Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-841/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2-841/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
Atsakovas
D. J.
Ieškovas
R. P.
Civilinė byla Nr. 2-841/2013
2-55-3-02445-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.1; 124.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl baudos priteisimo ir atsakovo D. J. priešieškinį ieškovui R. P. dėl netesybų (nuostolių) priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. J. dėl baudos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl netesybų (nuostolių) priteisimo, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-613-603/2011 nutraukė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (atsakovas) D. J. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-613-603/2011, kuriuo prašė: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti. Proceso atnaujinimo pagrindas – naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) bei CK 6.986 straipsnio 6 dalis. Atsakovas prašyme nurodė, kad taikos sutarties 10 punkte buvo nustatyta, kad ieškovo kontroliuojama UAB „Eurovista ir ko“ nuomos teise (nuomotojas – valstybė) valdo žemės sklypą, esantį Taikos pr. 152, Klaipėdoje, kuriame planuojama statyba. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos teisė į šį sklypą galės būti perleidžiama tik pradėjus statybą (įregistravus nebaigtą statybą), ieškovas užtikrino, kad įregistravus šiame sklype nebaigtą statybą, ji bus perleista už vieną litą atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui. Ieškovas taip pat užtikrino, kad UAB „Eurovista ir ko“ imsis visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad statyba būtų pradėta ir įregistruota per trumpiausius įmanomus terminus. Dėl nuo ieškovo ar UAB „Eurovista ir ko“ priklausančių priežasčių neįregistravus nebaigtos statybos ir (ar) neperleidus jos atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, šios sutarties 4 punkte numatyta suma yra mažinama 150 000 Lt. Taikos sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad atsakovas sumoka 50 000 Lt ieškovui per 5 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, 126 740, 51 Lt – iki 2012 m. sausio 1 d., o 420 000 Lt – kai bus sudaryta taikos sutarties 9 punkte nurodyta sutartis, dėdamas maksimalias pastangas, kad visa suma būtų sumokėta kiek įmanoma anksčiau. Atsakovas 2012 m. birželio 5 d. išsiuntė rašytinį reikalavimą ieškovui, kad būtų vykdomas taikos sutarties 10 punktas, tačiau ieškovas savo įsipareigojimų nevykdo. 2012 m. rugsėjo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštu Nr. 13 SD-750 informavo UAB „Eurovista ir ko“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo po dviejų mėnesių, kadangi UAB „Eurovista ir ko“ per nustatytą terminą nepateikė statybą leidžiančio dokumento degalinės statybai sklype, esančiame Taikos pr. 152, Klaipėdoje. Akivaizdu, kad per du mėnesius UAB „Eurovista ir ko“ neturi jokių galimybių gauti atitinkamus leidimus, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatlieka jokių veiksmų siekiant įgyvendinti taikos sutarties 10 punktą ir tam neturi jokių realių galimybių, kadangi nėra UAB „Eurovista ir ko“ vadovas, turintis teisę veikti bendrovės vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d.), laikytina, kad atsirado naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos taikos sutarties pasirašymo metu ir jos yra esminės siekiant atnaujinti procesą civilinėje byloje. Atsakovas pažymėjo, kad taikos sutarties pasirašymo metu ieškovas turėjo grąžinti 239 059,49 Lt atsakovui, kuriam reikalavimo teisės į šią sumą buvo perleistos 2011 m. gegužės 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taikos sutartyje nėra aptarta jokių sąlygų, kurių įvykdymas užtikrintų taikos sutarties vykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad taikos sutarties 10 punktas negalėjo būti tvirtinamas, kadangi teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nesiaiškino ar ieškovas kontroliuoja UAB „Eurovista ir ko“. Nėra jokių duomenų, kad teismas būtų analizavęs UAB „Eurovista ir ko“ įstatus ir galėjimą įvykdyti taikos sutartį, o ne vien tik susitarti. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovas pasirašė taikos sutartį vien tik dėl akių, norėdamas išvengti priešieškinio bei primesdamas kitas taikos sutarties sąlygas, kurios yra neįgyvendinamos. Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl civilinis procesas atnaujintinas (CK 6.986 str. 6 d.). Tai, kad ieškovas neketino vykdyti taikos sutarties, tame tarpe ir 10 punkto, kas patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos raštas, nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma nei atsakovui, nei Vilniaus apygardos teismui; šios aplinkybės atsakovui tapo žinomos jau įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarčiai; jos turi esminę reikšmę civilinės bylos nagrinėjimui, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas: teismas negalėtų tvirtinti taikos sutarties (CPK 42 str. 2 d.), nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Atsakovas nurodė, kad nepraleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl termino atnaujinimo pateikti, nes tik 2012 m. rugsėjo 17 d. gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius raštą Nr. 13 SD-750 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo jis sužinojo, kad realiai taikos sutarties 10 punktas nebus įgyvendinamas, t. y. ieškovas neketino vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-613-603/2011.

Atsiliepimas

Įvertinęs aplinkybes, jog 2012 m. birželio 22 d. atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo 2012 m. gegužės 22 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame jis pats nurodė, kad taikos sutarties 10 punktas nėra vykdomas, nors pagal 2011 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštą yra nustatytas 10 mėnesių terminas pateikti statybos leidimą degalinės statybai, taip pat minėtame atsiliepime atsakovas nurodė ir kitas aplinkybes, susijusias su taikos sutarties nevykdymu, bei pateikė 2011 m. kovo 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie raštą, teismas padarė išvadą, kad apie taikos sutarties nevykdymo faktą atsakovas žinojo atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo metu, t. y. 2012 m. birželio 22 d. Kadangi prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas pateikė 2012 m. rugsėjo 28 d., teismas sprendė, kad atsakovas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovo atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytus argumentus, aplinkybes, jog atsakovas bei jos šeimos nariai yra (buvo) UAB „Eurovista ir ko“ akcininkais, padarė išvadą, kad aplinkybė, kad ieškovas taikos sutarties sudarymo metu neturėjo kontrolinio bendrovės akcijų paketo ir nevadovavo bendrovei, atsakovui turėjo būti žinoma, kaip ir buvo jam žinomos 2011 m. liepos 25 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 4 skyriaus dėl nuosavybės teisių į parduodamas akcijas perleidimo sąlygos, t. y. taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme metu atsakovas žinojo, kad ieškovas nėra ir negali būti bendrovės kontrolinio akcijų paketo savininku (kadangi nuosavybės teisės į parduotas bendrovės akcijas pereis tik atlikus sutartyje numatytus veiksmus), todėl šios aplinkybės teismas nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia proceso atnaujinimo pagrindą (CP 366 str. 1 d. 2 p.). Teismas pažymėjo, kad kartu su atsiliepimu ieškovas pateikė 2012 m. birželio 14 d. pranešimą atsakovui, kuriuo patvirtinama aplinkybė, kad atsakovo vadovaujama UAB „Archstudija“ prisiėmė atsakomybę už taikos sutartyje minimos statybos projektinės dokumentacijos parengimą bei suderinimą, todėl teigti, kad sudarytos ir patvirtintos taikos sutarties ieškovas neketino vykdyti, pagrindo nėra, tuo labiau, kad taikos sutartimi įsipareigojimus prisiėmė abi šalys.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal taikos sutarties 10 punktą ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, neįsipareigojo bendrovės vardu atlikti kokių tai konkrečių veiksmų. Ieškovo įsipareigojimas „užtikrinti“, kad žemės sklypo nuomos teisė ateityje, pradėjus statybą ir nebaigtą statybą įregistravus, bus perleista atsakovui, bei „užtikrinti“, kad UAB „Eurovista ir ko“ imsis visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad statyba butų pradėta ir įregistruota per trumpiausius terminus, galima vertinti, kaip akcininko pritarimą tokiems atliktiniems būsimiems veiksmams, tuo labiau, kad šalys tame pačiame taikos sutarties punkte numatė ir šių įsipareigojimų neįvykimo alternatyvą, t. y. mokėtinos kompensacijos, numatytos sutarties 4 punkte, dydžio sumažinimą.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju vien 2012 m. rugsėjo 17 d. rašte nurodyta informacija apie tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis ne žemės ūkio veiklai su UAB „Eurovista ir ko“ po dviejų mėnesių bus nutraukta, turi esminę reikšmę bylai. Šalys taikos sutarties 10 punkte numatė ir susitarė, kad dėl ieškovo ar UAB „Eurovista ir ko“ priklausančių priežasčių neįregistravus nebaigtos statybos ir (ar) neperleidus jos atsakovui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, sutarties 4 punkte numatyta suma yra mažintina 150 000 Lt, t. y. šalys numatė alternatyvų susitarimą, kita vertus, žemės sklypo nuomos sutartis, apie kurią kalbama taikos sutarties 10 punkte, jau buvo sudaryta, todėl atsakovas, prieš sudarydamas taikos sutartį, turėjo galimybę ir teisę susipažinti su nuomos sutarties sąlygomis ir prognozuoti, kokiam terminui ir kokiomis sąlygomis ši sutartis sudaryta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas D. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl proceso atnaujinimo. Papildomai apeliantas nurodo šiuos argumentus:

1. Tuo metu, kai UAB „Eurovista ir ko“ kontroliavo apeliantas su V. K. bei T. P. J., buvo atliekami visi veiksmai, kad žemės nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Tuo tarpu ieškovui pradėjus kontroliuoti UAB „Eurovista ir ko“, jokie veiksmai nebuvo atliekami ir žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, todėl tik 2012 m. rugsėjo 17 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 13SD-750, apeliantas sužinojo apie taikos sutarties vykdymo negalimumą, kadangi tuo metu nebeturėjo teisinių galimybių įtikinti ieškovą, kad šis vykdytų taikos sutarties 10 punktu prisiimtus įsipareigojimus.

2. Taikos sutarties pasirašymo metu apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinomos aplinkybės, kad dėl ieškovo veiksmų žemės nuomos sutartis bus nutraukta ir šalių sudaryta taikos sutartis bus neįgyvendinama. Priešingu atveju apeliantas nebūtų sudaręs taikos sutarties tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta. Taikos sutarties pasirašymo metu teisininkai nedalyvavo, todėl apeliantui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, ne visos taikos sutarties sąlygos buvo iki galo suprantamos. Taikos sutartį apeliantas pasirašė pasitikėdamas ieškovu, nors tuo metu ji jau buvo praktiškai neįgyvendinama.

3. Taikos sutarties 10 punkte nebuvo susitarta kas finansuos žemės sklypo techninio projekto rengimą bei degalinės statybą. Ieškovas to net neketino daryti, ko pasekoje 2012 m. lapkričio 22 d. buvo nutraukta žemės nuomos sutartis ir taikos sutarties 10 punkto įgyvendinimas tapo nebeįmanomas.

4. Atsižvelgiant į visas taikos sutarties nuostatas, jų sąsajumą bei galimumą jas ateityje vykdyti, darytina išvada, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.986 str. 6 d.), todėl civilinis procesas atnaujintinas.

5. UAB „Archstudija“ rengė žemės sklypo techninį projektą, bet UAB „Eurovista ir ko“ akcininkai nesutarė dėl atsiskaitymo su UAB „Archstudija“ už jos atliekamus darbus, todėl minėta įmonė nebetęsė darbų, o ieškovas nesiėmė jokių veiksmų šiai padėčiai ištaisyti, nors apie susiklosčiusią situaciją jis buvo informuotas ir turėjo pareigą imtis visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad degalinės statyba būtų pradėtą ir įregistruota per įmanomai trumpiausius terminus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. P. prašė apelianto skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo pradžią ir pagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

2. Vien tik apelianto teiginiai, kad jo nurodymu UAB „Eurovista ir ko“ atstovai reguliariai bendravo su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriumi, teikė jiems reikalingą informaciją ir tokiu būdu dėjo visas pastangas, kad būtų nenutraukta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis, bei apelianto klaidingi teiginiai, kad ieškovas neva nesidomėjo taikos sutarties 10 punkto vykdymu, nėra pakankamas pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Teigti, kad sudarytos ir patvirtintos taikos sutarties ieškovas neketino vykdyti, pagrindo nėra, tuo labiau, kad taikos sutartimi įsipareigojimus prisiėmė abi šalys. Pats apeliantas nebendradarbiavo su ieškovu, kad taikos sutarties 10 punktas būtų tinkamai ir laiku įvykdytas.

3. Taikos sutarties 10 punktu ieškovas, kaip bendrovės akcininkas, neįsipareigojo bendrovės vardu atlikti kokių tai konkrečių veiksmų. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad nuo ieškovo priklausančių priežasčių nebaigta statyba būtų neįregistruota. Bylos duomenys aiškiai patvirtinta, kad būtent dėl apelianto ir jo kontroliuojamos bei vadovaujamos UAB „Archstudija“ neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų parengti projektinę dokumentaciją statybos leidimui gauti buvo neįregistruota nebaigta statyba bei statiniai neperleisti apeliantui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui.

4. Taikos sutarties pasirašymo metu apeliantui, kaip bendrovės akcininkui, buvo žinoma, kad ieškovas nekontroliavo UAB „Eurovista ir ko“, tačiau sutartį vis vien pasirašė. Taikos sutarties sąlygos bei aiškus ir nedviprasmiškas šalių įsipareigojimų išdėstymas leidžia daryti išvadą, jog šalys išreiškė tikrąją valia sudarydamos taikos sutartį, priešingu atveju, nesuprasdamas sutarties sąlygų ar abejodamas dėl galimybės ją įvykdyti, ar dėl jo valios išraiškai daromo spaudimo, apeliantas, būdamas protingas ir apdairus, turėjo teisę kreiptis į teisininkus dėl teisinės pagalbos arba atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, tačiau tokia savo teise pats nepasinaudojo. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia paneigti apelianto atskirojo skundo argumentus, jog jis buvo apgautas ar jam buvo daromas koks nors spaudimas, nes jis pats prašė tarp ginčo šalių patvirtinti būtent teismui pateikto turinio taikos sutartį.

5. Vien tik ta aplinkybė, kad taikos sutarties 10 punkte nebuvo susitarta, kas finansuos žemės sklypo techninio projekto rengimą bei degalinės statybą, nereiškia, kad ieškovas tą ketino ar neketino daryti. Minėtame punkte buvo numatyta, kad įregistravus sklype nebaigtą statybą ji bus perleista vos už vieną litą apeliantui ar jo nurodytam trečiajam asmeniui, taigi akivaizdu, kad pagal taikos sutarties reikalavimus labai naudingomis apeliantui finansinėmis sąlygomis būtų perleistas nebaigtos statybos statinys su teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą po juo, tačiau net ir tokiomis apeliantui naudingomis sąlygomis, jis kartu su artimaisiais giminaičiais būdamas pagrindiniu UAB „Eurovista ir ko“ akcininkais, turėdamas jam lojalų vadovą A. Z. ir be ieškovo žinios bei pritarimo, pats sudaręs žemės sklypo techninio projekto parengimo sutartis su jam priklausančia ir jo vadovaujama UAB „Archstudija“, išimtinai dėl savo kaltės nesugebėjo įgyvendinti taikos sutarties 10 punkte numatyto įsipareigojimo, ir teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo tiesiog mėgino visą kaltę suversti ieškovui ir įgyti galimybę vilkinti priimtos teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymą.

6. Tik dėl apelianto ir jam lojalaus ankstesniojo UAB „Eurovista ir ko“ direktoriaus A. Z. neveikimo, įmonė tapo kontroliuojama ieškovo, kaip akcininko, tik nuo 2012 m. rugsėjo 28 dienos. Visi šias faktines aplinkybes patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris juos tinkamai įvertino priimdamas skundžiamą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išnagrinėtoje civilinėje byloje atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. Jankausko įmonė ,,Kruna“, bylos Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Proceso atnaujinimas, kaip išimtinė subjektinių teisių gynybos forma, turi turėti teisinę prasmę ir atspindėti šios procedūros ekstraordinarumą, jos išimtinį pobūdį. Lietuvos civilinio proceso įstatyme nustatytos išnagrinėtos civilinės bylos šios proceso atnaujinimo privalomos sąlygos: 1) civilinė byla turi būti užbaigta; 2) pareiškėjas turi būti dalyvaujantis byloje asmuo, Generalinis prokuroras arba asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia teismo baigiamasis aktas (jei jis prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalyje 7 punkte numatytu pagrindu); 3) turi egzistuoti įstatyme įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas; 4) pareiškėjas neturi būti praleidęs CPK 368 straipsnyje nustatyto termino kreiptis su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, teismas turi atsisakyti atnaujinti procesą.

Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be to, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą tuo pagrindu, kad apeliantas praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei jo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Apeliantas teigia, kad apie naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios nebuvo jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y. apie tai, kad šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 10 punktas nebus įvykdytas, jis sužinojo 2012 m. rugsėjo 17 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 13SD-750 dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Kaip vieną iš proceso atnaujinimo pagrindų apeliantas nurodo aplinkybę, kad ieškovas R. P. taikos sutarties pasirašymo metu nekontroliavo UAB „Eurovista ir ko“, todėl jis negalėjo prisiimti taikos sutarties 10 punkte nurodytų įsipareigojimų. Tiek ieškovas, tiek apeliantas taikos sutarties tvirtinimo metu – 2011 m. rugpjūčio 18 d., buvo UAB „Eurovista ir ko“ akcininkais, todėl apeliantui, kaip įmonės akcininkui, turėjo būti žinoma aplinkybė dėl ieškovo ne/galėjimo kontroliuoti minėtą įmonę. Aplinkybę, kad šalių sudaryta taikos sutartis, apelianto manymu, nėra tinkamai vykdoma, pats apeliantas nurodė 2012 m. birželio 22 d. atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybė, jog ieškovas nekontroliavo UAB „Eurovista ir ko“ apeliantui buvo žinoma 2011 m. rugpjūčio 18 d., o aplinkybė, kad taikos sutartis galimai nėra tinkamai vykdoma ar galimai nebus įvykdyta, apeliantui buvo žinoma jau 2012 m. birželio 22 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo apeliantui vėliausiai skaičiuotinas nuo 2012 m. birželio 22 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantas teismui padavė 2012 m. rugsėjo 28 d., t. y. praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo apeliantas neprašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė teismą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos apeliantui bylos nagrinėjimo metu, t. y. taikos sutarties sudarymo metu ieškovas nekontroliavo UAB „Eurovista ir ko“, todėl negalėjo prisiimti taikos sutarties 10 punkte nustatytų įsipareigojimų, taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant jos realiai vykdyti, taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Apelianto nuomone, šios aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, kadangi žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.

Vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl apelianto nurodytų aplinkybių pripažinimo naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis ir netinkamo pirmosios instancijos teismo šių aplinkybių vertinimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos visos būtinosios sąlygos proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad ieškovas nėra didžiausiu UAB „Eurovista ir ko“ akcininku, darančiu lemiamą įtaką įmonės veiklai ir jos priimamiems sprendimams, apeliantui, kaip UAB „Eurovista ir ko“ akcininkui, negalėjo būti nežinoma bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apelianto teiginius, jog taikos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, neketinant jos vykdyti. Ieškovo veiksmai sudarant su apeliantu akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei siekiant tinkamai įregistruoti įgytų akcijų nuosavybės teises, UAB „Eurovista ir ko“ ir UAB „Archstudija“ susitarimas dėl žemės sklypo techninio projekto parengimo, patvirtina, kad, nors ir nesėkmingai, tačiau buvo siekta įgyvendinti šalių sudarytos taikos sutarties 10 punktą. Taigi negalima teigti, jog jau teismui tvirtinant taikos sutartį ieškovas neketino jos vykdyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad sudarant bet kokią įstatymų leidžiamą sutartį, taip pat ir sutartį civilinės bylos nagrinėjimo metu, siekiant taikaus teisminio ginčo išsprendimo, visada egzistuoja sutarties neįvykdymo rizika. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties 10 punkte buvo numatyta ieškovo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo alternatyva – apelianto ieškovui mokėtinos sumos sumažinimas. Apeliantas, teigdamas, kad taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nenurodė kokioms konkrečioms įstatymų nuostatoms prieštarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Taigi procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė jo nurodomų aplinkybių dėl šalių sudarytos taikos sutarties ne/vykdymo esminės įtakos teismo priimtam procesiniam sprendimui. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad minėtos aplinkybės turį esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą bylinėtis sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atskirajame skunde bei prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti proceso atnaujinimo institutą, kaip išimtinį būdą įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui peržiūrėti ir pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisako.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį nepakeistą.

TeisėjaiAlgirdas GailiūnasDonatas ŠernasDalia Vasarienė