentėjusiajai G. D. fizinį skausmą, ar tuo labiau nežymiai sutrikdyti jos sveikatą, o tik siekė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, apsaugoti kavinės ,,N. R.“ turtą bei klientus. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai:

14.1. Nukentėjusioji G. D. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji konflikto metu atsistojo, padavėja ją pasiuntė necenzūriniu žodžiu, ji ją atgal. Padavėja metė į ją odinį dėkliuką su meniu, ji pakėlusi nuo žemės, metė jį atgal į padavėją. Padavėja metė vėl į ją, tuomet ji pasiėmė nuo stalo žvakę, ją metė į padavėją, bet nepataikė.

14.2. Liudytoja R. S. parodė, kad įvykio metu buvo išdaužytas kavinės inventorius, sudaužyti du mobilūs telefonai, kažkas išmėtyta, kad buvo nukentėjusiam suduota smūgių nuo klientų.

14.3. Liudytojas R. K. parodė, kad 2017-03-25 apie 24 val. su pažįstamu atėjo į restoraną „N. R.“ atsigerti alaus. Besėdint, apie 2 val., į darbo pabaigą, išgirdo triukšmą, kilo kažkoks konfliktas, pradėjo žmonės kažką rėkauti. Išgirdęs triukšmą, bėgo pažiūrėti, kas vyksta. Pamatė dešiniame salės kampe žmonių susigrūdimą, besistumdančius žmones, jis bandė skirti, nes konflikto esmės nesuprato.

14.4. Liudytoja D. R. parodė, kad 2017-03-25 ji buvo prie baro, bendravo su R. K. ir jo draugu, M. irgi buvo šalia. Jie išgirdo salėje triukšmą, merginos rėkė viena ant kitos. Tuo momentu M. nuėjo į salę, o jie visą vaizdą salėje stebėjo per veidrodžius, esančius bare, per juos matėsi, kas vyksta salėje. Pamatė, kaip merginos mėto viena į kitą daiktus, t. y. viską kas buvo ant stalo, tai čekių knygutė, žvakė, kas pakliuvo po ranka. Merginos iš pradžių rėkė, o paskui nukentėjusi pradėjo kviesti arba vadybininką, arba vadovą, kad ji galėtų pateikti savo pretenzijas. Tuo momentu M. prieidamas prie jų pasakė, kad prašo praeiti į administracines patalpas. Matė, kaip tai sakydamas jis paėmė nukentėjusiąją už alkūnės ir pradėjo ją vesti link administracinių patalpų. M. tuo momentu buvo ramus, jis norėjo išspręsti visą konfliktą ne pagrindinėje salėje, o administracinėse patalpoje, kad kiti klientai negirdėtų barnio.

14.5. Liudytoja N. M. parodė, kad 2017-03-24 dirbo kartu su barmene-padavėja R. J. restorane „N. R.“. Vakare norėjo uždaryti barą ir Rasa pasakė, kad negali susitvarkyti su savo klientais, pasakė, kad jai reikia pagalbos, negali niekaip išprašyti klientų. Buvo jau beveik antra valanda, salėje buvo paskutinis stalas, prie kurio sėdėjo klientai. Prie baro dar buvo D. su M., R. K. ir dar keli žmonės, tačiau jau visi ruošėsi išeiti. Nurodė, kad žmonės buvo išgėrę, bendravo garsiai, gan triukšmingai, restorane grojo muzika. Dviese su R. J. nuėjo prie stalo, pasakė, kad restoranas užsidaro, prašė pabaigti gėrimus, atsiskaityti, palikti patalpas. Nurodė, kad tokia nustatyta darbo tvarka. Nurodė, kad priėjus prie nukentėjusios staliuko žmonės buvo priešiškai nusiteikę, iš karto suprato, kad bus konfliktas ir kad, R. skundėsi ne veltui, suprato, kad bus problemų. Tuomet ji dar kartą pasakė, kad baras užsidaro, reikia išeiti, baigėsi darbo laikas. Tuomet jų atžvilgiu buvo pasakyti dar keli necenzūriniai žodžiai, buvo pasakyta, kad jos žemesnio rango žmonės nei kiti, kad jos eilinės darbuotojos, ir kad tokios darbuotojos daro visokius kitokius darbus ir pan. Jos buvo išplūstos, buvo grasinta susidorojimu, buvo pradėta šaukti, kad jie turi savo teises, buvo reikalaujama iškviesti direktorių. Konfliktas tapo garsus, mergina garsiai šaukdama prašė iškviesti direktorių. Konfliktas vyko 3-4 minutes, buvo žodžiai, po to jau veiksmai, pradėjo skraidžioti daiktai. Tuomet nuo baro pusės atbėgo M., pasakė, kad jis yra direktorius. Konflikto metu kaip pradėjo mėtytis daiktais, atbėgo M., nes joms iš tikro kilo pavojus, atsistojo nuo staliuko vyrai. Ar M. sugriebė nukentėjusiąją už rankos, nematė. Kaip suprato, M. norėjo išspręsti konfliktą, palydėti merginą kažkur į šoną, kad išsiaiškinti kas vyksta, kodėl klientai yra nepatenkinti ir kodėl jos čia koliojasi. Jis vedėsi būtent merginą į šoną išsiaiškinti, nes ji rėkė, kad būtų iškviestas direktorius, šaukė, kad jos teisės pažeistos. Tarp merginos ir M., jos manymu, neįvyko didelis fizinis kontaktas, M. atėjo ir pasakė, eiti išsiaiškinti.

14.6. Liudytojas A. K. parodė, kad 2017-03-25 su a. a. G. atėjo į restoraną. Nebaigus išgerti alaus, prie jų staliuko priėjusi barmenė pasakė, kad restoranas jau užsidaro. Jie pasakė, kad baigia gerti alų ir išeis. Antrą kartą priėjusi barmenė pradėjo vėl kabinėtis, norėjo iš G. bokalą atimti. Tuomet G. B. pasakė, kad salėje yra dar daug sėdinčių žmonių. G. B. pasakė, kad yra susimokėjęs už alų, nori jį išgerti ir jie išeis. Tuomet prasidėjo konfliktas tarp moterų, G. D. pasakė pastabą padavėjai, kad taip elgtis negalima. R. J. pradėjo koliotis su jo drauge G., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jos apsižodžiavo, nieko baisaus neįvyko. G. pasakė padavėjai, kaip ji elgiasi, kaip ji kalbanti, pasakė, kad nori matyti direktorių. Tuomet padavėja tiesiog paėmė kas jai buvo po ranka ir metė į G.. G. jį pakėlusi nuo grindų metė atgal, tuomet padavėja į G. vėl metė kažką, ką nepamena. G. metė į ją atgal, ką nepamena.

14.7. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2017-03-25 dieną, jai dirbant restorane „N. R.“, (duomenys neskelbtini), likus 20 minučių iki 02.00 val., restorano darbo pabaigos, ji restorane prie staliuko sėdėjusiems dviem vaikinams ir merginai pateikė sąskaitą ir įspėjo, kad iki 02 val. jie turi išgerti alų ir išeiti. Likus apie 5 min. iki 02 val., tai žmonių kompanijai dar kartą pasakė, kad ruoštųsi išeiti, o alų pasiimtų išsinešimui. Tačiau jie į tai nieko neatsakė, nekreipė dėmesio. Ji nuo jų nuėjo ir toliau tvarkėsi salėje. Prie jų buvo priėjusi jos kolegė N. M., kuriai jie atsakė, kad kol nebaigs gerti, tol neišeis. Tada vėl priėjusi giežtai pasakė, kad jie išeitų, nes pasibaigė darbo laikas. Abu vyriškiai pasakė, kad jie dar niekur neis, nes jie nebaigė gerti alaus, abu pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Mergina buvusi prie stalo jai sakė, kad ji pažeidžia kliento teises ir liepė dingti iš akių, ją užgauliojo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji taip pat pasakė necenzūrinį žodį, nes ta situacija ją suerzino ir išvedė iš kantrybės. Vyriškiai ir mergina taip pat buvo susierzinę, kadangi jiems liepė palikti restoraną. Tarpusavyje besikivirčijant matė, kaip N. M., kuri visą tą laiką stovėjo prie jų stalo, iš vieno minėto vyriškio rankų bandė ištraukti alaus bokalą, tačiau jis nedavė, nepaleido alaus bokalo iš rankų. Abi su N. M. stovėjo prie jų stalo ir reikalavo, kad jie išeitų iš restorano. Tarpusavyje vieni su kitais truputį apsižodžiavo. Minėti vyriškiai ir mergina savo tokiu elgesiu ją labai supykdė, tiksliau išprovokavo, todėl ji nesusivaldė ir pirma paėmusi nuo stalo odinę delninę, kuri yra skirta kvito ir pinigų pateikimui, ją metė į minėtą merginą, kuri tuo metu stovėjo kitoje stalo pusėje. Ar jai kur pataikė, nepastebėjo. Po to ta mergina nuo grindų pakėlė jos numestą delninę ir metė į ją, tačiau nepataikė, praskriejo šonu. Tada ji, paėmusi nuo stalo gėrimo menių stovą, antrą kartą metė į klientę merginą. Kur tiksliai pataikė, nežino, tik staiga pamatė, kad mergina paėmusi nuo stalo žvakę metė į ją, tačiau žvakė praskriejo pro kairį šoną. Visą tą įvykį pamatęs kavinės savininkas M. M. ėjo link jų. Ji tuo metu nuėjo į prie tualeto esančias pagalbines patalpas, todėl kas vyko salėje, nematė.

14.8. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo G. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis parodė, kad 2017-03-25 apie 24 val., su draugu A. K. nuvažiavo į restoraną „N. R.“ ir ten likę trise su A. ir jo drauge G. D. gėrė alų. Kelios minutės prieš užsidarant barui 02 val. nakties, barmenė šviesiais ilgais plaukais atnešė sąskaitą. Jis su A. pasakė, kad kai baigs alų, išeis. Po kelių minučių, ta pati padavėja vėl priėjo prie jų ir ketino jam iš rankų paimti nebaigtą gerti alaus bokalą, o jis neleido jai paimti. G. padavėjai papriekaištavo dėl tokio jos nemandagaus elgesio. Minėta barmenė pradėjo rėkti, kolioti G. įvairiais necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Netrukus prie jų staliuko priėjo kita barmenė, kuri paprašė išeiti. Jie pakilo nuo stalo ir ruošėsi išeiti, kai tuo metu pirma barmenė metė į G. ar tai padėkliuką, kuriame atneša sąskaitą, ar tai meniu. Ar juo pataikė į G., pasakyti negali, tačiau po to G. pasilenkė ir nuo grindų paėmė minėtą daiktą ir jį sviedė atgal į barmenę.

14.9. Iš byloje esančios įvykių suvestinės matyti, kad 2017-03-26, 18.19 val. privatus asmuo G. D. pranešė, kad penktadienio naktį apie 1.50 val. sėdint restorane, kilo žodinis konfliktas tarp pranešėjos ir barmenės, po kurio laiko atbėgo restorano savininko sūnus, puolė ją tąsyti, muštis su jos draugais. Tampė ją už rankos, ko pasėkoje išsuko jai ranką, yra mėlynių (t. 1 b. l. 24-25).

14.10. Iš byloje esančio 2017-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame pastate įėjus pro duris kairėje pusėje yra baras, o dešinėje pusėje prie pertvaros yra du staliukai, ant vieno, esančio arčiau sienos, staltiesė suglamžyta, ant jos guli išvartyti daiktai, aplink stalą yra 7 išstumdytos kėdės. Netoli stalo ant grindų guli žvakė, prie jos yra stačiakampis staliukas. Salėje taip pat stovi trys stalai, aplink juos tvarkingai sudėtos kėdės. Protokolo priedo-fotolentelės nuotraukoje Nr. 5 užfiksuoti du mobiliojo ryšio telefonai „LG“ ir „Samsung“ ir nurodyta, kad tai sugadintų mobiliųjų telefonų vaizdas (t.1 b. l. 34-42).

14.11. Iš byloje esančio 2017-04-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta UAB „N. R.“ administratorės D. K. 2017-03-28 savanoriškai pateikta skaitmeninė laikmena, kurioje užfiksuota 5 vaizdo įrašai pagrindinės salės kamera 07. Pirmame įraše vaizdas pradėtas filmuoti 02.00 val., užfiksuoti salės kairėje pusėje prie staliuko sėdintys du vaikinai ir mergina. 02:00:24val. prie staliuko prieina mergina tamsiais rūbais ir šviesiais plaukais ir kalbasi su klientais, po pokalbio ji nueina prie kito staliuko. Antrame įraše, kuris padarytas 02:01:56 val. - 02:02:25 val. matoma, kad prie tų pačių klientų staliuko prieina barmenė su baltais marškinėliais ir kažką sako jiems, rodydama rankomis į duris ir 02:02:13 val. prie jų prieina mergina su tamsiais rūbais ir kažką kalba, aiškina rodydama rankomis. Trečiame įraše, kurio laikas nuo 02:01:55 val. iki 02:02:39 val. užfiksuotas abiejų barmenių pokalbio su tais pačiais klientais vaizdas, matyti, kad vaikinai rodo rankomis, kažką aiškinasi. 02:02:29 barmenė pradeda tvarkyti šį stalą, nuo jo paima taures, 02:02:31 val. barmenė, apsirengusi juodais rūbais iš vieno vaikino rankų bando paimti tuščią bokalą, tačiau jis neduoda. Tuomet abi merginos stovi ir aiškinasi su klientais. Ketvirtame įraše, kuris prasideda 02:02:39 val. ir baigiasi 02:03:40 val. matyti, 02:03:30 val. atsistoję du vaikinai, o mergina klientė pasilenkusi kažką kelia nuo grindų. 02:02:31 mergina klientė pakėlusi nuo grindų juodą segtuvą ar tai meniu meta į barmenę su baltais marškinėliais, kuri pasilenkia ir segtuvas nukrenta ant žemės. 02:03:32 val. barmenė meta iš kažkokio panašaus daikto į merginą klientę. Vaikinai stovi šalia ir nieko nedaro. 02:03:33 val. klientė paėmusi kažkokį daiktą nuo stalo dar kartą meta į barmenę su baltais marškinėliais, kuri rankomis prisidengia veidą. Mergina juodais rūbais, galimai barmenė, bando kažką raminti, ištiesia rankas į šalis. 02:03:36 val. klientė su barmene šaukia viena ant kitos, pykstasi. Penktame įraše, kuris prasideda 02:03:49 val. matyti, kad visi salėje aiškinasi, į salę ateina du vaikinai - pirmas neaukšto ūgio su juoda striuke, antras su mėlynu megztiniu ir eina link konfliktuojančių. 02:03:51 val. pirmas vaikinas paima klientei merginai už rankos ties alkūne ir tempia į salės dešinę pusę. 02:03:53 val. mergina priešinasi, bando ištraukti ranką ir ištrūkti, tačiau vaikinas nepaleidžia ir pastūmęs priremia prie sienos. 02:03:54 val. į konfliktą įsiterpia vienas iš vaikinų klientų, apsirengęs tamsiais rūbais be užrašų ant jų ir bando atitraukti vaikiną, kuris prirėmęs laiko klientę. Į konfliktą įsikiša antrasis vaikinas klientas, buvęs prie to paties stalelio, ir jie bando atitraukti vaikiną, kuris laiko merginą, mergina muistosi. 02:03:56 val. vaikinas nepaleidžia merginos, ją traukia vis dešiniau , vienas iš vaikinų traukia tą vaikiną su striuke, o kitas užsimoja jam suduoti ir į konfliktą įsikiša vaikinas su mėlynu megztiniu. Vyksta grumtynės, kurių nesimato nes visi pasitraukia į dešinę salės pusę, matosi, kad išsilaisvina vaikinas su juoda striuke, atbėga barmenė su baltais marškinėliais ir iš kitos salės mergina, kuri puola skirti grumtynių. Išsilaisvina vaikinas su mėlynu megztiniu, jis išstumiamas. 02:04:09 val. į salę atbėga aukštas vaikinas su barzda, jis ketina skirti grumtynes. 02:04:12 val. į kameros vaizdą pasirodo visi iš grumtynių ir vis dar kažką aiškinasi. 02:04:14 barmenė juodais rūbais įsirėmusi į merginą klientę ją stumia iš salės, vieni kitus bando raminti. 02:04:20 val. vaikinas su juodu džemperiu su baltomis raidėmis pastumia vaikiną su mėlynu megztiniu, jie kažką aiškinasi, tačiau barmenė su juodais rūbais juos bando išskirti ir vaikiną stumia iš salės. Vaikinas su barzda aiškinasi su mergina, vaikinas su juoda striuke kalbasi su barmene su baltais marškiniais ir nuo žemės pakelia mobilus ryšio telefoną, kalbasi su vaikinu su barzda. 02:04:45 val. salėje lieka tik barmenė su baltais marškiniais vaikšto ir kalba telefonu (t.1 b. l. 43-47). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus įrodymų tyrimą, šie vaizdo įrašai taip pat buvo peržiūrėti.

15. Taigi, visais aukščiau nurodytais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis M. M. 2017 m. kovo 25 d. apie 2.00 val. restorane „N. R.“, (duomenys neskelbtini), tuoj pat po įvykusio restorano darbuotojos R. J. ir klientės G. D. konflikto, suėmė nukentėjusiajai G. D. už dešinės rankos, vedėsi į šoną bei prirėmė prie sienos, kadangi kavinėje kilo triukšmas, konfliktas tarp personalo darbuotojų ir nukentėjusiosios. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistasis M. M. veikė tyčia, iš pykčio, asmeninių paskatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu nuteistojo veiksmų vertinimu nesutinka. Analizuojant byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus matyti, jog nuteistasis nuosekliai teigė, jog nukentėjusiąjai suėmė už rankos turėdamas tikslą išsiaiškinti konflikto priežastis, pasivedant ją toliau nuo kitų kavinės lankytojų bei taip užkirsti kelią galimai žalai atsirasti ar kilti grėsmei kitiems lankytojams. Nuteistojo versiją patvirtina ir ta aplinkybė, jog visi liudytojai patvirtino, kad kavinėje kilo konfliktas tarp nukentėjusiosios G. D. ir kavinės personalo, kad prasidėjo triukšmas. Siekdamas išsiaiškinti, dėl ko kilo konfliktas ir jį numalšinti, nuteistasis į šoną vedėsi nukentėjusiąją, kadangi ji, liudytojų teigimu, mėtė įvairius daiktus į kavinės padavėjas, vartojo necenzūrinius žodžius bei atsisakė išeiti iš kavinės, pasibaigus jos darbo laikui bei prieš tai paprašius kavinės darbuotojoms.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi M. M. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje tiek objektyviąją, tiek ir subjektyviąją pusę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas, kadangi byloje nenustatyta, jog jo tikslas buvo nukentėjusiajai G. D. sukelti fizinį skausmą ar padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne į nukentėjusiosios sužalojimą ar fizinio skausmo sukėlimą, kadangi visi byloje surinkti faktiniai duomenys objektyviai ir aiškiai rodo, kad nuteistojo tikslas buvo vienintelis – numalšinti konfliktą ir išsiaiškinti jo kilimo priežastis. Nors, apygardos teismo vertinimu, M. M. veiksmai nėra priimtini bei atitinkantys visuotinai tinkamo elgesio taisykles, tačiau vien tai, kad nuteistasis elgėsi spontaniškai ir galbūt netinkamai, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl šiuo atveju, nesant būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – tyčios sukelti fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdyti sveikatą, nėra ir pačio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Dėl nukentėjusiosios G. D. apeliacinio skundo

17. Nukentėjusioji G. D. apeliaciniu skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir M. M. nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį bei priteisti jai 10 000 Eur žalos atlyginimą. Kadangi šioje byloje, kolegijos vertinimu, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir dėl jo plačiau nepasisakoma.

18. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam ar jo artimam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą.

19. Iš bylos duomenų matyti, kad ši baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, kaltinant M. M. pagal BK 284 straipsnį, o vėliau, prokurorė pakeitė kaltinimą ir M. M. prašė nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Vertinant nuteistojo veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie nesudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalies požymių. Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 1 ir 2 dalyje pasireiškia savo teisės vykdymu, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos. Minėto straipsnio dispozicija numato privalomus šio nusikaltimo sudėties požymius, kuriuos būtina nustatyti kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 294 straipsnį. Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, privalu nurodyti, kokią konkrečią teisę vykdė asmuo, ar ši teisė buvo ginčijama ar pripažįstama, ar ši teisė buvo tikra ar tariama, kokiais įstatymais nustatytos tvarkos asmuo nesilaikė, ar šiais veiksmais kitam asmeniui buvo padaryta didelės žalos. Be to, pripažįstant asmenį kaltu būtina konstatuoti kitas būtinas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, kitas faktines aplinkybes.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis buvo nepažįstami, jokių įsipareigojimų jam neturi ir negali turėti, nes tarp jų nėra tikrų ar tariamų teisinių santykių. Nustatyta, kad pati nukentėjusioji išprovokavo M. M. neteisėtus veiksmus. M. M. neteisėtų veiksmų motyvas buvo asmeninės paskatos (pyktis), jo tyčia nebuvo nukreipta pažeisti ir viešąją tvarką, kaltinamojo M. M. siekis išsiaiškinti konfliktinę situaciją tarp restorano darbuotojos ir nukentėjusios buvo teisėtas, to nedraudžia įstatymas, nes kaltinamasis yra restorano vadovas-direktorius, atsižvelgiant ir į tai, kad nukentėjusioji reikalavo pakviesti restorano vadovą. Su šiais argumentais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jų nekartoja, kadangi apylinkės teismas išsamiai argumentavo, kad M. M. veiksmuose nėra BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Iš tiesų, nuteistasis turėjo teisę sustabdyti nukentėjusiąją nuo neteisėtų veiksmų tęsimo, numalšinti konfliktinę situaciją ir išsiaiškinti jos kilimo priežastis, kadangi M. M. yra ne tik pilietiškas Lietuvos Respublikos gyventojas, bet ir kavinės ,,N. R.“ direktorius.

21. Atsakant į nukentėjusiosios skundo argumentą, kad M. M. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kolegija pažymi, kad tai nėra nustatyta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų G. B. ir R. J. parodymus. Pažymėtina, kad apklausta pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. J. nurodė, kad tą vakarą buvo žmonių daug, ji už baro nestovėjo, todėl tikrai nematė, ar M. M. gėrė alų ar ne. Ji neatsimena, ar per kelis kartus pylė alų M. M., ji pylė alų D. R., o ar M. M. jį gėrė, negali pasakyti. Nurodė, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš tyrėjos pusės jokio spaudimo nebuvo. Byloje, priešingai, nei teigia nukentėjusioji, taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis darė poveikį liudytojai R. J. dėl parodymų pakeitimo, todėl kolegija atmeta šį nukentėjusiosios argumentą kaip nepagrįstą, deklaratyvų, kadangi pati nukentėjusioji taip pat nepateikė ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių galimą poveikio darymą liudytojai.

22. Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta M. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, todėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, o M. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendį, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

M. M. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiosios G. D. civilinį ieškinį dėl 4000 eurų (keturių tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį dėl 9,43 Eur proceso išlaidų priteisimo iš M. M..

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vaizdo įrašą prie 2017-04-05 apžiūros protokolo, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Teisėjai: Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas