Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. J. M. ir V. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie rašytinį teismo posėdį informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, V. M. mirė būdamas santuokoje (sutuoktinė R. J. M.), V. M. turėjo vaiką – pareiškėją V. M. Iš 2023-11-29 VĮ ,,Registrų centras“ Testamentų registro išrašo nustatyta, kad V. M. mirus, Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar palikėjo palikimo atsisakymo faktų. (duomenys neskelbtini) notaro biuras 2023-11-29 Dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad mirus V. M. į (duomenys neskelbtini) notaro biurą niekas nesikreipė.

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarą dėl turto aprašo sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po V. M. mirties įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo sūnus (pareiškėjas) ir palikėjo sutuoktinė (pareiškėja) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė; pareiškėjai manė, jog turtas perėjo jų nuosavybėn, jie jį išlaikė, mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą, juo rūpinosi bei prižiūrėjo. Byloje pateikta 2023-11-07 (duomenys neskelbtini) bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas skolų neturi (pilnai atsiskaityta). Taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad už (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrijai skolų nėra. Apie terminus palikimui priimti nei vienas nieko nežinojo, nes neturi teisinio išsilavinimo, yra teisiškai neišprusę, gyvena (duomenys neskelbtini), be kita ko, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.

Byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti esant nustatyta, kad pareiškėjas V. M. yra įstatyminis V. M. įpėdinis pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, turintis teisę paveldėti savo tėvo turtą, pareiškėja (sutuoktinė) R. J. M. yra įstatyminė V. M. įpėdinė pagal CK 5.13 straipsnį. Pareiškėjai nurodo, kad palikėjas paliko nekilnojamąjį turtą ((duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad V. M. priklausė (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ginčas dėl pareiškėjų teisės paveldėti V. M. palikimą nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į V. M. palikimą kol kas nėra išduotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiškėjai V. M. palikimo būtų atsisakę, pateikdami per tris mėnesius nuo jo (palikėjo) mirties pareiškimą dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Po V. M. mirties pareiškėjai į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes apie terminus palikimui priimti nežinojo, neturi teisinio išsilavinimo, buvo įsitikinę, kad turtas po sutuoktinio ir tėvo, t. y. palikėjo mirties automatiškai atitenka palikėjams ir jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia.

Nors pareiškimo padavimo teismui metu pareiškėjai CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti buvo praleidę, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimą lėmė ne pareiškėjų sąmoningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti V. M. palikimą, bet tai, jog pareiškėjai nežinojo, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, teisinio išsilavinimo neturi. Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiškėjai siekia įgyvendinti teisę į jiems itin artimo asmens palikimą, t. y. pareiškėjo V. M. tėvo ir pareiškėjos V. M. sutuoktinio palikimą, įgyvendindami šią teisę veikia sąžiningai, ką liudija į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, be to, tarp įpėdinių nėra kilusio ginčo dėl pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindą atnaujinti pareiškėjų praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų R. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams R. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą (duomenys neskelbtini) mirusio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.