Kauno apygardos teismo nutartis

2008-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-474-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-27
Bylos Nr.
2A-474-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
Atsakovas
E. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“
Kategorijos
  • 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-474-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Zaržeckienė
Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.1.; (S) 121.15.; 121.20.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,dalyvaujant atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ atstovui E. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-165-399/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį atsakovui E. S. individualiai įmonei „Vytelė“, tretiesiems asmenims bankrutuojančiai draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Ingo Baltic“, P. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „If draudimas“ prašė teismo (b.l.20-22) priteisti iš atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“, į.k. 165600143, ieškovo UAB „If draudimas“, į.k. 111686815, naudai 12706 Lt žalos atlyginimo, 367,97 Lt palūkanų, 392,22 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1980 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. kovo 22 d. įvyko autoįvykis, kurio metu E. S. IĮ „Vytelė“ darbuotojo P. T., a.k (duomenys neskelbtini) vairuojamas krovininis automobilis STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo prikabinta priekaba KASSBOHRER D 191, valst. Nr. RM 632, trenkėsi į ta pačia kryptimi gretima eismo juosta važiavusį V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) vairuojamą automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. P. T. buvo pripažintas šio įvykio kaltininku. Automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo UAB „If draudimas“ „Casco“ draudimu (draudimo polisas Nr.TP 012807), todėl ieškovas UAB „If draudimas“ atlygino šio autoįvykio metu padarytą 12706 Lt dydžio žalą draudėjui. Kadangi automobilio STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, o P. T., vairavęs atsakovui E. S. IĮ „Vytelė“ priklausantį automobilį STEYR 19S31, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), autoavariją sukėlė dirbdamas ieškovo įmonėje vairuotoju, todėl ieškovas UAB „If draudimas“ įgijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą E. S. IĮ „Vytelė“.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b.l.31) nustatė ieškovui UAB „If draudimas“ 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti tinkamą įrodymą, patvirtinantį žalos atlyginimą bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu P. T. ir pateikti tiek procesinių dokumentų ir jų priedų egzempliorių, kad po vieną tektų byloje dalyvaujantiems asmenims.

2007 m. spalio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas gavo ieškovo UAB „If draudimas“ pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo (du lapai), kuriuo pateikė teismui draudimo išmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymą, patvirtintą banko antspaudu. Pateiktame teismui dokumente buvo nurodyta, kad pridedama patikslintas ieškinys 3 lapai, 4 egzemplioriai.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi (b.l.57-58) ieškovo ieškinį priėmė, areštavo atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ turto 13 073,97 Lt sumai ieškovo UAB „If draudimas“ reikalavimų užtikrinimui.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 3 d. sprendimu (b.l.126-129) ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „If draudimas“ 43,20 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ turto areštą 13 073,97 Lt sumai (turto arešto akto Nr. 0707001497).

Teismas sprendime nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai. Žalos skaičiavimo išvadoje nurodyta, kad automobiliui MERCEDES (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 12706 Lt žala (b.l.44). Automobilis MERCEDES-(duomenys neskelbtini) eismo įvykio buvo draustas Casco draudimu UAB „If draudimas“ (b.l.26). Ieškovas UAB „If draudimas“ išmokėjo 2006 m. lapkričio 14 d. mokėjimo nurodymu (b.l.35) 12706 Lt draudimo išmoką automobilio MERCEDES BENZ savininkui UAB „Durų sistemos ir Ko“. Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas P. T. (b.l.27). Ieškovas 2007 m. vasario 20 d. pateikė atsakovui prašymą (pretenziją) atlyginti žalą (b.l.49), nurodydamas, kad jų turimomis žiniomis draudimo sutartis tarp atsakovo ir UAB „Baltik garant“ (draudimo polisas AGA 2028014) nutraukta. Byloje yra pateikta rašto Nr. 346, 2007 m. birželio 18 d. kopija, kuriuo bankrutuojanti DUAB „Ingo Baltic“ suteikė informaciją UAB „If draudimas“, kad draudimo sutartis 10/0009838 (draudimo polisas AGA2028014) nutraukta nuo 2004 m. lapkričio 3 d., o apie eismo įvykį bendrovė duomenų neturi (b.l.47). Iš byloje esančios įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 10/0009838 (b.l.85) matyti, kad draudėjas yra E. S. IĮ „Vytelė“, draudimas UADB „Baltik garant“, sutartimi apdrausta automobilio STEYR 1931 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, sutartis galioja nuo 2004 m. gegužės 4 d. iki 2005 m. gegužės 3 d. Iš pateikto draudimo liudijimo išklotinės matyti, kad draudimo įmokos pagal grafiką buvo sumokėtos 2004 m. gegužės 4 d. ir 2004 m. lapkričio 4 d. (b.l.88). UAB „Ingo baltic“ rašte ieškovui 2007 m. birželio 18 d. yra pripažinusi, kad pasirašyta įmoka 1100 Lt, sumokėta įmoka 550 Lt (b.l.77). Pateiktas byloje draudimo sutarties 10/0009838 nutraukimo aktas (b.l.91) neatitinka oficialiems dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, kadangi jame nurodoma data 2007 m. kovo 8 d. ir fiksuojama, kad tai draudėjo E. S. IĮ „Vytelė“ prašymas nutraukti draudimo sutartį nuo 2004 m. lapkričio 3 d., prašymas nepasirašytas nei E. S. IĮ „Vytelė“ atstovo, nei UAB „Ingo Baltic“ atstovo, sutarties nutraukimo priežastys nenurodytos, todėl teismas šio įrodymo nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 1 d., 2 d., 202 str., 185 str). Atsakovas nurodė, kad nesikreipė dėl sutarties nutraukimo į UAB „Ingo Baltic“. Atsakovas nebuvo informuotas apie šios sutarties nutraukimą iki 2007 m. kovo mėn., tai yra iki to momento, kai atstovas nuvyko aiškintis į UAB „Ingo Baltic“ dėl iš UAB „If draudimas“ gautos pretenzijos. Sutartis gali būti nutraukta, jeigu viena sutarties šalis nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str., LR transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr.IX-2041, 2004-03-05, 7 straipsnio 2 dalis. Draudimo sutartis įsigalioja sudarius draudimo sutartį ir sumokėjus draudimo įmoką už draudimo liudijime nurodytą laikotarpį (Įstatymo 9 str. 1 d.). Draudimo liudijime nurodyta, kad jis galioja 12 mėnesių, tai yra iki 2005 m. gegužės 3 d. (eismo įvykis – 2005-03-22). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdė įsipareigojimus UAB „Ingo Baltic“ pagal draudimo sutartį 10/0009838 ir teismas konstatuoja, kad draudimo sutartis 10/0009838 eismo įvykio metu buvo galiojanti, kadangi sutartyje nėra numatyta, kad nesumokėjus įmokos ji nutrūksta nuo tos dienos, o tik aptarta, kad ji gali būti nutraukta (5.6 p.), apie vienašalį sutarties nutraukimą privalo būti informuota kita sutarties šalis, bet to nebuvo padaryta, be to sutarties 5.1 p. nurodyta delspinigių mokėjimas už draudimo įmokos pavėluotą mokėjimą, delspinigių nebuvo reikalaujama iš atsakovo. Draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų (Įstatymo 11 str. 6 d). Dėl aplinkybės, kad atsakovas nepranešė apie eismo įvykį (Įstatymo 22 str. 2 d.), tai šiuo atveju regreso teisė gali atsirasti UAB „Ingo Baltic“, jeigu ji būtų išmokėjusi draudimo išmoką (už žalą padarytą draudėjo – E. S. IĮ „Vytelė“ darbuotojo P. T.), kadangi pagal transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas draudiminis santykis yra tarp draudėjo „Vytelė“ ir draudiko UAB „Ingo Baltic“, o ne tarp atsakovo ir „If draudimas“. Ieškovas – draudikas pagal Casco draudimo sutartį šios sutarties pagrindu draudimo išmoką išmokėjo draudėjui – UAB „Durų sistemos ir Ko“. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis 10/0009838 tarp atsakovo E. S. IĮ „Vytelė“ ir UAB „Ingo Baltic“ buvo galiojanti eismo įvykio metu, draudėjas E. S. IĮ „Vytelė“ šia sutartimi ir buvo apdraudusi krovininio automobilio STEYR 1931 civilinę atsakomybę ir turėjo draudimo apsaugą, tokiu būdu ieškovas dėl draudimo išmokos grąžinimo turėjo kreiptis į UAB „Ingo Baltic“ ar į Nacionalinį draudikų biurą, kadangi UAB „Ingo Baltic“ iškelta bankroto byla (b.l.111-115, Įstatymo 17 str. 1 d, 3 p.). Nurodyti kas turi atsakyti pagal ieškinį yra ieškovo pareiga. Ieškovas ieškinyje pasirinko, kad atsakyti pagal ieškinį turi IĮ „Vytelė“, nurodydamas, kad draudimo sutartis Nr. 10/0009838 buvo negaliojanti eismo įvykio metu, tačiau šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Subrogacija netaikoma civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK 6. 1015 str., 6.1018 str. 6.254 str.) ir nustačius, kad ieškinys nepagrįstas, jis netenkinamas. Nepatenkinus ieškinio, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 88 str. l d. 3 p.).

Šalies argumentai

Apeliantas uždaroji akcinė bendrovė „If draudimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo (b.l.134-140) panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-165-399/2008, ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „If draudimas“ ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išlaidas advokato pagalbai apeliaciniame procese apmokėti ir kitas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį už šį apeliacinį skundą.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai aiškino CK 6.6. str., 6.14 str., 6.254 str. ir 6.1015 str. nuostatas, todėl pažeidė materialinės teisės normas. Šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui bei neteisėto sprendimo priėmimui, be to teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą pagal CK 6.270 straipsnį turi atsakyti darbdavys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. UAB „Volnata“, bylos Nr. 3K-3-255/2007, ir kt). CK 6.254 straipsnis įteisina civilinės atsakomybės draudimą, t.y. atvejus, kai pareiga atlyginti padaryta žalą perkeliama draudimo kompanijai. Tačiau civilinės atsakomybės draudimo faktas savaime neatleidžia civilinę atsakomybę apsidraudusio, už žalą atsakingo asmens nuo atsakomybės. Tokiu būdu atsakovo transporto priemonės draudimo sutarties Nr. 10/0009838 galiojimas ar negaliojimas nėra sąlyga, eliminuojanti atsakovo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybę už padarytą žalą, o tik pagrindas atsakovo ir jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko solidariai atsakomybei atsirasti. Atsakovas kaip transporto priemonės STEYR 1931, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas atsako nepriklausomai nuo to, ar šią transporto priemonę buvo apdraudęs, ar ne (CK 6.270 str.). Minėta, kad pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bei Lietuvos civilinės teisės mokslo doktriną, civilinės atsakomybės draudimo atveju draudėjas ir draudikas yra solidarūs skolininkai. Tai, kad esant skolininkų solidariai pareigai nukentėjusysis turi teisę pasirinkti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Šlymas v. S. M., P. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-810/2003 m.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2002 m. vasario 7 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-351/2002, 2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 17, yra pasisakiusi, jog atsižvelgiant į tai, kad dėl nemokumo draudikas negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens turtinių interesų apsaugos, ieškovas turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Tai neprieštarauja civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmei bei pačios civilinės atsakomybės prigimčiai ir užtikrina žalos, padarytos asmens turtui, pilnutinį atlyginimą. Nuo esamų teismo precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju taikytinos tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. aprobuota nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005, „Teismų praktika“ Nr. 25. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie draudimo teisiniai santykiai. Ieškovas nedraudė atsakovo civilinės atsakomybės, atsakovas nebuvo ieškovo draudėjas (naudos gavėjas). Ieškovo draudimo apsauga galiojo tik dėl ieškovo draudėjo (automobilis MERCEDES (duomenys neskelbtini), valst, Nr. (duomenys neskelbtini) bet ne dėl žalą padariusio asmens atsakovo (automobilis STEYR 1931, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nes pastarasis, kaip teismas konstatavo sprendime, buvo apdraustas kitos draudimo bendrovės (Draudimo UAB „Ingo Baltic“), o ne ieškovo. Todėl negali būti taikomas CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatytas subrogacijos draudimas. Pagal CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktą reikalavimo teisė pereina kitam asmeniui įstatymų pagrindu, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudėjo (naudos gavėjo) teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija), t.y. reikalavimo teisės perėjimas pagal įstatymą (lot. cessio), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. aprobuota nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005, „Teismų praktika" Nr. 25. Pagal šią teisės normą, jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas byloje nustatė, kad ieškovui išmokėjus 12 706 Lt draudimo išmoką draudėjui, ieškovas įgijo teisę reikalauti atgręžtinio reikalavimo teise šios sumos iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Tai, jog ieškovui perėjo reikalavimo teisės į žalos, patirtos dėl 2005 m. kovo 22 d. eismo įvykio, atlyginimą į atsakingą už padarytą žalą asmenį (subrogacija), teismas iš esmės pripažino sprendime nurodydamas, jog ieškovas „[...] dėl draudimo išmokos grąžinimo turėjo kreiptis į UAB „Ingo Baltic“ ar į Nacionalinį draudikų biurą [...]“. Teismas pripažinęs, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į žalos, patirtos dėl 2005 m. kovo 22 d. eismo įvykio, atlyginimą, ieškovo ieškinį turėjo patenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas E. S. IĮ „Vytelė“ (b.l.150-154) nurodė, kad E. S. IĮ „Vytelė“ ir DUAB „Ingo Baltic“ sudaryta draudimo sutartis galiojo 2005-03-22 eismo įvykio metu, todėl dėl minėto įvykio kilo DUAB „Ingo Baltic“, kaip atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, pareiga išmokėti nukentėjusiam dėl eismo įvykio asmeniui draudimo išmoką, atlyginant jo eismo įvykio pasėkoje patirtus nuostolius. Bendras žalos atlyginimo principas numato, kad žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. numato atsakingo draudiko pareigą atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė. Ši norma, numatanti bendros taisyklės išimtį, turi būti taikoma, kai yra sąlygos: 1) turi būti galiojanti tarp draudiko ir draudėjo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis, 2) dėl nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos turi kilti draudėjo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė. Yra išpildytos abi sąlygos tam, kad atsirastų atsakovo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko pareiga atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui. Ginčo santykiui taikytinas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nenumato atvejų, kai reikalavimas (pretenzija) dėl nuostolių atlyginimo gali būti reiškiamas tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui (draudėjui), bet ne jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Tai, kad už žalą atsakingo asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui yra iškelta bankroto byla, nereiškia, kad draudimo išmokos mokėjimo prievolė pereina draudėjui. CK 6.254 str. 2 d. nenumato draudiko teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, o juo labiau draudėjo pareigos pačiam tiesiogiai atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui tuo atveju, kai nuostolio dydis nėra didesnis už draudimo atlyginimą. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. numato atvejus, kai transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas, jau išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę ją susigrąžinti iš už žalą atsakingo asmens. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato žalos atlyginimo atvejus tuo atveju, kai didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra apsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu atveju draudikas, bet ne už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui. Prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija naikina bylą nagrinėjusio teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės neatskleidimo ir procesinės teisės normų pažeidimo, kai šio pažeidimo negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą pagal patikslintą ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „If draudimas“ ieškinį, kurio byloje nėra. Aplinkybę dėl patikslinto ieškinio nebuvimo byloje patvirtina Marijampolės rajono apylinkės teismui 2007 m. spalio 3 d., reg. Nr. C3685/694 pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo. Šio dokumento antrajame lape nurodyta, kad tarp pridedamų dokumentų yra patikslintas ieškinys, 3 lapai, 4 egzemplioriai. Pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje patikslinto ieškinio nėra. Faktą, kad ieškovas buvo pateikęs patikslintą ieškinį, patvirtina 2007 m. spalio 5 d. nutartis (b.l.57-58), kuria buvo priimtas ieškinys, ir atsiliepimas į patikslintą ieškinį (b.l.67-68). Išsprendus civilinę bylą ir priėmus sprendimą pagal patikslintą ieškinį, kurio byloje nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad neatskleista bylos esmė. Ieškinys yra būtent toks procesinis dokumentas, kurio priėmimas laikomas civilinės bylos iškėlimu (CPK 137 str. 1 d.). Nesant ieškinio (patikslinto) byloje, teismas nežino ieškovo reikalavimų. Ieškinio nebuvimas byloje laikytinas procesinės teisės normų pažeidimu, kurio apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės ištaisyti. Bylos perdavimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo šiuo atveju yra vienintelis būdas atkurti pažeistą byloje dalyvaujančių asmenų teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Bylos baigimas priimant sprendimą apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai nepasinaudojo viena teismo instancija, nes apeliacinė instancija negali pakeisti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju, nesant patikslinto ieškinio, pagal kurį priimtas sprendimas byloje, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų ir užbaigti ginčo priimdamas naują sprendimą. Tai yra susiję su CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindu, nes neatskleidęs bylos esmės teismas visada pažeidžia proceso teisės normas, todėl negalima pripažinti, kad byla išspręsta teisingai (CPK 159, 265 str.). Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.; 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisVirginija Gudynienė